Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuriuo E. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda - 30 parų areštas, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. 2016-11-03 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 3 d., 02.26 val., H. Manto g. 90, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 64 km/h greičiu. Nustatytą greitį viršijo 12 km/h. Be to, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padidinęs greitį nuvažiavo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 ir 129 punktų reikalavimus. Tokie E. N. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Priešingą, jį kaltinančią įvykio versiją, jog transporto priemonę vairavo būtent jis, viršijo leistiną greitį bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti, pateikė policijos pareigūnai K. V. ir G. T., kurie parodė, kad apie 02.26 val. pamatė ties H. Manto g. 90 namu atvažiuojant automobilį „Audi A3“, greičio matuoklis parodė, kad automobilis važiuoja 64 km/h greičiu, kai leistinas - 50 km/h greitis, tuomet policijos pareigūnas K. V. išėjo į kelio važiuojamąją dalį ir stabdė automobilį, labai gerai įsidėmėjo vairuotojo veidą - tai buvo E. N., gerai įsidėmėjo iš ilgų plaukų, veido bruožų, liudytojas R. J. tikrai nevairavo, jis nepanašus į E. N.. Teismas šią versiją patvirtinančiais duomenimis laikė policijos pareigūnų K. V. ir G. T. tarnybinius pranešimus, jų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, administracinio teisės pažeidimo protokolą. Remdamasis jais konstatavo, kad būtent jis padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Tačiau, apelianto nuomone, byloje nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog jis padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Apelianto nuomone, kyla pagrįstų abejonių, ar lapkričio mėnesį 02.26 val., automobiliui važiuojant 64 km/h greičiu, policijos pareigūnas turėjo galimybę labai įdėmiai įsižiūrėti vairuotojo veidą. Lapkričio mėnesį, esant tamsiam ir lietingam paros metui, automobiliui važiuojant 64 km/h greičiu, policijos pareigūnas negalėjo neabejotinai tiksliai, pagal veido bruožus matyti ir įsidėmėti, kad automobilį vairavo būtent jis, o ne R. J.. Apelianto nuomone, tokią išvadą pareigūnas padarė tik po to, kai automobilyje rado E. N. vardu išduotą pažymėjimą ir ištraukė iš duomenų bazės jo nuotrauką. Byloje be policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų parodymų teismo posėdžio metu nėra jokių objektyvių duomenų, kad įvykio metu transporto priemonę vairavo jis. Todėl darytina išvada, kad neįrodyta, jog būtent jis padarė protokole nurodytus pažeidimus. Byloje nesant objektyvių duomenų, neginčytinai patvirtinančių jo kaltę dėl ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, ir negalint pašalinti kilusių abejonių, skundžiamas nutarimas dėl jo nubaudimo turi būti panaikintas ir byla nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 8 dalyje taip pat numatyta, jog iki 2017-01-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

E. N. skundžiamu nutarimu nubaustas už pažeidimus, padarytus iki 2017-01-01, ir jo veikos kvalifikuotos pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. ATPK 124 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas nuobaudos – baudos vidurkis yra 19,5 Eur (galima skirti nuo 11 Eur iki 28 Eur), tuo tarpu ANK 416 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas nuobaudos – baudos vidurkis yra 21 Eur (galima skirti nuo 12 Eur iki 30 Eur). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog perkvalifikuojant veiką, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Šiuo atveju ANK 416 straipsnio 2 dalyje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis nėra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK 124 straipsnio 2 dalyje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis, jis netgi didesnis, todėl E. N. veika, už kurią jis skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį neperkvalifikuotina, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar E. N. teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog perkvalifikuojant veiką, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju ANK 426 straipsnio 5 dalis numato švelnesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, todėl E. N. veika, už kurią jis nubaustas skundžiamu nutarimu, perkvalifikuotina iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 5 dalį ir apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar E. N. veiksmuose yra šio nusižengimo sudėtis.

Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas E. N. kaltės klausimu, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad protokole nurodytu laiku, t. y. 2016 m. lapkričio 3 d., 02.26 val., automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas H. Manto g. 90, Klaipėdoje, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 64 km/h greičiu, nustatytą greitį viršijo 12 km/h, be to, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padidinęs greitį nuvažiavo. Byloje keliamas ginčas, kas minėto įvykio metu vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė nurodytus pažeidimus.

E. N. kategoriškai neigia įvykio metu vairavęs automobilį, teigia, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kas vairavo automobilį, nes buvo naktis, lietingas paros metas. Nurodo, kad automobilį vairavo R. J.. Tokią jo versiją patvirtina liudytojas R. J., kuris teigia, kad būtent jis įvykio metu ir vairavo minėtą automobilį (b. l. 46). Tuo tarpu policijos pareigūnai kategoriškai tvirtina, kad automobilį vairavo ir nusižengimus padarė E. N.. Policijos pareigūnas K. V., kuris stabdė automobilį „Audi A3“, tiek savo tarnybiniame pranešime (b. l. 5), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 46-47) nurodė, jog stabdymo vieta buvo gerai apšviesta, matomumas buvo labai geras, automobilis pro jį pravažiavo labai arti, todėl puikiai matė vairuotojo veidą. Automobilį vairavo vyras, apie 25 metų amžiaus, ilgų tamsių plaukų. Vėliau automobilyje rado darbo pažymėjimą, išduotą E. N. vardu. Jo matyto vairuotojo ir asmens nuotraukos, esančios ant darbo pažymėjimo, atvaizdai sutapo. Jis puikiai matė ir veido formą, ir ilgesnius plaukus, yra šimtu procentų įsitikinęs, kad vairavo E. N., o ne liudytojas R. J.. Policijos pareigūnas G. T. savo tarnybiniame pranešime (b. l. 4) nurodė, jog pareigūnas K. V., pamatęs E. N. vardu išduotame pažymėjime esančią nuotrauką, centrinėje duomenų bazėje (CDB) esančią nuotrauką, iš karto pasakė, kad tas pats asmuo vairavo automobilį. Teismo posėdžio metu (b. l. 47-48) patvirtino, kad pareigūnas K. V. iš karto atpažino vairuotoją, pamatęs nuotrauką. Taip pat nurodė, kad vieta, kurioje buvo stabdomas automobilis, buvo laibai gerai apšviesta, vos ne kaip dieną, todėl labai gerai viskas matėsi. Kai buvo stabdomas automobilis, nebelijo. Policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad lapkričio naktį įvykio vieta buvo labai ryškiai apšviesta, patvirtina byloje esančios įvykio vietos nuotraukos (CD, b. l. 37). Policijos pareigūnų paaiškinimai nuoseklūs ir detalūs, neprieštarauja vieni kitiems, juos dalyje dėl įvykio vietos apšvietimo patvirtina byloje esančios nuotraukos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokio pagrindo, kuris leistų jais netikėti, nenustatytas pareigūnų suinteresuotumas melagingai apkalbėti ir neteisėtai bei nepagrįstai apkaltinti E. N., tokių aplinkybių nenurodė ir E. N., todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Tuo tarpu liudytojas R. J. yra E. N. draugas, todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į jų santykius (yra draugai), pagrįstai kritiškai įvertino jo parodymus, kaip pagalbą siekiant padėti draugui išvengti griežtos atsakomybės.

Remdamasis anksčiau aptartais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog E. N. kaltė padarius jam inkriminuotus nusižengimus, yra neginčijamai įrodyta. E. N. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. E. N. padarytas pažeidimas – nustatyto greičio viršijimas 12 km/h - teisingai buvo kvalifikuotas pagal įvykio metu galiojusio ATPK 124 straipsnio 2 dalį; o nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę – pagal įvykio metu galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju jo tokia veika perkvalifikuotina pagal švelnesnę nuobaudą numatančią ANK 426 straipsnio 5 dalį.

Pakeitus veikos kvalifikavimą, E. N. skirtina nauja nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis straipsnio sankcija ir nuobaudos skyrimą reglamentuojančiomis nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į tai, jog skundas apeliacine tvarka nagrinėjamas pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą.

Apylinkės teismas E. N. už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę skyrė 30 parų arešto, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams. Kaip matyti, apylinkės teismas, E. N. skirdamas arešto bausmę, nustatė maksimalų jos dydį, tuo tarpu specialioji teisė atimta vidutiniam laikotarpiui. Nesunkinant E. N. padėties, jam pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį skirtina nuobauda – bauda, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui, teisė vairuoti transporto priemones atimama taip pat vidutiniam laikotarpiui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

nutaria:

E. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimą pakeisti:

E. N. administracinį teisės pažeidimą, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam 1025 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 2 dalį paskirtą 28 Eur baudą bei šia nutartimi pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį paskirtą 1025 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams, subendrinti apėmimo būdu ir skirti E. N. galutinę subendrintą nuobaudą - 1025 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16062975079 ir įmokos kodą 1001.

Panaikinti nuobaudų subendrinimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnį, nuobaudos atlikimą areštinėje bei nuobaudos pradžios skaičiavimą nuo faktinio E. N. sulaikymo momento.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.