Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

sekretoriaujant Sonatai Venclovaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Vilmai Norinkevičienei,

atsakovui L. J., jo atstovui adv. Karoliui Rugiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys UAB „Baltijos inkaso“, UAB „Skuba“,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2012-02-01 buvo priimtas sprendimas už akių, ieškovo AB SEB lizingas“ ieškinys patenkintas pilnai (b. l. 87-88).

Atsakovas L. J. prašė panaikinti sprendimą priimtą už akių, nurodė, kad jis apie iškeltą bylą jo atžvilgiu iki šiol nežinojo. Be to, ieškovo reikalavimai priteisti iš jo ieškovo naudai skolą, delspinigius, palūkanas, nuostolius yra visiškai nepagrįsti. Finansinio lizingo sutartis su juo buvo nutraukta nepagrįstai. Jis pripažino, kad paskutiniu laiku nemokėjo ieškovui pagal lizingo sutartį dėl svarbių priežasčių, nes susidūrė su finansiniais sunkumais savo versle, be to jam buvo sutrikusi sveikata, ilgą laiką gydėsi. Apie visa tai buvo pranešta telefonu ieškovo darbuotojams, tačiau nepaisant to jie paėmė iš jo lizingo objektą – automobilį, jį realizavo už žymiai mažesnę negu rinkos kainą (b. l. 91-94).

Teismo 2015-07-23 nutartimi 2012-02-01 sprendimas už akių buvo panaikintas, bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės (b. l. 100-101).

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovas L. J. nuo 2009 metų balandžio mėnesio nesumokėdavo visų sutartyje numatytų mokėjimų. Lizingo sutartyje šalys laisva valia susitarė, jog ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ankščiau termino pranešus apie tai prieš 7 dienas, jeigu yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas (sutarties 18 p.). Viena iš sutarties nutraukimo priežasčių nutraukti lizingo sutartį, jei klientas ilgiau kaip per 20 dienų nuo Sutartimi nustatomos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal Sutartį jam tenkančių mokėjimų (įskaitant delspinigius ir baudas).

Atsakovui vėluojant vykdyti mokėjimus pagal lizingo sutartį (atsakovas neatliko mokėjimų pagal lizingo sutartį nuo 2009 balandžio mėnesio), ieškovas 2010-01-29 nusiuntė raštą Nr. 02-406, kuriame ieškovas buvo informuotas, kad jam nepadengus įsiskolinimo iki 2010-01-27 sutartis bus nutraukta nuo 2010-01-28.

Tarp šalių sudarytos finansinio lizingo sutartis 20.1 p. nustatyta, kad visi pagal Sutartį arba susiję su ja pranešimai (informacija) turi būti įforminami raštu ir laikomi įteiktais tinkamai, jeigu jie išsiųsti registruotu laišku, faksimiliniu aparatu arba įteikti sutarties šaliai pasirašytinai. Atsakovas pripažino, kad ieškovo siustą raginimą padengti skolą pagal lizingo sutartį buvo gavęs, tačiau nurodo, kad nustatytas 7 dienų terminas kuris buvo nustatytas skolai apmokėti yra neprotingai per mažas.

Darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai nutraukė lizingo sutartį su atsakovu, nes, kaip minėta, atsakovas neatliko jokių mokėjimų pagal sutartį jau nuo 2009 balandžio mėnesio, o sutartis buvo nutraukta tik 2010-01-28. Taigi pagal lizingo sutarties sąlygas ieškovas visiškai pagrįstai galėjo nutraukti sutartį jau žymiai anksčiau. Nors atsakovas nurodė, kad derėjosi su atsakovu dėl mokėjimų pagal sutartį atidėjimo su ieškovo darbuotoju, pranešė apie jo ligą, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaip nurodyta sudarytos finansinio lizingo sutarties 20.1 p., visi pagal Sutartį arba susiję su ja pranešimai (informacija) turi būti įforminami raštu, todėl ieškovas pagrįstai įvertinęs pradelstų įsipareigojimų dydį ir pažeidimų mastą vadovaudamasis CK 6.213 str., 6.217 str. ir 6.218 str. 2010-01-28 nutraukė lizingo sutartį (b. l. 24-25).

Dėl nuostolių atlyginimo nutraukus sutartį.

Pagal Lizingo sutarties 18.6.4. punktą, klientas privalo laikantis sutarties 19 skirsnyje nustatytos tvarkos grąžinti turtą AB „SEB lizingas“ ir atlyginti AB „SEB lizingas“ nuostolius, kurie AB „SEB lizingas“ atstatytų į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas sutartį būtų tinkamai įvykdęs.

Atsakovas apie sutarčių nutraukimą buvo informuotas nuo sutarties nutraukimo dienos atsakovas neturėjo teisės naudotis Turtu bei per tris dienas nuo sutarties nutraukimo dienos privalėjo pristatyti Turtą AB „SEB lizingas“ ir ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Lizingo sutarties nutraukimo dienos sumokėti AB „SEB lizingas“ visus Lizingo sutarties nutraukimo dienai turėtus sumokėti mokėjimus.

2010-02-09 turto priėmimo-perdavimo aktu iš atsakovo L. J. automobilį perėmė UAB „Baltijos inkaso“. 2010-02-09 automobilis buvo perduotas ieškovui AB SEB lizingui. Aktą pasirašė ir UAB „Skuba“, kuriai automobilis buvo perduotas tolimesniam pardavimui.

2010-02-10 įrašo ant priėmimo-perdavimo akto už turto vertinimą atsakingas lizingo davėjo darbuotojas atliko įrašą, kuriuo nurodoma, kad transporto priemonės rinkos vertė yra 67 000 Lt. (b. l. 125)

Ieškovo teigimu, automobilis buvo pardavinėjamas už 67 000 Lt, tačiau nepavykus automobilio parduoti už minėtą pinigų sumą 2010-03-23 buvo atliktas perkainavimas, kuriuo pardavimo kaina sumažinta iki 62 310 Lt, o nepavykus automobilio parduoti už sumažintą kainą, 2010-04-26 perkainavimu automobilio kaina buvo sumažinta iki 57 325 Lt už tokią kainą šis automobilis ir buvo parduotas (126-127; t. 2. b. l. 29-30).

Atsakovas nurodė, kad automobilis buvo parduotas už žymiai mažesnę negu rinkos kaina, jam nebuvo siūloma pačiam dalyvauti parduodant lizingo objektą-automobilį.

Šie atsakovo teiginiai, kad lizingo objektas-automobilis buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, negu buvo galimybė jį parduoti, yra pagrįsti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad lizingo objektą-automobilį iš karto po to, kai jis buvo paimtas iš atsakovo, apskritai buvo kam nors siūlomas pirkti už 67 000 Lt kainą, nepateikti įrodymai apie tai, kad atsakovui buvo siūloma pačiam dalyvauti parduodant šį automobilį.

Atsakovas pats pripažino, kad automobilis perėmus jį iš ieškovo jokių apgadinimų neturėjo, automobilio perdavimo-priėmimo akte pats ieškovo atstovas nurodė, kad automobilio vertė sudaro 67 000 Lt, apie jokius automobilio pažeidimus nebuvo nurodyta 2010-04-30 pirkimo pardavimo sutartyje, 7.6 p., turto perdavimo akte (t. 2. b. l. 11;29-31). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis pagamintas 1997 m., parduotas 2010 metais, jo rida perdavimo metu buvo tik 49 336 km (t. 1. b. l. 125).

Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į atsakovą L. J. 2011-09-30 raštu Nr. 02-03-02-6042 dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo informuota, kad iki 2011-10-10 nesumokėjus AB „SEB lizingas“ viso įsiskolinimo arba nesusitarus dėl kitokios susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo tvarkos, AB „SEB lizingas“ imsis priemonių įsiskolinimą išsiieškoti LR įstatymuose nustatyta tvarka.

LR CK 6.256 str. 2 d. numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.71 str. 1 d., 6.256 str. 2 d.).

Lizingo sutartis buvo nutraukta, atsirado atsakovo sutartinė civilinė atsakomybė. Sutarties (3.1., 3.3., 8.1.3. punktuose) nurodyta, kad klientas privalo laikantis sutarties sąlygų mokėti eilinius mokėjimus pagal finansinio lizingo sutarties mokėjimų grafiką – sąskaitą. Sutartyje taip pat nurodyta (3.5. punktas), kad klientas už kiekvieną pradelstą dieną įsipareigoja mokėti SEB lizingui 0,1 proc. delspinigių, skaičiuojamų nuo neapmokėtos sumos.

Ieškovas pateikė išrašą bei pažymą apie atsakovo L. J. delspinigius pagal finansinio lizingo sutartį. Pagal ieškovo skaičiavimus L. J. įsiskolinimą pagal Lizingo sutartį sudaro 7 663,90 Lt pradelstų mokėjimų, iš kurių 3 182,30 Lt nesumokėtų palūkanų pagal iki Lizingo sutarties nutraukimo dienos išrašytas, tačiau neapmokėtas sąskaitas, 4 481,60 Lt pagal pateiktas sąskaitas nekompensuotos AB „SEB lizingas“ turėtos draudimo išlaidos, bei 1 379,50 Lt delspinigių. Tačiau LR CK 6.574 str. numato, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taip pat ir Lizingo sutarties 18.6.4.punkte taip pat nustatyta, kad klientas privalo atlyginti AB „SEB lizingas“ nuostolius, kurie AB „SEB lizingas“ atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas sutartį būtų tinkamai vykdęs. Teismų praktikoje irgi laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (LAT 2012-01-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1/2012). Ieškovas, nutraukęs lizingo sutartį, turėjo teisę išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius, kurių dydį sudaro skirtumas tarp likusios neišmokėtos turto vertės ir turto realizavimo kainos.

Ieškovas nurodo, kad realizavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyku buvusį turtą patyrė 6 965, 07 Eur / 24 048,99 Lt nuostolių, kuriuos turį atlyginti atsakovas. Šis ieškovo reikalavimas nepagrįstas. 2011-10-10 pažymoje apie ieškovo nuostolius likusi neišmokėta lizingo sutarties dalyku buvusio turto vertė be PVM buvo 20 686,16 Eur / 71 425,19 Lt, automobilis buvo parduotas už 13 721,10 Eur / 47 376,20 Lt be PVM.- skirtumas 6 965,07 Eur / 24 048,99 Lt, šią sumą ieškovas įvardina kaip nuostolius. Ieškovo apskaičiuotos papildomos išlaidos 795,35 Eur / 2 746,20 Lt (be PVM) išlaidos, susijusios su šio turto pardavimu. Ieškovo nurodomi patirti nuostoliai pagal lizingo sutartį sudaro 6 965,07 Eur / 24 048,99 Lt ir 795,35 Eur / 2 746,20 Lt papildomos išlaidos, iš viso – 7 760,42 Eur / 26 795,19 Lt.

Atsakovas pagrįstai atkreipia dėmesį ir nurodo, kad jeigu jis tinkamai būtų vykdęs sutartį, ieškovas būtų gavęs 144 500 Lt (pasiskolinta suma) ir 18 600 Lt palūkanų – iš viso 163 100 Lt. (t.1.b.l.13-14), jis sumokėjo iki sutarties nutraukimo 107 277,51 Lt, nepaisant to, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš jo dar 35 838,59 Lt.

Lizingo objektas – automobilis iš atsakovo buvo paimtas, jo rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ sudarė 60 613,90 Lt ( su šia transporto priemonės įvertinimo suma sutiko ir ieškovas). Realizavus lizingo objektą ieškovas gautų kartu su prašoma iš atsakovo priteisti pinigų suma iš viso sudaro 203 730 Lt, t.y., 40 630 Lt (11 767,72 Eur) daugiau negu lizingo davėją grąžintus į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Tokiu atveju ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, toks ieškovo reikalavimas prieštarauja LR CK 6,574 str. nuostatoms.

Kaip minėta, atsakovas iki sutarties nutraukimo ieškovui iš viso sumokėjo 107 277,51 Lt, ieškovas būtų gavęs iš atsakovo iš viso 163 100 Lt, tuo atveju, jeigu atsakovas pilnai būtų įvykdęs sutartį – negauta suma sudaro 55 822,49 Lt. Automobilis parduotas už 47 376,20 Lt kainą, ieškovo nuostoliai sudarytų 8 446,29 Lt, tačiau įvertinus prieš tai nurodytas automobilio pardavimo aplinkybes aiškiai matyti, kad automobilis buvo parduotas už aiškiai mažesnę kainą negu jį galima buvo parduoti (kaip minėta jo vertė buvo ne mažiau 60 000Lt -17 377 Eur. (parduotas už 12 624 Lt. mažesnę kainą). Už tai yra atsakingas ieškovas atsakovas, nes Lizingo davėjas perėmęs daiktą kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (LR CK 6.259 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti. Nuostolių dydį, jų realumą turi įrodyti lizingo davėjas. Jo teisė į nuostolių patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama (CK6.248str.4d., 6.259str.2d.) LR AT CBS 2014-03-21d. nutartis civ. byla Nr. 3K-155/2014.

Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo skolą, delspinigius ir nuostolius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, jos sudaro 1 815 Eur (t. 2. b. l. 18-19). Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų. Atsakovo procesinis elgesys, nagrinėjant šią bylą buvo tinkamas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, numatytų LR CPK 93 str.1-3 d. todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos.

LR CPK 92 str. nustatytu pagrindu valstybės naudai iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos). Iš viso šios išlaidos sudaro 16,80 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovo L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo AB SEB banko, juridinio asmens kodas 112021238, 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AB SEB banko, juridinio asmens kodas 112021238, valstybės naudai 16,80 EUR (šešiolika eurų 80 euro ct) pašto išlaidų.

Teismo 2011-10-28 nutartimi taikytas laikinas apsaugos priemones – atsakovo L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turto areštą 10 379,57 EUR (35 838,59 Lt) sumai, panaikinti šiam teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.