Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei ir Alinai Bružienei, dalyvaujant:

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ įgaliotai atstovei A. J.,

jo atstovams advokatams Leonidui Zubanovui, Vytautui Griškevičiui ir Kęstučiui Kanišauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Ž. (asm. dok. A. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2015-09-22 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau Institucija) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-22 A. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-09-22, apie 8.31 val., Klaipėdos mieste, stotelėje „Biblioteka“, važiavo autobusu Nr. 8, valst. Nr. HEN 096, be bilieto, t. y. pateikė negaliojantį e-bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), šiais savo veiksmais pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje (b. l. 5, 7).

2015-09-22 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimu Nr. A077691 už A. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 26,00 Eur (dvidešimt šešių eurų) bauda (b. l. 8).

2015-10-20 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundas dėl 2015-09-22 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ protokolo panaikinimo. 2015-12-07 gautas skundo patikslinimas, kuriuo prašoma panaikinti 2015-09-22 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą. Skundu ir jo patikslinimu prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti šiais motyvais: A. Ž. važiavo autobusu turėdamas e-bilietą, kuriame buvo pakankamai kartinių bilietų. E- bilietas buvo tinkamai nuskanuotas autobuso skenavimo aparatu. Be to, jam nežinoma, ar autobuso skenavimo aparatas buvo techniškai patikrintas ir veikdavo taip, kaip numatyta instrukcijoje. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ jokių įrodymų jam dėl jo kaltės nepateikė, nieko nesiaiškino, kaltės klausimo nesprendė, nesuteikė galimybės į įvykio vietą pakviesti advokatą ar kitą jo atstovą, kuris galėtų apginti jo teises. Nurodė, jog jis yra rusas, nebuvo pasirūpinta vertėju, nesuteikė jam galimybės susipažinti su bylos medžiaga (b. l. 3-4).

2015-12-21 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. 2015-12-21 prašymas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nuobaudą skyrė UAB „Dorsimus“ kontrolierius, neturintis įgaliojimų atlikti šiuos veiksmus (b. l. 75).

Skundžiamą Nutarimą priėmusi institucija VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad keleivis A. Ž. patikrinimo metu pateikė negaliojantį e-bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kontrolės įrenginiu buvo patikrintas tris kartus ir nustatyta, kad e-kartinis bilietas nebuvo tinkamai pažymėtas e-komposteriu ir dėl to nebuvo nuskaitytas. Kadangi A. Ž. važiavo nustatytu maršrutu nesusimokėjęs už vežimą – t. y. važiavo nepasižymėjęs e-kartinio bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį, kurio sudėtį sudaro keleivio važiavimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis be bilieto. Kontrolę vykdžiusios pareigūnės nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu buvo kalbama A. Ž. suprantama rusų kalba, tinkamai ir suprantamai išaiškintos asmens teisės ir pareigos bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, po ko, A. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui pateikė asmens tapatybės kortelę, parašė paaiškinimą, pasirašė ant protokolo ir paėmė antrą administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorių. Prašo A. Ž. skundo netenkinti (b. l. 17-19).

Teismo posėdžio metu institucijos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovė A. J. paaiškino, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra savivaldybės įstaiga, jai suteikti įgaliojimai vykdyti viešojo transporto ir maršrutinių taksi kontrolę, bei surašyti protokolus. Savivaldybė gali steigti tiek viešąją įstaigą, tiek biudžetinę įstaigą, tiek ir uždarąją akcinę bendrovę. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vykdė viešuosius pirkimus, kurių metu kontrolierių įmonė UAB „Dorsimus“ šį konkursą laimėjo, tokiu būdu, jiems buvo išduoti Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolierių pažymėjimai, todėl pažeidimų, nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant skundžiamą nutarimą, nėra. Patikrinimo metu A. Ž. pateikta kortelė buvo galiojanti, tik negaliojo kartinis e-bilietas, kadangi jis nebuvo nuskaitytas. Byloje yra pateiktas kontrolės transakcijų peržiūros pagal bilietus išrašas (toliau - išrašas) (b. l. 25), kuriame matyti 2015-09-22 patikrinimai. Tą dieną buvo atlikti trys patikrinimai su dviem skirtingais aparatais. Kontrolinis aparatas e-bilieto nenuskaito, o tikrina, ar e-bilietas buvo pažymėtas autobuse įlipimo metu. Išraše matyti, kad kuomet e-bilietas galiojo – pažymėta „kartinis“, kai kartinis e-bilietas buvo nenuskaitytas - pažymėta „negalioja“. Išraše matyt, jog anksčiau A. Ž. ne kartą važiavo autobusu nepažymėjęs ir taip nenuskaitęs e-bilieto. Visais atvejais A. Ž., rašydamas paaiškinimus, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir šiuo atveju, t. y. kad kortelė prie skenavimo aparato buvo pridėta, tačiau e-bilietas nebuvo nuskaitytas. Kadangi A. Ž. pažeidimai periodiškai kartojasi, 2015-03-19 A. Ž. už analogišką pažeidimą jau buvo skirta administracinė nuobauda, todėl šiuo atveju buvo nuspręsta A. Ž. už padarytą pažeidimą skirti administracinę nuobaudą. Būna atvejų, kad kortelė prie skenavimo aparato būna pridėta, tačiau nenuskaitoma. Tai yra tada, kai kortelė nuo skenavimo aparato atitraukiama per greitai, tačiau tokiu atveju nėra garsinio signalo ir informacijos apie elektroninio bilieto nuskaitymą aparato ekrane. Jei kortelėje baigiasi e- bilietai, skenavimo aparato ekrane rodo likutį „0“. Tokiu atveju privalu bilietą įsigyti iš autobuso vairuotojo. Kiekvienas keleivis turi pareigą sekti kiek kortelėje liko bilietų. Skenavimo aparato ekranas „didelio teksto“, kaip tvirtina A. Ž., niekada nerodo. Kiekvienas kartinis e-bilietas turi būti nuskaitomas kiekvieno važiavimo metu, nes tik tokiu būdu keleivis sumoka už suteiktą paslaugą – kelionę. Nenuskaitęs e- bilieto, keleivis jį „sutaupo“ kitai kelionei, o paslaugos tiekėjas negauna apmokėjimo už paslaugą. Skenavimo aparatams nėra taikoma metrologinė patikra ir minėti aparatai neįeina į privalomų įrangų sąrašą, kuriems tokia patikra turėtų būti taikoma. 2015-09-22 autobuse Nr. 8 nebuvo nustatyta gedimų susijusių su e-bilieto sistema galėjusių turėti įtakos e-bilieto nuskaitymui, taip pat nebuvo gauta daugiau skundų dėl įvykio dieną nenuskaitytų bilietų ar surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolų.

Teismo posėdžio metu A. Ž. paaiškino, kad skubėdamas į autobusą įlipo Atgimimo aikštėje. Įlipęs į minėtą autobusą, kortelę priglaudė prie skenavimo aparato, kuriame pasirodė kažkokia informacija, lyg matėsi skaičius “9”. Girdėjo kaip skenavimo aparatas supypsėjo. Važiavo iki “Bibliotekos” stotelės. Stotelėje „Biblioteka“ įlipo kontrolieriai ir patikrino jo e-bilietą. Jį tikrino du kartus ir skirtingos kontrolierės. Kontrolierė pasakė, kad kortelė negalioja. Patikrinimo metu kontrolieriai atsisakė vietoje apžiūrėti skenavimo aparatą. Jam liepė išlipti iš autobuso ir eiti į kontrolierių mikroautobusą, kuriame kontrolieriai surašė dokumentus. Jie liepė A. Ž. savo paaiškinime rašyti, kad kortelė negalioja, skenavimo aparatas nepypsėjo. A. Ž. taip ir parašė. Kontrolieriai privertė pasiaiškinimą pasirašyti, o A. Ž. skubėdamas taip ir padarė. Protokolo surašymo metu kontrolieriai nesuteikė jam galimybės kalbėti gimtąją kalba, nepasirūpino vertėju. A. Ž., važiuodamas autobusu, manė, jog e-bilietas pažymėtas tinkamai ir nebandė žymėti antrą kartą, taip elgėsi ir kiti autobuso keleiviai. Po įvykio, tą pačią dieną, važiuodamas kitu autobusu, tikrino kortelę ir matė, jog joje yra likę 8 e-bilietai. A. Ž. metų pradžioje pirko naują kortelę, kadangi senoji nebegaliojo. Perkant kortelę jam buvo liepta mokėti už 5 e-bilietus. Kortelė buvo papildyta spaudos kioske. Dažniausiai jis važinėja su talonėliais, o šią kortelę turi kaip atsarginę, tuo atveju, jeigu talonėliui įsigyti pritrūktų pinigų. Po šio įvykio, žymėdamas e-bilietą, visuomet užsideda akinius ir pasižiūri kiek liko e-bilietų. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nuobaudą paskyrė UAB „Dorsimus“ kontrolierius, kuris neturi įgaliojimų atlikti šiuos veiksmus. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skundžiam nutarimą buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, t. y. duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus.

Liudytoja K. K. parodė, kad ji dirba UAB „Dorsimus“ kontroliere. Vieno kontrolinio patikrinimo metu nustatė, kad keleivis A. Ž. važiavo nenuskenavęs kartinio e-bilieto. Patikrinimo metu, skenavimo aparatas veikė, visiems kitiems keleiviams rodė nuskaičiuotus bilietus. Duomenų, kad skenavimo aparatas buvo sugedęs nėra. Skenavimo aparato ekrane pateikiama informacija ar e-bilietas nuskaičiuotas, ar mėnesinis bilietas papildytas, ar pakanka kreditų e- bilietui, kartinių e-bilietų likutis. Jei autobuse yra sugedęs skenavimo aparatas, tuomet kontrolieriai apie tai praneša VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Liudytoja Patikrinimo metu su A. Ž. kontrolierės bendravo rusų kalba.

Liudytojas A. P. (asm. dok. A. P.) parodė, kad rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, su draugu važiavo autobusu Nr. 8. Jis sėdėjo prie vidurinių durų, o draugas stovėjo. „Atgimimo aikštės“ stotelėje į autobusą įlipo jo pažįstamas A. Ž.. Jis turėjo kortelę, kurią pridėjo prie skenavimo aparato, esančio autobuso viduryje. Liudytojas girdėjo, kad aparatas supypsėjo. Stotelėje „Biblioteka“ į autobusą įlipo trys kontrolierės. Išlipęs iš autobuso, matė, kad kontrolierės A. Ž. sulaikė.

Liudytojas V. P. parodė, kad A. Ž. pažįsta. Įvykio dieną jis su draugu A. P. buvo darbo biržoje, vėliau abu kartu „Pempininkų“ stotelėje įlipo į autobusą ir važiavo į namus. Kelionės metu liudytojas V. P. stovėjo, o jo draugas A. P. sėdėjo. A. Ž. į autobusą įlipo Atgimimo aikštėje.

Kontrolės transakcijų peržiūroje pagal bilietus užfiksuota, kad 2015-09-22 kontrolės patikrinimo metu e-bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tikrinamas tris kartus. Nustatyta, kad 2015-09-22 kontrolės patikrinimo metu e-kartinis bilietas negalioja (b. l. 25).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-22 įsakymu Nr. AD1-681 dėl pavedimo administracinių teisės pažeidimų protokolams surašyti nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė paveda VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ surašyti administracinių teisės pažeidimo protokolus už keleivinio kelių transporto normų pažeidimus (b. l. 65).

Kontrolės paslaugų 2015-06-18 sutartimi Nr. 20150618/01 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir UAB „Dorsimus“ VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nuo 2015-07-01 pavedė UAB „Dorsimus“ kontroliuoti keleivius ir ekipažus Klaipėdos autobusuose, išduodamas jam specialius kontrolieriaus pažymėjimus ir suteikdamas jam įgaliojimus, numatytus ATPK, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklėse, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatuose, kituose teisės aktuose (b. l. 66-68).

