Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Š. M. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio A. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BK 154 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) netaikymo esant pagrindui ją taikyti ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio 1-4 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.

Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 331 straipsnio, teismų praktikos reikalavimų, nuosprendyje nenurodė jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pažeidimų, tik pateikė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Toks, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teiginys, o taip pat ir nuosprendžio motyvai yra abstraktūs, reikalaujantys konkretizavimo. Motyvuojamoji nuosprendžio dalis, susijusi su objektyviaisiais A. K. inkriminuoto nusikaltimo (šmeižimo) sudėties požymiai, visiškai prieštaringa. Be to, kasatorius kritikuoja apeliacinės instancijos teismo išvadas, kuriomis tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepasisakė dėl publikuojamų straipsnių apie nukentėjusįjį ir kitus A. K. minimus asmenis, neatsižvelgė, kad A. K. ir jis (kasatorius) buvo pažįstami, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. K. savo viešus pasisakymus suformulavo tik po viešai publikuojamų straipsnių apie jį (kasatorių). Apibendrindamas kasatorius tvirtina, kad tokie apeliacinės instancijos teiginiai negali būti laikomi motyvuotomis išvadomis BPK 331 straipsnio 2 dalies prasme. Kasatorius taip pat teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai priėmė priešingus sprendimus dėl A. K. kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje (pagal įstatymo redakciją, galiojusią iki 2022-12-31). Teismai pripažino aplinkybę, kad duomenis apie jį paskleidė A. K., kad paskleisti duomenys gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, kad duomenų turinys skelbia, kad asmuo padarė sunkų nusikaltimą. Tačiau teismų išvados skiriasi dėl dviejų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 154 straipsnio 1 dalyje (2 dalis pagal redakciją, galiojusią iki 2022-12-31) požymių-tyčios apšmeižti (ne)buvimo A. K. veiksmuose bei jo paskleistų duomenų turinio reikšmės kaip informacijos ar nuomonės aiškinimo ir vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo netinkamas šių nusikalstamos veikos požymių aiškinimas ir taikymas lėmė netinkamą BK 154 straipsnio 1 dalies (2 dalis pagal redakciją, galiojusią iki 2022-12-31) taikymą. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje (2 dalis pagal BK 154 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2022-12-31), sudėties požymių nebuvimo A. K. veiksmuose.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus, dėstant įrodymais nepagrįstas versijas ir deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Susipažinus su kasaciniu skundu, nustatyta, kad kasatorius nenurodo teisinių argumentų, ne tik pagrindžiančių, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai, bet ir kad buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo – BK 154 straipsnio 2 dalies nuostatos apeliacinės instancijos teismui išteisinus A. K..

Vien manymas, jog apeliacinės instancijos teismo išvados, motyvai dėl bylos faktinių aplinkybių kitokio vertinimo, pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, su kuriomis nesutinka kasatorius, įvardijimo, yra abstraktūs, nekonkretizuoti-nesudaro kasacijos pagrindo ir negali būti laikomas teisiniu argumentu. Tai, kad kasatoriaus netenkina jam nepalankus apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, savaime nereiškia, kad šis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir esmingai pažeidė BPK nuostatas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, tikrinanti nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumą, taigi skunde dėstomi faktinio pobūdžio teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo vien todėl, kad skiriasi žemesnės instancijos teismų A. K. kaltės bei jo paskleistų duomenų turinio aiškinimo teisinis vertinimas bei, kasatoriaus nuomone, galimai padaryti BPK nuostatų esminiai pažeidimai, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai ir išvados neaiškios, nelaikytini tinkamu kasacinio skundo argumentavimu. Kasacinės instancijos teismas kasacine tvarka bylą nagrinėja pagal kasaciniame skunde nustatytas ribas, todėl tokia faktinio pobūdžio argumentacija, nelemia kasacijos pagrindo.

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio ir BPK 369 straipsnio reikalavimų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai)

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Š. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.