Kauno apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas VĮ Valstybinė miškų urėdija (toliau – ieškovas) prašė teismo pripažinti atsakovo Ž. K. (toliau – atsakovas) atleidimą iš darbo (2020 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėtu; pripažinti, kad atsakovo naudai iš ieškovo nepriteistinos jokios piniginės sumos, nurodytos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau - DGK) Sprendime Nr. DGKS-3963; jei nebūtų tenkinamas pirmasis ieškovo prašymas, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, negrąžinti atsakovo į darbą.

1.1 Ieškinyje nurodė, kad gavus informaciją apie galimai 2018 m. liepos 27 d. įvykdytą nusikalstamą veiką VMU Jonavos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijoje 2018 m. liepos 30 d. buvo sudaryta darbo grupė šios veikos tyrimui; tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas nušalinti atsakovą nuo darbo nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. arba iki paaiškės ar pasikeis tiriamo įvykio aplinkybės. 2018 m. rugpjūčio 2 d. atsakovui buvo pateiktas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą, kurį atsakovas pateikė VMU Jonavos regioninio padalinio viršininkui 2018 m. rugpjūčio 7 d.

1.2 Tuo pačiu, 2018 m. rugpjūčio 2 d. VMU Jonavos regioninis padalinys su pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą; 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities vyriausiam policijos komisariatui pateikė papildomus dokumentus ikiteisminio tyrimo medžiagai papildyti.

1.3 Atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 30 d. pradėto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir įvertinęs atsakovo pateiktą paaiškinimą, VMU Jonavos regioninio padalinio viršininkas 2018 m. rugpjūčio 31 d. priėmė įsakymą, kuriuo buvo nustatyti atsakovo padaryti darbo pareigų pažeidimai ir jis įspėtas, kad jei per dvylika mėnesių antrą kartą padarys antrą tokį patį (bet kurį iš aukščiau išvardintų) darbo pareigų pažeidimą, gali būti priimtas sprendimas nutraukti su juo darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

1.4 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalyje (tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų). Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė.

1.5 (Duomenys neskelbtini) regioninis padalinys 2020 m. kovo 31 d. kreipėsi į VMU direktorių pateikdamas informaciją apie teismo nutartį ir prašydamas pateikti pažymas (rekomendacijas) dėl atsakovo tolimesnių darbo santykių ir dėl jo nuomojamų gyvenamųjų patalpų. VMU Prevencijos skyrius 2020 m. balandžio 14 d. VMU direktoriui pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad esant teisiniam pagrindui priimti sprendimą dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo ir atleidus jį iš darbo turi būti sprendžiamas klausimas dėl jam suteikto tarnybinio gyvenamojo būsto suteikimo atšaukimo. To pasėkoje, VMU (Duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovas 2020 m. balandžio 17 d. nutraukė Ž. K. (ieškovu) sudarytą darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės).

1.6 DGK 2020 m. birželio 22 d. sprendimu pripažino atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu; grąžino jį į darbą; priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

1.7 Ieškovas paaiškino, kad tik įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarčiai ieškovui neginčijamai tapo aišku apie atsakovo padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotiną kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte, t. y. Kauno apygardos teismui nutartimi nustačius atsakovo padarytą nusikaltimą 2018 m. liepos 27 d. laikotarpiu nuo 18.10 val. iki 19.20 val. atsirado pagrindas jį pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

1.8 Nurodė, kad atsakovo atžvilgiu nustatyti darbo pareigų pažeidimai, dėl kurių jis buvo įspėtas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo siejami su atsakovo darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinčia veika, kadangi tuo metu atsakovo veiksmus kvalifikuoti kaip nusikaltimo požymių turinčią veiką ieškovas objektyviai neturėjo duomenų. Tuo metu nebuvo nustatyta, kad pats atsakovas pagrobė medieną, todėl įspėjimas buvo skirtas už miškų ir jos produkcijos apsaugos funkcijų nevykdymą, o ne už nusikaltimą, padarytą prieš darbdavį pagrobiant valstybinį turtą. Todėl mano, kad DGK savo Sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovui už tą patį darbo drausmės pažeidimą, galimai įvykdytą 2018 m. liepos 27 d., buvo skirtos dvi drausminio poveikio priemonės.

1.9 Pažymėjo kad nors ir atsakovo atžvilgiu DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas formaliuoju požiūriu galėjo būti konstatuotas ir anksčiau, tačiau ieškovo veikimą laukti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl atsakovo nusikalstamos veikos padarymo lėmė ir ieškovo jau turėta darbo ginčo dėl darbo sutarties nutraukimo už DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą praktika darbo ginčus nagrinėjančiame organe (pvz., Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 18 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo, nurodančio, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, turinys.

1.10 Pabrėžė, kad bet kokiu atveju atsakovo atžvilgiu 2020 m. balandžio 17 d. konstatuotas darbo pareigų pažeidimas ir įvykdytas darbo sutarties nutraukimas atitinka DK 58 straipsnio reglamentuojamus darbo sutarties nutraukimo procedūrą ir jos terminus. DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

1.11 2018 m. liepos 30 d. darbdavio pradėtas veiklos patikrinimas, kurio pasėkoje tik teisme galutinai paaiškėjo, kas padarė nusikaltimą, nukreiptą prieš ieškovą bei atsakovo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas neteisėtais veiksmais pažeidžiant tiek darbdavio priimtus teisės aktus, tiek kitus teisės aktus, klastojant duomenis įmonės apskaitos dokumentuose ir ūkinės veiklos apskaitos sistemoje „Miško skaita“, iš esmės buvo baigtas 2020 m. balandžio 14 d. Nagrinėjamu atveju, sprendimas nutraukti su atsakovu darbo sutartį priimtas ne vėliau kaip per du metus nuo atsakovo nusikaltimo padarymo ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo paaiškėjimo.

1.12 Pripažino, kad priimdamas 2020 m. balandžio 17 d. įsakymą, ieškovas, laikydamasis DK 58 straipsnyje įtvirtintos procedūros, turėjo pareikalauti atsakovo paaiškinimo, tačiau pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vien tokio formalaus reikalavimo neįvykdymas negali nulemti atsakovo atleidimo iš darbo neteisėtumo.

1.13 Laiko, kad faktinių ir teisinių aplinkybių visuma, leidžia teigti, kad atsakovas atleistas iš darbo pagrįstai ir teisėtai. Priešingas situacijos vertinimas suponuotų padėtį, kai darbdavys – viešasis juridinis asmuo – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija de jure turėtų leisti ir toliau dirbti darbo metu ir darbo vietoje padariusiam įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintą nusikaltimą (vagystę) prieš darbdavį darbuotojui, kuris pagal užimamos girininko pareigybės ir girininko pareigybę užimančiam darbuotojui suteikiamo valstybinių miškų pareigūno, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, statuso esmę turėtų vykdyti miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų - savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo ir kt. Vagystę padariusių darbuotojų galimybė ir toliau dirbti VMU nei miškininkų bendruomenėje, nei visuomenėje, akylai stebinčioje VMU veiklą po 2018 m. įvykusios valstybės įmonių miškų urėdijų reorganizacijos, nebūtų įvertinta kaip teisinga.

1.14 Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė savo reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi.