Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų trimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, teistas 2011 m. liepos 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, bausmės atlikta, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. Z. 2019 m. spalio 16 d., apie 20.00 – 20.30 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda (nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (10 000 Eur)), arba areštu (nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų), arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis V. Z. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, aiškiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo ir kitas su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Kaltinamojo parodymus vienareikšmiškai patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, o būtent: liudytojų R. O.-K., V. B., J. Z. parodymai; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; daiktų apžiūros protokolas ir fotonuotraukos; neblaivumo nustatymo aktas. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad V. Z., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2019 m. spalio 16 d., apie 20.00 – 20.30 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 2,72 promilių girtumas. Tokiais veiksmais V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes V. Z. nustatytas neblaivumas viršija 1,51 promilės. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo V. Z. kaltei pagrįsti.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. V. Z. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), kadangi girtumas yra veiką kvalifikuojantis požymis.

Kaltinamasis V. Z., priėmus baudžiamąjį įsakymą, prašė surengti bylos nagrinėjimą teisme, kadangi nesutiko su baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, prašė skirti baudą vietoj arešto bausmės, kadangi pradėjo dirbti ir galės sumokėti baudą, tuo tarpu prokurorė prašė kaltinamajam paskirti arešto bausmę. Bylos duomenimis matyti, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, nepilnamečių išlaikytinių neturi (b. l. 45), praeityje vieną kartą teistas (b. l. 46-47), bylos duomenimis bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, jis vieną kartą baustas administracine tvarka, administracinė nuobauda negalioja (b. l. 48-49), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 51), vykdo individualią veiklą (b. l. 104), sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pastovių pajamų, neturi, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 53). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, laipsnį, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, nesant padarinių kitų asmenų sveikatai ar turtui, spręstina dėl kaltininko nubaudimo bausmės individualizavimo aspektu. Vertinant tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda yra švelnesnė bausmės rūšis nei areštas, kaltinamasis sutinka sumokėti jam skirtiną baudą, todėl siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, nesant byloje pateiktų kitų duomenų išimtinai iš neigiamos pusės charakterizuojančių kaltinamąjį, dėl kurių turėtų būti skirtina arešto bausmė, tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau teismo aptartus duomenis, o taip pat į permainas bausmių politikoje laisvės suvaržymui alternatyvių bausmių aspektu bei ekonominiu pagrindimu, kaltinamajam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę, už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis didesnis už minimalų, įvertinus kaltinamajam anksčiau taikytas poveikio priemones pagal padarytų teisės pažeidimų pobūdį, šios nusikalstamos veikos metu nustatytą neblaivumo laipsnį, kuri, teismo vertinimu, atitinka bausmės paskirtį BK 41 straipsnio pagrindu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis numato, kad baudą privaloma sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo V. Z. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas V. Z. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 16 d. 21.40 val. iki 2019 m. spalio 17 d. 15.34 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 59 – 60, 61).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. Z., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė tyčinį nusikaltimą, vairavo neblaivus, esant sunkiam neblaivumo laipsniui. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Įstatymo leidėjas nustatė baudžiamąją atsakomybę neblaiviems transporto priemonių vairuotojams, kai jų kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, kurių pasekmės dažnai būna skaudžios. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas sprendžia, kad tikslinga skirti kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl minėtas automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Bylos duomenimis pagal 2019 m. spalio 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. Z. (b. l. 34). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis pirko automobilį, tačiau transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį sudarė tėvo J. Z. vardu, kadangi pats neturi teisės vairuoti. Analogiškai ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ir liudytoju apklaustas J. Z.. Prokurorė teisiamajame posėdyje prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 200,00 Eur, kuri nurodyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Tuo tarpu iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje automobilio Opel Astra Caravan TD, gamybos periodas – 1996-1998 m. yra 550 Eur su PVM ir 455 Eur be jo (b. l. 38). Byloje esančios automobilio fotonuotraukos prie daiktų apžiūros protokolo (b. l. 10-13) patvirtina, jog automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu stipriai apgadintas, dėl ko jį konfiskuoti būtų netikslinga. Be to, šios aplinkybės liudija, jog transporto priemonės vertė neatitinka VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą nurodytą sumą, todėl iš kaltinamojo išieškotina pagal pirkimo – pardavimo sutartį konfiskuotino turto vertę atitinkanti 200,00 Eur pinigų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (3 750,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. Z. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 16 d. 21.40 val. iki 2019 m. spalio 17 d. 15.34 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš V. Z. konfiskuotino turto – automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) sumą.

Išaiškinti V. Z., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.