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2015-12-18 pažyma Nr. T-110 patvirtina, jog 2015-09-22 autobuso maršrute Nr. 8, valst. Nr. HEN 096, nebuvo nustatyta elektroninio bilieto sistemos gedimų ar sutrikimų, galėjusių turėti įtakos elektroninių terminuotų ir kartinių bilietų žymėjimui bei nuskaitymui (b. l. 84).

A. Ž. skundas tenkinamas iš dalies.

A. Ž. ginčija Institucijos 2015-09-22 nutarimą, teigdamas, kad nutarimą surašė tam neįgaliotas organas (pareigūnas), protokolo ir nutarimo surašymo metu nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas ir taip pažeistos A. Ž. teisės duoti paaiškinimus gimtąja kalba. A. Ž. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda.

Dėl teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą.

Vadovaujantis ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai. Susisiekimo ministro 1997-04-28 įsakymu Nr. 150 patvirtintų Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatų 2.2. punkte nustatyta, jog keleivinio kelių transporto kontrolę atlieka savivaldybės įgalioti ir turintys specialius pažymėjimus asmenys. Tų pačių nuostatų 22.6. punkte nustatyta, jog keleivinio kelių transporto kontrolieriai turi teisė įstatymų nustatyta tvarka, asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą keleiviniame kelių transporte, skirti administracinę baudą, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.

ATPK 232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog keleivinio automobilių ir elektros transporto organai nagrinėja administracinių teisės pažeidimų, susijusių su naudojimosi automobilių ir elektros transportu taisyklių pažeidimu, bylas (šio kodekso 136 straipsnio trečioji dalis, 137 ir 142 straipsniai). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę keleivinio autobusų ir elektros transporto įmonių vadovai, jų pavaduotojai, kontrolės tarnybų vadovai bei transporto kontrolieriai ir kiti asmenys, kuriems suteikta transporto kontrolės teisė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-03-22 įsakymu Nr. AD1-681 „Dėl pavedimo administracinių teisės pažeidimų protokolams surašyti“ pavedė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ surašyti administracinių teisės pažeidimo protokolus už keleivinio kelių transporto normų pažeidimus (b. l. 65). VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nuo 2015-07-01 pavedė kontroliuoti keleivius ir ekipažus Klaipėdos autobusuose UAB „Dorsimus“, išduodamas specialius kontrolieriaus pažymėjimus ir suteikdamas jam įgaliojimus, numatytus ATPK, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklėse, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatuose, kituose teisės aktuose (b. l. 66-68). Taigi , vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, UAB „Dorsimus“ kontrolierė turi teisę surašyti tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek Nutarimą, kuriuo A. Ž. skirta administracinė nuobauda.

Dėl teisės turėti gynėją, kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Įgyvendinant šias nuostatas, ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Ši teisė apima byloje dalyvaujančio asmens galimybę daryti pareiškimus, teikti paaiškinimus ir kt. gimtąja kalba, ar kita jų mokama kalba padedant vertėjui jau vykstančiame teismo procese. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e punktas įtvirtina kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba, kuri yra viena iš kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių.

A. Ž. skunde nurodo, jog kontrolierė nepasirūpino vertėju, nesuteikė galimybės susipažinti su įkalčiais ir bylos medžiaga, A. Ž. nesuprato, ką jam sakė kontrolierė, todėl negalėjo duoti tinkamų paaiškinimų. Teismas sutinka su šiuo skundo argumentu. Pagal teismų suformuotą praktiką, šių procesinių teisių realizavimas turi būti garantuojamas ir ikiteisminio administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu (Vilniaus apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-886-487/2012). Taigi, asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis turi būti užtikrinama, ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 5-6, 7) ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 8), matyti, kad vertėjas tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir nutarimą nedalyvavo. Protokole užfiksuotas A. Ž. paaiškinimas surašytas rusų kalba, tai patvirtina, jog procesinius dokumentus surašiusiai kontrolierei buvo žinoma, jog A. Ž. nesupranta, arba nepilnai supranta lietuvių kalbą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad procesinė teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią asmuo moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis garantuojama tik asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, tad šių procesinių teisių realizavimas yra neatsiejamai susijęs su pačiu asmeniu, jo individualiu kalbos supratimu ir tik šis asmuo gali nuspręsti, ar jo teisė į procesą jam suprantama kalba buvo pažeista, bei siekti ją apginti. Institucija neužtikrino vertėjo dalyvavimo administracinio teisės protokolo ir skundžiamo nutarimo surašymo, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas šią Institucijos klaidą ištaisė, į teismo posėdį iškviesdamas vertėją, suteikdamas teisę A. Ž. duoti paaiškinimus gimtąja rusų kalba, ir užtikrindamas, kad vertėjas dalyvautų A. Ž. susipažįstant su visa (taip pat ir Institucijos teismui persiųsta) administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

1Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nors tam tikri aptarti procesiniai pažeidimai A. Ž. atžvilgiu ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu ir buvo padaryti, tačiau jie buvo ištaisyti bylą nagrinėjant teisminio nagrinėjimo metu, todėl naikinti Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo.

A. Ž. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2015-09-22, apie 8.31 val., Klaipėdos mieste, stotelėje „Biblioteka“, važiavo autobusu Nr. 8, valst. Nr. HEN 096, tinkamai nenuskenavęs e-bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) autobuse esančiu skenavimo aparatu. A. Ž. argumentai, jog e-bilietas buvo tinkamai nuskanuotas autobuse esančiu skenavimo aparatu, jis girdėjo minėto aparato pyptelėjimą, skenavimo aparatas galėjo būti neveikiantis ar techniškai netvarkingas, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Šiuos A. Ž. argumentus paneigia kiti teismo surinkti ir patikrinti įrodymai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja kontrolierė K. K. paaiškino, jog patikrinimo metu skenavimo aparatas veikė. A. Ž. turėjo e- bilietų kortelę, kurioje buvo kartiniai e-bilietai, tačiau jis kelionės metu nebuvo nuskanavęs e-bilieto, t. y. važiavo autobusu be bilieto. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta aplinkybių dėl kurių liudytoja K. K. būtų šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl jos parodymai laikytini patikimais. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pažyma patvirtina, kad patikrinimo metu skenavimo aparatai veikė be sutrikimų (b. l. 84). Kontrolės transakcijų peržiūros pagal bilietus išraše užfiksuota, kad 2015-09-22, bilietų kontrolės metu, A. Ž. elektroninis bilietas, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tikrintas tris kartus: 08.30.37 val., 08.30.46 val. ir 08.31.11 val., dviejų skirtingų kontrolierių ir dviem skirtingais skenavimo aparatais (b.l. 25). Institucijos atstovė A. J. paaiškino, jog 2015-09-22 autobuse Nr. 8, kontrolės patikrinimo metu, nebuvo nustatyta gedimų susijusių su e-bilieto sistema galėjusių turėti įtakos e-bilieto nuskaitymui, taip pat nebuvo gauta daugiau skundų dėl įvykio dieną nenuskaitytų bilietų ar surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolų. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. argumentas, jog kelionės metu neveikė e-komposteris arba kontrolės įrenginys, atmestinas, kaip nepatvirtintas bylos duomenimis. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu tvirtino matęs, kad A. Ž. prie e-komposterio pridėjo kortelę ir girdėjęs supypsint garsinį signalą, tačiau jis nematė, kokia informacija pasirodė komposterio ekrane, todėl negalėjo patvirtinti, ar A. Ž. elektroninis bilietas buvo tinkamai nuskaitytas. Liudytojas V. P. patvirtino tik aplinkybę kad 2015-09-22 ryte važiavo su A. Ž. vienu autobusu. Pagal kontrolės transakcijų peržiūros pagal bilietus išrašą A. Ž. važiavo be bilieto, t.y., važiavo nenuskaitęs elektroninio bilieto komposteriu 2015-06-16, 19.41 val., 2015-08-23, 14.10 val. (b.l. 25). Jam buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai 2014-09-19 Nr. 073796 ir 2015-03-19 Nr. 076028 pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį. Kiekvieno pažeidimo padarymo metu A. Ž. tvirtino, kad „automatas“ nuskaičiavo bilietą nuo kortelės tinkamai. (b.l. 23,24). Nepaisant paskirtų administracinių nuobaudų, A. Ž. 2015-09-22 vėl važiavo nenuskaičiavęs kartinio e-bilieto. Šios aplinkybės patvirtina, kad padarytas pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejingo ir atsainaus požiūrio į transporto priemonės keleivio pareigas. A. Ž. važiuodamas visuomeniniu transportu, turi būti rūpestingas bei sąžiningas, atsakingas už kelionės apmokėjimą. Jis, priglaudęs e-bilietą prie komposterio įrenginio, privalo įsitikinti, kad e- bilietas buvo nuskaitytas, skaitydamas informaciją, perduodamą komposteravimo įrenginio ekrane. A. Ž. 2015-09-22, važiuodamas autobusu Nr. 8, tinkamai keleivio pareigų nevykdė, nebuvo atidus ir atsakingas, priglaudęs e-bilietų kortelę prie e-komposterio, neperskaitė ekrane nurodytos informacijos apie sėkmingai įvykusią operaciją, tokiu būdu neįsitikino, ar kartinis e- bilietas buvo nuskaitytas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. Ž. e-bilietas iš bilietų kortelės nuskaitytas nebuvo. Teismas, patikrinęs skundžiamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis), sutinka, kad A. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje.

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 142 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, jog pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 17 iki 28 eurų. 2015-09-22 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimu Nr. A077691 už A. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 26 Eur bauda (b. l. 8). Institucija skirdama A. Ž. administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis metų laikotarpyje buvo baustas už analogišką pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir, nenustačius lengvinančių aplinkybių, paskyrė baudą, kurios dydis didesnis nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Nustatyta, kad administracine tvarka nubaustas A. Ž. pažeidimo nustatymo metu buvo sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus, todėl ši objektyviai egzistuojanti aplinkybė turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Teismas atsižvelgdamas į nustatytą A. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimo nustatymo metu A. Ž. buvo sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad A. Ž. yra pensininkas, senyvo amžiaus, daro išvada, kad Institucijos paskirtos baudos dydis yra per didelis. Paskirta bauda mažinama iki įstatymo sankcijoje numatytos minimalios baudos. Teismo manymu, minimalios administracinės nuobaudos paskyrimas dera su teisingumo principo įgyvendinimu.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų atstovavimo išlaidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-01-08 pažyma Nr. NTP-7-227 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pažymoje nurodyta, jog vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 įsakymu Nr. 69 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. Ž. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, sudaro 292,40 Eur. Prašoma šias išlaidas priteisti valstybės naudai (b. l. 107).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. ATPK 249 straipsnio 2 d. nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis (toliau – BPK), taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš pažeidėjo A. Ž. šiuo atveju yra nepagrįstas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų.

A. Ž. prašo priteisti pateiktų dokumentų pagrindu jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (b. l. 106, 114, 129). Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. A. Ž., remdamasis CK 6.210 str. 1 d., prašo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismui palikus galioti Institucijos nutarimą skirti A. Ž. administracinę nuobaudą, tik pakeitus paskirtos nuobaudos dydį, prievolė įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti paskirtą baudą kyla pačiam A. Ž., taigi nėra CK 6.210 str. 1 d., numatyto reikalavimo objekto. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. Ž. skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2015-09-22 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A077691 ir už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, A. Ž. (asm. dok. A. Ž.) paskirti – 17,00 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

A. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmesti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.