- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- T-86/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01398-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Andžej Maciejevski, Dainius Raižys
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Andžej Maciejevski ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės 511-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja (šiuo metu procese – ieškovė) 511-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2018 m. balandžio 25 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2018 m. kovo 22 d. sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2018 m. sausio 15 d. sprendimas); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. spalio 24 d. sprendimas); 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. spalio 16 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 20 d. pakartotinį prašymą bei išduoti šiuose prašymuose nurodytą sutikimą.
Pareiškėja (ieškovė) skunde nurodė, kad valdo garažų paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą pareiškėja valdo ir juo naudojasi 2015 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. Nuomojamas žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Pareiškėjos (ieškovės) teigimu, ji, turėdama teisėtą interesą rekonstruoti pastatą, parengė pastato rekonstravimo projektą. Vienas esminių pastato rekonstravimo projekte numatytų projektinių sprendinių yra susisiekimo komunikacijų (privažiavimo kelio) iki žemės sklype po rekonstrukcijos liksiančio pastato įrengimas su nuomojamu žemės sklypu besiribojančioje laisvoje valstybinėje žemėje. Tai suponuoja, kad būtina statybą leidžiančio dokumento gavimo sąlyga yra Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sutikimas, išduodamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. lP-(1.3)-265 patvirtintų Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių (toliau – Sutikimų išdavimo taisyklės) nustatytais pagrindais ir tvarka.
Pareiškėja (ieškovė) 2017 m. spalio 16 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 20 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydama išduoti sutikimą tiesti/statyti kitą transporto tinklą „Privažiavimas“ valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017 m. spalio 24 d. ir 2018 m. sausio 15 d. sprendimais atsisakė išduoti prašomą sutikimą, remdamasis Sutikimų išdavimo taisyklių 11.1 ir 11.2 papunkčių nuostatomis (planuojamos tiesti susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai bei statyti jiems funkcionuoti būtini statiniai trukdys ateityje laisvame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrojo plano sprendinius; įvažiavimas į žemės sklypą numatytas iš šiaurinės žemės sklypo pusės, todėl <...> susisiekimo komunikacijas yra galimybė tiesti ir jiems funkcionuoti būtinus statinius statyti žemės sklypo ribose).
Pareiškėja (ieškovė), nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 24 d. ir 2018 m. sausio 15 d. sprendimais, ikiteismine tvarka pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, prašydama panaikinti šiuos sprendimus bei įpareigoti išduoti prašomą sutikimą. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovės skundą. Minėtame sprendime be kita ko nurodoma, kad pastato rekonstrukcija, kai garažų paskirties pastate įrengiamos administracinės patalpos, kurios po rekonstravimo sudaro didžiąją pastato dalį, yra negalima (rekonstravimo projekte numatyta žemės sklype esančio ir pareiškėjos valdomo garažų paskirties pastato rekonstrukcija prieštarauja nustatytam sklypo naudojimo būdui ir valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygoms; garažo paskirties rekonstravimas į administracinės paskirties pastatą nėra galimas (sklype yra numatytas įvažiavimas, užtikrinantis galimybę sklypą tinkamai naudoti pagal paskirtį ir į tai, kad administracinės paskirties pastato eksploatavimas pažeistų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį); papildomo įvažiavimo įrengimas valstybinėje žemėje apribos ateityje šiame valstybinės žemės plote formuojamų žemės sklypų racionalų panaudojimą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė išduoti sutikimą įrengti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Kreipdamasi į teismą, pareiškėja (ieškovė) nurodė, kad skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai, kuriais atsisakyta išduoti sutikimą tiesti privažiavimo kelią valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams – atsisakymai yra formalūs, nesusieti su jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, jų vertinimu. Be to, šiuo metu to paties žemės naudojimo teisinio santykio ir to paties asmens atžvilgiu formaliai galioja trys administraciniai sprendimai, priimti skirtingais faktiniais ir teisiniais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teismas nurodė, kad, įvertinus bylos medžiagą, skundžiamų sprendimų turinį matyti, kad nagrinėjamu atveju valstybės institucijos, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba ir jos struktūrinis padalinys Vilniaus miesto skyrius, atsisakydamos duoti pareiškėjos prašomą sutikimą valstybinėje žemėje įrengti įvažiavimą į šalia esantį žemės sklypą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektai, o kaip civilinių teisinių santykių subjektai – skundžiami sprendimai iš esmės grindžiami 2015 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties aiškinimu ir taikymu, o savo atsisakymą išduoti sutikimą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įrengti įvažiavimą į šalia esantį žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba ir jos teritorinis skyrius sieja su savo, kaip žemės sklypo, išnuomoto pareiškėjai 2015 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi, nuomotojos teisių realizavimu. Teismo vertinimu, pareiškėjos keliamas ginčas, be kita ko, tiesiogiai susijęs su sutartiniais valstybinės žemės sklypo nuomos santykiais, kylančiais iš 2015 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties, siekiant jį išspręsti, būtina aiškinti ir taikyti šios sutarties nuostatas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir Nacionalinės žemės tarnybos bei jos teritorinio skyriaus susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o jų priimti sprendimai, dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio, todėl perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakartotinai išnagrinėti ieškovės 511-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2017 m. spalio 16 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 20 d. pakartotinį prašymą; priteisė ieškovei iš atsakovės 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nurodė, kad ieškovė valdo garažų paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuris 2015 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas ieškovei 54 metams. Ieškovės išsinuomotas garažų pastatui eksploatuoti valstybinės žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nėra suformuota žemės sklypų.
