Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d., 236 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2015 m. vasario 27 d., 01.30 val., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą rašytiniu pareiškimu pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad sugyventinis D. J., 2015 m. vasario 26 d. apie 19.10 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia rankos delnu smogė jai į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, ko pasėkoje 2015-02-27 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, (duomenys neskelbtini), D. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11972-15, pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 2015-03-12 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Be to, ji 2015 m. kovo 16 d. 09.45 val. ikiteisminio tyrimo metu, būdama pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-11972-15 ir pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad sugyventinis D. J., 2015 m. vasario 26 d. apie 19.10 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia rankos delnu smogė jai į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamoji A. Ž. kalta prisipažino ir parodė, kad pareikšto įtarimo esmė aiški ir suprantama, kalta prisipažįsta visiškai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-11972-15, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, melavo apie tai, kad sugyventinis D. J. 2015-02-27 būdamas namuose, (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia rankos delnu smogė jai į galvos sritį. Tuo metu melavo, nes buvo pikta, kadangi tuo metu sugyventinis vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau jai jo pagailo, be to jis yra jos vaikų tėvas, ir teismo posėdžio metu prisipažino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą (b. l 42).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2015-10-29 Kauno apylinkės teismo teisėjo A. R. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai pranešta, jog A. Ž. ir L. L. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., požymiai (b. l. 5-6).

2015-10-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis D. J., kaltintas pagal BK 140 str. 2 d., nukentėjusios A. Ž. atžvilgiu, išteisintas, nes A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji sakė netiesą apie smurtą, kurį naudojo jos sugyventinis D. J.. Meluoti ją įkalbėjo jos draugė L. L. (b. l. 7-11).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-11972-15, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pagal BK 236 str., 2015-02-27 pareiškėja A. Ž. parodė, kad 2015-02-26 apie 19.10 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo sugyventinis D. J. ir pradėjo su ja konfliktuoti. Pirmiausiai jis išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, po to, priėjęs rankos delnu vieną kartą smogė jai į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Po to jis pradėjo grasinti susidorojimu, kad pasiims kirvį ir tada jai ir jos draugei L. L., kuri tuo metu buvo jos namuose, bus labai blogai. Kai ji pradėjo skambinti į policiją, D. J. pabėgo. Su sugyventiniu D. J. gyvena apie 5 metus, veda bendrą ūkį, augina bendrą vaiką. Po šio įvykio medikų pagalbos neprireikė, pas tesimo med. ekspertus sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti nesikreips (b. l. 12-17).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-11972-15, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pagal BK 235 str.1 d., 2015-03-16 apklausta papildomai liudytoja A. Ž. parodė, kad teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį – sugyventinį D. J. išaiškinta, parodymus duoti sutinka. 2015-02-25 D. J. grįžo iš areštinės, kur atlikinėjo jam paskirtą areštą bausmę. Jam minėtą dieną ji pasakė, kad daugiau kartu gyventi negali, nes jis nuolat girtauja, grasina jai, taip gąsdindamas mažamečius vaikus, iš kurių du yra jos ir D. J.. Sugyventinis minėtą dieną susidėjo daiktus, pasiprašė leisti pernakvoti, nes neturi kur eiti. 2015-02-26 jis išėjo, o apie 19.10 val. grįžo neblaivus, todėl jo neįsileido. Tuo metu namuose buvo trys mažamečiai vaikai bei jos draugė L. L., kuri šiuo metu pas ją gyvena. Tada jis pradėjo plūsti ją necenzūriniais žodžiais, grasinti, jog užmuš, pakas bei daužyti duris. Kadangi išgando, jog jis gali išdaužyti namų langus, įsileido. D. J., įėjęs į namus, pradėjo varyti iš namų L. L., jai (A. Ž.) rankos delnu vieną kartą smogė į galvą. Po to pradėjo grasinti, jog pasiims kirvį ir tiek jai, tiek Laurai baigsis blogai. Kirvio namuose nebuvo, jis buvo paliktas garaže, tačiau vis tiek išsigando, nes D. J., būdamas girtas, elgiasi neadekvačiai. Kai jis pradėjo grasinti, jog pasiims kirvį, paskambino ir iškvietė policiją, tačiau kai atvyko pareigūnai, D. J. pabėgo pro kitas duris. Kai pareigūnai išvyko, D. J., praėjus maždaug trims valandoms, vėl sugrįžo, pradėjo daužyti lauko duris, reikalauti įsileisti bei plūsti ją necenzūriniais žodžiais, grasinti paminėtais žodžiais. Išsigandusi vėl paskambino į policiją, tačiau D. J., kai atvyko pareigūnai, ir vėl pabėgo. Sekančią dieną, apie 11.00 val. vėl atėjo girtas D. J., pradėjo daužyti lauko duris, koliotis necenzūriniais žodžiais, grasinti, kad užmuš, pakas, kad atims iš jos vaikus bei reikalauti, jog jį įsileistų, todėl vėl paskambino ir iškvietė policiją, tačiau iki atvyko pareigūnai, D. J. vėl pabėgo. Ar minėtą dieną skambino į policiją vieną kartą, ar daugiau, jau neatsimena. 2015-03-10 dienos metu į namus atėjo D. J.. Jis buvo blaivus, todėl jį įsileido. Jis pasveikino ją su artėjančiu gimtadieniu, atsiprašė, žadėjo daugiau negerti, rūpintis vaikais, prašėsi suteikti jam dar vieną progą ir gyventi kartu. Tuo metu namuose buvo ir jos draugė L., su kuria gimtadienio proga išgėrė po truputį sidro. Kadangi D. J. buvo blaivus, leido jam pasilikti. Tada jis atsisėdęs prie stalo, pradėjo gerti sidrą. Tai pamačiusi, D. pasakė, kad jis jai ką tik žadėjo keistis, negerti. Į tai D. J. pasakė, kad tai nieko tokio, juk jos gimtadienis. Supratusi, kad jis niekada nepasikeis, liepė jam išeiti. D. J. išėjo. Minėtą dieną D. J. į namus buvo dar grįžęs ne vieną kartą. Jis ateidavo tai pasiimti kelnių, tai kitų daiktų. Kiekvieną kartą jis ateidavo vis girtesnis. Vieną kartą, kai D. J. buvo grįžęs, jis paprašė leisti paskambinti. Savo telefono jam nedavė, pasakė jam „jei reikia paskambinti, tai skambink iš sūnaus A. mobilaus ryšio telefono „SONY Ericsoon“, kuris buvo padėtas ant šaldytuvo, prie durų. Kaip matė, D. J. kažkam skambino, tačiau ar padėjo telefoną atgal, nepastebėjo. Po to, kai D. J. išėjo, pamatė, jog telefono ant šaldytuvo nėra, todėl paskambino į sūnaus telefoną. Į skambutį atsiliepė D. J.. Jam liepė grąžinti telefoną, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas tuo, jog telefoną jam davė pati. Po to dar pastebėjo, jog ant spintos nėra pinigų, kuriuos ten buvo pasidėjusi ( pinigų apie 50 eurų su centais). Banknotais buvo du po 20 eurų, vienas – 10 eurų bei centų, kiek konkrečiai, neatsimena. Vėliau D. J. ne vieną kartą jai skambino iš A. telefono, jie ginčijosi, ji reikalavo grąžinti sūnaus telefoną bei pinigus. 2015-03-11 nakties metu, kai su vaikais miegojo, į namus atvyko pareigūnai. Jie paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad ji girtauja, neprižiūri mažamečių vaikų. Ji paaiškino, kad tai netiesa, kad policiją iškvietę girtas sugyventinis. Pareigūnai, apžiūrėję namus, išvyko. Praėjus kuriam laikui, atėjo prie namų D. J.. Jis pradėjo daužyti duris, šaukti, nuo ko prabudo. D. J. buvo girtas, jis pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Išsigandusi iškvietė policiją, tačiau matomai pamatęs atvykstančius pareigūnus, D. J. pabėgo. Kai pareigūnai išvyko, D. J. po kiek laiko vėl sugrįžo, vėl pradėjo daužyti lauko duris, šaukti, plūsti ją necenzūriniais žodžiais, grasinti: užmušiu, pakasiu, neturėsi vaikų. Ji dar kartą paskambino į policiją ir atvykę pareigūnai šį kartą jį sulaikė. Į MRT “Sony Ericson“ buvo įdėta SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), jo vertė 10 eurų (1t., b. l. 19-21);

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-11972-15, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pagal BK 235 str.1d., 2015-03-16 apklausta liudytoja L. L. parodė, kad A. Ž. pažįsta apie 4 mėnesius, o paskutinius tris mėnesius gyvena jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). D. J. pažįsta iš ankščiau, jį ne kartą yra mačiusi, kai dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Aleksoto rajone. Jis dažnai ateidavo į barą išgerti. Iki 2015m. vasario 25 d., maždaug apie mėnesį laiko, D. J. namuose nebuvo, kaip jai sakė A. Ž., jis mėnesį laiko buvo areštinėje, kur atlikinėjo jam paskirtą areštą. Po to, kai jis buvo išleistas, A. Ž. nusprendė kartu su juo negyventi. 2015 m. vasario 26 d., apie 19.00 val. buvo su A. Ž. ir jos trimis vaikais namuose. Tuo metu į namus atėjo D. J.. Jis atėjo neblaivus, todėl A. Ž. jo neįsileido. Tada pastarasis pradėjo daužyti lauko duris, plūstis necenzūriniais žodžiais bei šaukti, kad užmuš. Tada A. Ž. D. J. įsileido, o jis pradėjo ją varyti iš namų, A. vieną kartą rankos delnu smogė į galvos sritį. Po to jis pradėjo grasinti, kad pasiims kirvį ir joms abiem blogai baigsis. Kirvio tuo metu namuose nebuvo, jis buvo garaže, tačiau jos vis tiek išsigando, todėl A. Ž. paskambino į policiją. Tačiau kai prie namų privažiavo policijos ekipažas, D. J., pamatęs pareigūnus, pabėgo pro verandos duris. Kai pareigūnai išvyko, praėjus maždaug trims valandoms, vėl atėjo D. J., kuris pradėjo daužyti lauko duris, reikalauti jį įsileisti bei plūstis necenzūriniais žodžiais. Jos išsigando, nes D. J. buvo girtas ir todėl A. Ž. dar kartą paskambino į policiją, tačiau iki atvyko pareigūnai, D. J. vėl pabėgo. 2015-03-01 ryte ji (L. L.) išėjo į darbą. A. Ž. jai pasakojo, kad minėtą dieną D. J. vėl buvo atėjęs, daužė lauko duris bei plūdosi necenzūriniais žodžiais. 2015-03-08 dienos metu, tikslios valandos neatsimena, su A. Ž. ir jos vaikais buvo namuose. Dienos metu vėl atėjo D. J.. Jis atėjo girtas, plūdosi necenzūriniais žodžiais, reikalavo atiduoti jam daiktus. Po to, kai A. Ž. pasakė pastarajam, kad kartu jie negyvens, D. J. daiktų nebuvo pasiėmęs ir, kad D. J. pasiimtų jam priklausančius daiktus, A. jį įsileido. Įėjęs į namus, D. J. taip pat plūdo jas necenzūriniais žodžiais, pradėjo varyti ją (L. L.) iš A. namų, grasinti, kad joms dabar blogai baigsis. Ką jis turėjo omenyje, nežino, nes daugiau nieko nesakė. Kadangi D. J. buvo nusiteikęs agresyviai bei neblaivus, todėl A. Ž. iškvietė policiją. Tačiau atvykus pareigūnams, pastarasis juos pamatęs, pabėgo. 2015-03-10 su A. Ž. nutarė atšvęsti jos artėjantį gimtadienį, kadangi 2015-03-12 jai (L. L.) reikėjo dirbti, o 2015-03-11 buvo išeiginė. 2015-03-10 grįždama iš darbo po naktinės pamainos, nupirko sidro. Dienos metu joms geriant sidrą, į namus atėjo D. J.. Jis atėjo blaivus, todėl A. jį įsileido. Kaip girdėjo, jis atsiprašinėjo, žadėjo draugei daugiau negerti ir pasikeisti. Dėl šios priežasties A. Ž. leido jam pasilikti. Kai tik ji leido likti, D. J. atsisėdo prie stalo ir pradėjo gerti sidrą. Tai pamačiusi, A. Ž. pradėjo priekaištauti, kad šis ką tik žadėjo daugiau negerti ir pasikeisti. Jie susiginčijo ir A. Ž. D. J. išvarė iš namų. Iki vakaro D. J. ne vieną kartą dar buvo atėjęs. Jis kiekvienu kartu ateidavo vis girtesnis, reikalaudavo savo daiktų, prašė duoti telefoną paskambinti. Po kurio laiko A. Ž. pasigedo vyriausiojo sūnaus A. mobilaus ryšio telefono „Samsung“ bei pinigų. Tada A. Ž. skambino į sūnaus telefoną, kaip suprato, atsiliepė D. J.. A. reikalavo grąžinti telefoną bei pinigus. Jie skambinosi ir ginčijosi ne vieną kartą, tačiau D. J. nei telefono, nei pinigų negrąžino. Nakties metu, kai jos su vaikais miegojo, į namus atvyko pareigūnai. Jie paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog namuose girtaujama bei be priežiūros palikti mažamečiai vaikai. Pareigūnai apžiūrėjo namus ir pamatę, kad namuose niekas negirtauja, o vaikai miega, išvažiavo. Po to ji užmigo, nes išgėrusi po naktinės pamainos sidro, buvo apgirtusi bei pabudo, kai vėl į namus atvyko pareigūnai. Visą tą laiką, kiek ji pažįsta A. Ž., pastaroji išgėrė tik 2015-03-10 sidro, artėjančio gimtadienio proga, daugiau jos išgėrusios ar geriančios per minėtą laikotarpį nėra mačiusi. (b. l. 22-24).

2015-07-20 teisiamojo posėdžio metu L. L., būdama įspėta pagal BK 235 str. 1 d., parodė, kad kaltinamojo D. J. nelabai pažįsta, ankščiau bendravo, dabar – ne. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. A. Ž. pažįsta apie 3-4 mėnesius. Ji gyveno pas juos (duomenys neskelbtini). D. J. ateidavo pas ją į barą, nusipirkti cigarečių, išgerti alaus. Teismui, BPK 276 str. nustatyta tvarka pagarsinus L. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastaroji parodė, kad buvo taip, kad varė ją iš namų, tada D. J. buvo girtas, trenkė A. Ž. į galvos sritį, grasino užmušti kirviu. Vaikai girdėjo, kai jis spardė duris, vaikai iš savo kambario nėjo, vaikai buvo atsikėlę prie pareigūnų, jie atsikėlė dėl triukšmo. Viskas buvo taip, kaip parašyta. D. J. išgirsdavo, tiksliau šuo pradėdavo loti, kai atvykdavo pareigūnai ir pabėgdavo iš namų pro langą, per kaimynus. Atsakydama į kaltinamojo D. J. gynėjos A. M. klausimą, ar jos ginamasis grasino, kokį smurtą naudojo, L. L. atsakė, kad D. J. prie jos vieną kartą iš delno trenkė A. Ž., bet negali pasakyti, kokiu metu (b. l. 25, 27-28).

2015-09-23 teisiamojo posėdžio metu A. Ž., būdama įspėta pagal BK 235 str. 1 d., parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, ją įkalbėjo draugė – L. L.. Ji viską melavo, sakė, kad D. J. smurtavo prieš ją. Sugyventinis D. J. kažkada, seniai smurtavo. Draugės įtaka buvo labai didelė. Taip davė parodymus, nes ji sakė „tu tą sakyk, tu aną sakyk“. Grįžo D. J. dieną, iš darbo, blaivas. Suvirintoju dirba neoficialiai. Grįžo jis be gėlių, neatsimena, ką parnešė. Ką pasakojo policijai, atsimena. Grižo D. J. normaliai, susipyko su drauge, o ji iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, jis priešinosi. D. J., pasiėmęs kirvio negarsino jai, necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nenaudojo, davė melagingus parodymus, nes draugė darė įtaką. Dabar su ja nebendrauja. Ji buvo davusi sugyventiniui vaiko telefoną, o L. L. sakė „eik, sakyk, kad jis jį pavogė“, kito konflikto dėl žinučių nebuvo. D. J. prieš ją nesmurtaudavo, tik išgerdavo, norėjo, kad nustotų gerti. D. J. jai netrenkė, kitu būdu skausmo nesuteikė (b. l. 29, 31).

2016-01-12 apklausta liudytoja BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. dalies pagrindais L. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-14-11972-15, būdama pasirašytinai įspėta dėl žinomai melagingų parodymų davimo, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu sakė teisybę ir nemelavo. A. Ž. sugyventinis D. J. 2015-02-26 apie 19.10 val., būdamas girtas, namuose, Vyčio g. 13, Kaune, išplūdo A. Ž. necenzūriniais žodžiais, vieną kartą rankos delnu smogė jai į galvos sritį bei grasino, jog pasiims kirvį ir tiek sugyventinei, tiek jai baigsis blogai. Mano, kad A. Ž. teismo posėdžio metu pakeitė parodymus ir parodė, kad meluoti ikiteisminio tyrimo metu ją įkalbėjo ji (L. L.), nes praėjus kuriam laikui po paminėto įvykio, su A. Ž. stipriai susipyko ir pastaroji dėl šios priežasties tyčia ją apkalbėjo teisme (b. l. 38).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. Ž. būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pateikė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką ir įskundė nekaltą D. J., kaip padariusį nusikaltimą, dėl ko buvo pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas, bei būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja, todėl jos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 235 str. 1 d., 236 str. 2 d.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. Ž. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu, prašo leisti paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius, kadangi augina 3 mažamečius vaikus (b. l. 61).

A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

A. Ž. neteista, administracinėmis nuobaudomis bausta (b. l. 48, 49-52), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 56, 58).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina prokurorės pareiškime pasiūlyto dydžio bauda, kurios paskyrimas šioje situacijoje visiškai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas sprendžia, jog paskirtos bausmės – piniginės baudos, tikslai bus pasiekti ir asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Prokurorės pasiūlytas baudos dydis pakoreguotinas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą (BK 47 str.), baudos sumokėjimo terminas nustatomas 4 mėnesiams. Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje vadovaujantis BK 63 str. taisyklėmis.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43-44), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas. A. Ž. laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.

Civilinio ieškinio nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. ir BVK 22 str., teismas

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 str. 1 d., 236 str. 2 d., ir paskirti:

- pagal BK 235 str. 1 d. – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 236 str. 2 d. – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies ir paskirti subendrintą bausmę – 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 Eur) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įpareigoti A. Ž. per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Išaiškinti A. Ž., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.