Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. (A. Ž.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-22 A. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-09-22, apie 8.31 val., Klaipėdos mieste važiavo autobusu Nr. 8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be bilieto, t. y. stotelėje „Biblioteka“ pateikė negaliojantį e-bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), šiais savo veiksmais pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 str. 4 d.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2015-09-22 nutarimu A. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 str. 4 d., paskyrė administracinę nuobaudą – 26,00 Eur (dvidešimt šešių eurų) baudą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-18 nutartimi A. Ž. skundą tenkino iš dalies. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2015-09-22 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A077691 pakeitė ir už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 str. 4 d., A. Ž. paskyrė 17,00 Eur baudą. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. A. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmetė.

Akcentuoja, kad elektroninio bilieto skaitytuvai (skeneriai) nebuvo patikrinti nei atliekant ekspertizę, nei metrologijos tarnyboje, nei kitur. Mano, kad teismas turėjo kviesti specialistus, o ne vadovautis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ spėlionėmis. Niekas netikrino jų techninės būklės bei patikimumo naudotis.

Taip pat pažymi, kad nebuvo apklaustas vairuotojas. Pasak apelianto, vairuotojas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas nepriekaištingas el. bilietų skaitytuvo operacijų atlikimas ir taip būtų išvengta žalos padarymo. Pažeidėjo manymu, teismas turėjo ištirti ir įvertinti, ar vairuotojo veiksmai, iki atsirandant el. bilietų skaitytuvo gedimui ir neteisingam veikimui, buvo teisėti, t. y. ar vairuotojas nepažeidė įstatymo. Nurodo, kad vairuotojo galimai neteisėti veiksmai ir kaltės konstatavimas neeliminuoja aplinkybės, jog nurodyti veiksmai turėjo tiesioginės įtakos pažeidimui kilti. Mano, kad dėl vairuotojo elgesio šioje situacijoje privalo pasisakyti teismas, nes tai yra teisės klausimas.

Akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti visas aplinkybes, visą byloje esančią rašytinę medžiagą, turi įvertinti tai, kad byloje nėra ekspertizės akto, į bylą nepateikta metrologijos pažyma ar aktas, turi vadovautis liudytojų parodymais ir visą tai vertinti kaip visumą, kuri, pasak apelianto, neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados dėl pažeidimo, numatyto ATPK 142 str. 4 d., buvimo jo veiksmuose. Jo kaltė nėra įrodyta. Pažeidėjo manymu, dėl šio įvykio taip pat yra kalti ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir UAB „Dorsimus“ darbuotojai.

Taip pat nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta veiksminga teisinė pagalba (gynyba), kadangi jam skiriami advokatai nuolat keitėsi, kas neužtikrino nepertraukiamos gynybos. Procese dalyvavę advokatai Leonidas Zubanovas, Vytautas Griškeičius ir Kęstutis Kanišauskas nesurašė jam nė vieno procesinio dokumento, neišreikalavo nė vieno įrodymo, nesistengė, kad byla jam būtų nutraukta, jam atstovavo atmestinai, nekokybiškai, dirbtiniu būdu sukeldavo interesų konfliktą, pažeidė Advokatūros įstatymą, Advokatų etikos kodeksą, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Mano, kad veikė taip, kad būtų priimtas jam nepalankus sprendimas, ir faktiškai padarė jam žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 248 str. yra numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, t. y. laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas ir kartu teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, jog organas (pareigūnas ir kartu teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, tik organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neatkartodamas įrodymų detaliai, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui bei padarytoms išvadoms dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 142 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą, kurios yra pagrįstos, teisėtos ir teisingos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Pagal bylos duomenis bei apelianto skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 str. Išanalizavus bylos medžiagą, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio A. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą A. Ž., išklausė liudytojų parodymus. Visi įrodymai įvertinti, kaip to reikalauja ATPK 257 str. nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 142 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą yra iš esmės motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei padarytomis išvadomis ir konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta teisės normų taikymo pažeidimų ir kad A. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Ž. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, mano, jog jo kaltė neįrodyta, o teismas remiasi tik prielaidomis ir vadovaujasi tik institucijos parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad A. Ž. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 142 str. 4 d. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, priimtu nutarimu, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovės A. J. paaiškinimu, paties pažeidėjo A. Ž. paaiškinimais, liudytojų K. K., A. P., V. P. parodymais, kontrolės transakcijų peržiūros išrašu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-22 įsakymu Nr. AD1-681, Kontrolės paslaugų 2015-06-18 sutartimi Nr. 20150618/0 ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, todėl nepagrįstai apeliantas skunde teigia, jog apylinkės teismas nutartį priėmė tik vadovaudamasis institucijos atstovų parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog A. Ž. dėstomos aplinkybės yra paneigtos byloje esančių įrodymų visuma.

Pažeidėjas taip pat nurodo, kad nebuvo apklaustas vairuotojas. Pasak apelianto, vairuotojas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas nepriekaištingas el. bilietų skaitytuvo operacijų atlikimas ir taip būtų išvengta žalos padarymo. Mano, kad vairuotojo veiksmai galėjo turėti tiesioginės įtakos pažeidimui kilti. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo apklaustas autobuso vairuotojas, šiuo atveju niekaip nepaneigia kitų byloje surinktų bei teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindu padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

A. Ž. taip pat akcentuoja, kad elektroninio bilieto skaitytuvai (skeneriai) nebuvo patikrinti nei atliekant ekspertizę, nei metrologijos tarnyboje, nei kitur. Mano, kad teismas turėjo kviesti specialistus, o ne vadovautis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ spėlionėmis. Niekas netikrino jų techninės būklės bei patikimumo naudotis. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad 2015-09-22 autobuse Nr. 8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta elektroninio bilieto sistemos gedimų ar sutrikimų, galėjusių turėti įtakos elektroninių ir kartinių bilietų žymėjimui bei nuskaitymui. Kaip liudytoja teismo posėdžio metu apylinkės teisme apklausta K. K. taip pat patvirtino, kad duomenų, jog būtų sugedęs autobuse aparatas, jie neturėjo. Visiems keleiviams aparatas „bilietus rodė“. Jei autobuse yra sugedęs aparatas, jie paskambina į „Keleivinį transportą“ ir praneša. Skundą nagrinėjantis teismas teigia, kad nagrinėjamoje byloje visiškai pakako objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai konstatuoti, jog A. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą.

Pažeidėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrinta veiksminga teisinė pagalba (gynyba), kadangi jam skiriami advokatai nuolat keitėsi, kas neužtikrino nepertraukiamos gynybos. Procese dalyvavę advokatai netinkamai vykdė savo pareigas ir veikė taip, kad būtų priimtas jam nepalankus sprendimas. Su tokiais pažeidėjo argumentais skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti. Pažymėtina, kad viso proceso metu pažeidėjui atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus paskirti advokatai. Iš posėdžio protokolų matyti, kad advokatai posėdyje buvo gana aktyvūs, pateikė klausimus liudytojams, palaikė pažeidėjo prašymus. Gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo, tiek paskirto remiantis teisinės pagalbos teikimo tvarka, tiek privačiai finansuojamo, tarpusavio susitarimo reikalas. Teisėsaugos institucijos negali būti atsakingos už kiekvieną paskirto teikti teisinę pagalbą gynėjo darbo trūkumą. Jos privalo įsikišti tik tada, kai nemokamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo nesugebėjimas veiksmingai ginti yra akivaizdus arba šių institucijų, tarp jų ir teismo, dėmesys į šį nesugebėjimą pakankamai atkreiptas kokiu nors kitu būdu. Skunde nurodytų argumentų, kad paskirti advokatai netinkamai atliko savo pareigas, veikė taip, kad būtų priimtas jam nepalankus sprendimas, nepatvirtina vien tos aplinkybės, kad proceso metu A. Ž. atstovauti buvo paskirti keli advokatai. Teismas neturėjo ir neturi pagrindo konstatuoti, kad gynėjai nesuteikė pastarajam teisinės pagalbos ar vykdė savo pareigas netinkamai ir kad įstatymo garantuojama teisė į gynybą dėl to buvo pažeista. Byloje nėra ir kitų duomenų, kad būtų pažeista A. Ž. teisė į gynybą.

Skunde dėl teismo nutarties administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, jog priimta nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir šališka. Su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, papildomai apklausė liudytojus, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Be to, pažymėtina, jog nėra jokių duomenų, kad teisėjas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą teismui sudėčiai.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apelianto A. Ž. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Ž. (A. Ž.) apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.