Ieškovė, siekdama rekonstruoti valdomą garažų pastatą, parengė jo rekonstravimo projektą. Vienas esminių pastato rekonstravimo projekte numatytų projektinių sprendinių – susisiekimo komunikacijų (privažiavimo kelio) iki žemės sklype po rekonstrukcijos būsiančio pastato įrengimas valstybinėje žemėje, besiribojančioje su nuomojamu žemės sklypu. Dėl to būtina statybą leidžiančio dokumento gavimo sąlyga – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus (pagal valstybinės žemės ploto, kuriame planuojam tiesti susisiekimo komunikacijas, buvimo vietą) sutikimas, išduodamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. lP-(1.3)-265 patvirtintų Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama ginčijamus sprendimus, rėmėsi Sutikimų išdavimų taisyklių 11 punkto nuostatomis, kuriose įtvirtinti sprendimo neišduoti sutikimo priėmimo pagrindai. Teismo vertinimu, atsisakydama išduoti ieškovės prašomą sutikimą, Nacionalinė žemės tarnyba veikė ne kaip valstybinės žemės nuomotoja pagal šalių sudarytą 2015 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, bet kaip viešojo administravimo subjektas, įgaliotas spręsti sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo klausimą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. lP-(1.3)-265 patvirtintas Sutikimų išdavimo taisykles.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašoma leisti įrengti privažiavimą ne nuomojamame žemės sklype, bet greta esančioje laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų. Teismo vertinimu, tokio sutikimo išdavimo klausimą Nacionalinė žemės tarnyba turėtų spręsti ne kaip valstybinės žemės nuomotoja pagal šalių sudarytą 2015 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, bet kaip kompetentingas subjektas, kuriam tokia pareiga numatyta Sutikimų išdavimo taisyklėse.
Sutikimų išdavimo taisyklių 21 punkte nurodyta, kad teritorinio skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant sutikimus gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė yra atitinkamo valstybinės žemės sklypo nuomininkė ir valdo garažų paskirties pastatą. Ieškovė yra parengusi šio pastato rekonstravimo projektą. Vienas esminių pastato rekonstravimo projekte numatytų projektinių sprendinių yra susisiekimo komunikacijų (privažiavimo kelio) iki žemės sklype po rekonstrukcijos liksiančio pastato įrengimas su nuomojamu žemės sklypu besiribojančioje laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Ieškovui yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o tam būtinas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sutikimas, išduodamas Sutikimų išdavimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka. Skundžiamais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimais sutikimą atsisakyta išduoti remiantis Sutikimų išdavimo taisyklių 11.1. bei 11.2 papunkčiais (planuojamos tiesti susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai bei statyti jiems funkcionuoti būtini statiniai trukdys ateityje laisvame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrojo plano sprendinius; įvažiavimas į žemės sklypą numatytas iš šiaurinės žemės sklypo pusės, todėl <...> susisiekimo komunikacijas yra galimybė tiesti ir jiems funkcionuoti būtinus statinius statyti žemės sklypo ribose).
Pagal Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265, 1 punktą, sutikimų tiesti komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos išduodamų sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo atvejus ir tvarką. Pagal Sutikimų išdavimo taisyklių 2 punktą, sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius pagal valstybinės žemės ploto, kuriame planuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, buvimo vietą. Pagrindai neišduoti sutikimo numatyti minėtų Sutikimų išdavimo taisyklių 11 punkte (11.1-11.3 papunkčiuose).
Pagal Sutikimų išdavimo taisyklių 21 punktą, teritorinio skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant sutikimus gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdama dėl atitinkamo sutikimo išdavimo minėtų Sutikimų išdavimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, Nacionalinė žemės tarnyba per savo teritorinį padalinį – Vilniaus miesto skyrių veikia ne kaip atitinkamo žemės sklypo nuomotoja (civilinių teisinių santykių dalyvė), bet kaip viešojo administravimo subjektas jam priskirtoje viešojo administravimo srityje (subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka turintis pareigą spręsti dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo) (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-22/2015).
Nors ieškovės ginčijamame Nacionalinės žemės tarnybos sprendime, priimtame išnagrinėjus ieškovės skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimų inter alia (be kita ko) yra nurodomi argumentai, susiję taip pat ir su žemės sklypo nuomos teisiniais santykiais (nurodoma, jog pastato rekonstrukcija prieštarautų nustatytam žemės sklypo naudojimo būdui bei 2015 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygoms), tačiau, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, byloje dominuoja administraciniai teisiniai santykiai. Ginčo esmė, kaip minėta, yra ta, kad ieškovei yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, o tam reikalingas sutikimas, kuris išduodamas Sutikimų išdavimo taisyklių pagrindais ir tvarka. Pareikštu ieškiniu prašydama panaikinti atitinkamus tiek Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, tiek Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, ieškovė prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. spalio 16 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 20 d. pakartotinį prašymą bei išduoti šiuose prašymuose nurodytą sutikimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Pagal CPK 36 straipsnio 7 dalį, kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, netenka teisinės galios ex lege (pagal įstatymą), o byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovės 511-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas netenka teisinės galios.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys