- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- e2-4089-727/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „HTR1“
- Advokatai
- Igor Smirnov
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HTR1“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas E. B. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „HTR1“ (toliau – atsakovas, buvęs darbdavys, įmonė, bendrovė, UAB „HTR1“) Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2016-11-30, nustatyti, kad ieškovas yra atleistas iš darbo DK 128 str. 1 d. pagrindu nuo 2016-11-21; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo: 899,35 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2016-11-21, 166,47 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 797,60 Eur išeitinę išmoką, 15,90 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016-11-21 iki ieškinio teismui parengimo dienos – 2016-12-05, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, t.y. už laikotarpį nuo nustatytinos 2016-11-21 atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant po 398,80 Eur (atskaičius mokesčius) (arba 495 Eur (neatskaičius mokesčių)) per mėnesį; 5% dydžio metines (procesines) palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2016-06-07 sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 168 pagrindu nuo 2016-06-08 pradėjo dirbti UAB „HTR1“ vairuotoju ekspeditoriumi. Darbo sutartimi buvo nustatytas darbo užmokestis, skaičiuojamas pagal formulę: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA) x 1,3 + 1 EUR, mokamas vieną kartą per mėnesį iki ateinančio mėnesio 10 dienos, be to darbdavys įsipareigojo mokėti iki 100 procentų dienpinigių. Iki rugsėjo mėn. vidurio nuolatos buvo siunčiamas į komandiruotes (į Suomiją), viena komandiruotė buvo po Vilnių. Po rugsėjo 11 d. (grįžus iš paskutinės komandiruotės), R. Ž. pasakė, kad būtų namuose, nes darbų dabar nėra, jei bus reikalas, iškvies. Paprastai į komandiruotes iškviesdavo paskambinę telefonu. Rugsėjo 12 d. buvo susirinkimas dukterinės bendrovės ,,Lotus“ patalpose, buvo aptarinėjamos problemos, dalyvavo ir jis, pasisakė, nes problemų įmonėje buvo. Rugsėjo 13 d. ir 14 d. buvo atėjęs į įmonę, vėliau, kaip ir sakė Ž., į darbą nėjo, laukė namuose iškvietimo. Tokia praktika buvo įprastinė. Nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 24 d. į reisus nebuvo kviečiamas.
2016 m. spalio pabaigoje apsisirgo, 2016-10-24 prisijungęs prie EGAS sistemos dėl Sodros duomenų, ieškovas pastebėjo, jog darbdavys pateikė Sodrai duomenis apie jo tariamai nedraudiminius laikotarpius nuo 2016-10-03 iki 2016-10-07 ir nuo 2016-10-11 iki 2016-10-14. Kadangi ieškovas nieko apie tai nežinojo, tai 2016-10-26 pateikė darbdaviui prašymą raštu paaiškinti apie šiuos nedraudiminius laikotarpius bei pateikti pažymą apie jam priklausančias darbo užmokesčio sumas, atliktus išskaitymus (jei tokių būtų) ir atsiskaitymą. Atsakymo į šį raštą ieškovas negavo, todėl 2016-11-14 iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini), iš kurio siuntė dokumentus darbo sutarties sudarymui) išsiuntė pakartotinį raštą darbdaviui dėl paaiškinimų ir pažymos pateikimo. Šiuo raštu ieškovas taip pat informavo darbdavį, jog kreipsis į Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2016-09-01 – 2016-11-14 laikotarpį išieškojimo, bei pranešė, kad dėl to sustabdo darbo sutarties vykdymą nuo 2016-11-14.
2016-11-17 ieškovas iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė UAB „HTR1“ pakartotinį pranešimą apie sustabdytą darbo sutarties vykdymą dėl darbdavio nevykdomų įsipareigojimų (pagal DK 123¹ str. 1, 3 d.). Šiuo raštu ieškovas įspėjo darbdavį, jog pateiks prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 128 str. 1 d. (dėl darbdavio kaltės, kai darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis).
2016-11-21 el. laišku ir registruotu paštu (registruota siunta įteikta 2016-11-23) ieškovas įteikė UAB „HTR1“ prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2016-11-21 pagal DK 128 str. 1 d.. Tą pačią 2016-11-21 ieškovas gavo pašte registruotą laišką su UAB „HTR1“ 2016-11-16 raštu Nr. HS-383, kuriame nurodyta, jog UAB „HTR1“ neteiks atsakymo į el. paštu gautą ieškovo 2016-11-14 paklausimą, UAB „HTR1“ 2016-11-16 aktu „Dėl neatvykimo į darbą“ Nr. HS-382, reikalavimu pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe 2016-09-12 – 2016-10-07, 2016-10-11 – 2016-10-14 bei nuo 2016-11-14. Darbdavys nurodė, jog neatvykus į darbą ir nepateikus pasiaiškinimo, jis pažymės pravaikštas ir neskaičiuos darbo užmokesčio, be to, atleis iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą – pravaikštą.
Iš 2016-12-05 ieškovo gautos VSDFV Vilnius skyriuje pažymos Nr. KA-P21-28511 paaiškėjo, kad UAB „HTR1“, ieškovui nežinant, pateikė Sodrai duomenis apie: ieškovui fiksuotą nedraudiminį laikotarpį nuo 2016-08-22 iki 2016-08-26 (administracijai leidus, kodas 05), kuomet jis faktiškai dirbo ir buvo darbdavio siunčiamas į komandiruotes; už laikotarpį nuo 2016-09-12 iki 2016-10-14 (5 darbo savaičių iš eilės, su vienos 2016-10-10 darbo dienos pertrauka) ieškovo pravaikštas (nedraudiminius laikotarpius, kodas 09); ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2016-11-30 pagal DK 136 str. 3 dalies 2 punktą (už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t.y. už pravaikštas). Atleisdamas ieškovą iš darbo, darbdavys paskaičiavo jam už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2016-11-30 viso 193,46 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, faktiškai sumokėjo į banko kortelę – 175 Eur. Ieškovas laiko darbdavio veiksmus neteisėtais, jokių prašymų leisti nedirbti nėra rašęs, todėl žymų VSDFV duomenų skyriuje apie nedraudiminius laikotarpius negalėjo būti, darbdavys toleravo darbuotojų nebuvimą darbe, kuomet nebuvo numatyti reisai, tai buvo įprastinė praktika, su paskutiniais įsakymais dėl komandiruočių jis nebuvo supažindintas, apie tai nebuvo informuotas, jokių pravaikštų jis nepadarė ir turi teisę gauti darbo sutartyje numatytą atlyginimą, todėl pareiškė šį ieškinį. Posėdžio metu ieškovas akcentavo, kad reikalavimo pasiaiškinti jis negavo, darbdavio lapkričio mėn. siųstą laišką jis gavo tik po kreipimosi į teismą. Viso gavo du laiškus – vieną su dokumentu dėl atleidimo, kitą – apie tai, kad darbdavys nepriima bendravimo el. laiškais ir aktą. Jo paties darbdaviui siųsti laiškai buvo išsiųsti anksčiau nei darbdavio laiškai jam. Ieškovas taip pat akcentavo, kad nebuvo supažindintas su jokiais tarnybiniais pranešimais, kurių pagrindu buvo atleistas. Taip pat teigė, kad dėl paskutinių dviejų komandiruočių telefonu ar kitaip nebuvo informuotas. 2016 metų spalio – lapkričio mėn. atsakovas mėgino jį įtikinti išeiti iš darbo savo noru, jis nesutiko (el. b. t. 1, psl. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad nei darbo sutartyje, nei įmonės vidaus dokumentuose nenumatytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) kaip kontaktinis ir tinkamas ginčo šalių komunikavimui darbo santykių klausimais, pažymėjo, kad darbo santykių metu atsakovas su ieškovu aukščiau nurodytu el. paštu nekomunikavo. Atsakovas tvirtina negavęs ieškovo 2016-10-26 rašyto prašymo pateikti paaiškinimą dėl duomenų apie nedraudiminių įvykių pateikimo, o į 2016-11-14 ir 2016-11-17 ieškovo siųstus el. užklausimus teigia ieškovui el. pašto adresu atsakęs, kad el. būdu su darbo santykiais susijusiais klausimais nekomunikuos, nes yra objektyvių aplinkybių abejoti siuntėjo tapatybe. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovas nereagavo į prašymus patvirtinti siunčiamų el. laiškų siuntėjo tapatybę bei atvykti į darbą, siekiant įsitikinti siuntinėjamų laiškų turinio tikrumu. Darbdavio teigimu, už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius darbuotojui buvo laiku sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, laikantis darbo sutartyje nurodytos tvarkos, o likusiu laikotarpiu ieškovas faktiškai nedirbo, todėl darbuotojas pateikė nepagrįstus prašymus sustabdyti darbo sutartį, o vėliau – ją nutraukti DK 128 str. pagrindu. Darbdavys pažymėjo, kad apie darbo sutarties vykdymo sustabdymą nuo 2016-11-14 ieškovas privalėjo jį informuoti 2016-11-09, priešingu atveju darbo sutarties vykdymas būtų galimas tik nuo 2016-11-17, o iki tos dienos ieškovas privalėjo atvykti į darbą ir vykdyti jam darbdavio pavestas funkcijas net gi neturėdamas reisų. Atsakovas nurodė, kad 2016-11-21 ieškovo siųstą korespondenciją gavo 2016-11-23 ir, susipažinęs su prašymo turiniu, nesutiko dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 128 str., kadangi tam nebuvo pagrindo, be to, pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu toks prašymas būtų pagrįstas ir ieškovas norėtų nutraukti darbo santykius nuo 2016-11-21, tai jis turėjo pateikti prašymą dar 2016-11-18, o iki prašymo patenkinimo privalėjo atvykti j darbą ir vykdyti darbo funkcijas, kitaip toks prašymas galėjo būti tenkinamas tik nuo 2016-11-24, o iki tos datos ieškovas privalėjo vykti į darbą, tačiau to nedarė. Dėl ieškovui fiksuotų nedraudiminių laikotarpių atsakovas nurodė, kad ieškovas, klaidindamas atsakovo atsakingą darbuotoją, paprašė jam skirti laisvų dienų nuo darbo administracijos leidimu dėl asmeninių priežasčių ir žadėjo, kad prašymus pasirašys ir pristatys vėliau, pageidaudamas, kad jam nebūtų fiksuojamos ilgai trunkančios pravaikštos, tačiau prašymų taip ir nepateikė, nors darbo vietoje nesirodė ir jam pavestų darbo funkcijų neatliko. Darbdavio teigimu, ieškovas siekė ateityje neteisėtai praturtėti darbdavio sąskaita, keldamas nepagrįstus piniginius reikalavimus už tariamą buvimą darbe. Įmonės direktoriui sužinojus apie atsakovo nesąžiningumą apgaudinėjant dėl duomenų Sodrai pateikimo, buvo suabejota tokio darbuotojo lojalumu ir tinkamumu ir toliau atlikti jam pavestas darbo funkcijas, todėl Sodros duomenys buvo darbdavio iniciatyva keičiami. Be to, ieškovas nuo 2016-11-14 iki atleidimo iš darbo dienos neatsakinėjo į registruotus laiškus, nereagavo ir nesutiko vykdyti darbdavio nurodymo vykti į suplanuotas komandiruotes be pateisinančių priežasčių, dėl ko darbdavys jo atžvilgiu pradėjo drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą: išsiuntė reikalavimą pasiaiškinti, suteikiant protingą terminą pasiaiškinimui pateikti, ir tik jo nesulaukus 2016-11-30 paskyrė drausminę nuobaudą. Kadangi ieškovas nesirodė darbe, atsakovas neturėjo jokių galimybių supažindinti ieškovą pasirašytinai su įsakymu, todėl šis įsakymas 2016-12-02 buvo išsiųstas jam registruotu paštu. Ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, kadangi buvo visos sąlygos drausminei atsakomybei taikyti. Ieškovas nenurodė jokių jo nebuvimą darbe dėl svarbių priežasčių pateisinančių aplinkybių (el. b. popierinio priedo l. 11-14).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovo UAB „HTR1“ transporto vadybininkas R. Ž. nurodė, kad ieškovas buvo neišvykęs į jam paskirtą komandiruotę, apie kurią buvo informuotas telefonu. Liudytojas nurodė, kad klausė B., ar jis galės važiuoti, gavęs teigiamą atsakymą, liudytojas suformavo įsakymą, tačiau B. neatvyko, į liudytojo ir kitų vairuotojų skambučius neatsiliepė, teko skubiai ieškoti kito vairuotojo, nes vykstama į reisą poromis. Šis atvejis buvo jau antras, pirmuoju atveju buvo analogiška situacija, tik kilo mažiau rūpesčių. Su įsakymais vairuotojai supažindinami prieš vykstant į reisą. Liudytojo teigimu, atsakovas buvo siunčiamas į įvairias šalis, ne tik į Suomiją. Liudytojo teigimu, neatvykimo į darbą klausimai derinami telefonu, tačiau vėliau turi būti parašytas prašymas. Paprastai yra taip, kad iškvietimo vairuotojai iš Baltarusijos laukia namuose, o vilniečiai, jei neparašo prašymo suteikti atostogas, turi būti darbe. Atostogų prašyti gali ir žodžiu, tai tinka. Dėl atostogų suteikimo ar nebuvimo darbe sprendžia jis. Kuomet atsiranda poreikis važiuoti į reisą, vairuotojui paskambinama, paklausiama, ar jis gali važiuoti. Vairuotojo sutikimo atveju yra paruošiamas įsakymas dėl komandiruotės, prašymas suteikti atostogas ir prašymas leisti atšaukti vairuotoją iš atostogų, šie dokumentai paliekami dispečerinėje, juos vairuotojas pasirašo ryte atvykęs į reisą. Jei darbuotojai neprašo atostogų, tai turi būti darbe.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-06-07 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 168 pagrindu ieškovas nuo 2016-06-08 pradėjo dirbti UAB „HTR1“ vairuotoju ekspeditoriumi (e. b. t. 1, psl. 5- 6). Darbo sutarties 5 p. šalys sulygo dėl 8 val. darbo dienos, 5 darbo dienų per savaitę (40 val. darbo savaitės); sutarties 3 p. nustato darbdavio įsipareigojimą mokėti darbuotojui užmokestį, skaičiuojamą pagal formulę: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA) x 1,3 + 1 EUR, mokamas vieną kartą per mėnesį iki ateinančio mėnesio 10 dienos, be to, sutarties 9 p. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui iki 100 procentų dienpinigių. Ieškovas nurodo, kad duomenis, susijusius su įsidarbinimu ir minėtos darbo sutarties parengimu, teikė atsakovui 2016-06-07 iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) į įmonės el. paštą (duomenys neskelbtini) ir duomenys buvo priimti, šiuos teiginius grindžia el. laiškų kopijomis (el. b. t. 1, psl. 7-8). Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis buvo sudaryta, pakankamai akivaizdu, kad toks komunikavimo būdas buvo darbdaviui priimtinas, o taip pat pakankamai aišku, kad tuo atveju darbdaviui nekilo jokių abejonių dėl duomenis teikiančio asmens tapatybės. Todėl darbdavio argumentai dėl tokio bendravimo netinkamumo po darbo santykių įforminimo vertintini pakankamai kritiškai.
Ieškovas nurodo, kad 2016-10-24 jam prisijungus prie VSDFV EGAS sistemos, paaiškėjo, kad jam už laikotarpius nuo 2016-10-03 iki 206-10-07 bei nuo 2016-10-11 iki 2016-10-14 užfiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai, nors jis, teigia, neprašęs darbdavio suteikti nemokamas atostogas ar leisti nevykti į darbą, nebuvęs pravaikštose. 2016-12-05 VSDFV pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina ieškovo teiginius apie minėtomis datomis jam fiksuotus nedraudiminius laikotarpius (el. b. t. 1, psl.21-23). Ieškovas teigia 2016-10-26 išsiuntęs atsakovui prašymą paaiškinti apie VSDFV pateiktus duomenis bei išduoti pažymą apie darbo užmokesčio bei dienpinigių priskaitymą ir išmokėjimą (el. b. t. 1, psl. 9, 11). Darbdavys neigia šio prašymo gavimą. Atsakymo į šį raštą ieškovas negavo. 2016-11-14 ieškovas iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė pakartotinį raštą darbdaviui dėl paaiškinimų ir pažymos pateikimo bei informavo darbdavį, jog kreipsis į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2016-09-01 – 2016-11-14 laikotarpį išieškojimo ir sustabdo darbo sutarties vykdymą nuo 2016-11-14 (el. b. t. 1, psl.).
2016-11-17 ieškovas iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė UAB „HTR1“ pakartotinį pranešimą apie sustabdytą darbo sutarties vykdymą dėl darbdavio nevykdomų įsipareigojimų (pagal DK 123¹ str. 1, 3 d.). Šiuo raštu ieškovas įspėjo darbdavį, jog pateiks prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 128 str. 1 d. (dėl darbdavio kaltės, kai darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis).
2016-11-21 el. laišku ir registruotu paštu (siunta įtekta 2016-11-23) ieškovas įteikė UAB „HTR1“ prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2016-11-21 pagal DK 128 str. 1 d.. Tą pačią 2016-11-21 ieškovas gavo pašte registruotą laišką su UAB „HTR1“ 2016-11-16 raštu Nr. HS-383, kuriame nurodyta, jog UAB „HTR1“ neteiks atsakymo į el. paštu gautą ieškovo 2016-11-14 paklausimą, UAB „HTR1“ 2016-11-16 aktu „Dėl neatvykimo į darbą“ Nr. HS-382, reikalavimu pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe 2016-09-12 – 2016-10-07, 2016-10-11 – 2016-10-14 bei nuo 2016-11-14. Darbdavys nurodė, jog neatvykus į darbą ir nepateikus pasiaiškinimo, jis pažymės pravaikštas ir neskaičiuos darbo užmokesčio, be to, atleis iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą – pravaikštą.
Ieškovas ginčija jo atleidimą iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2016-11-30, prašo teismą nustatyti, kad jis yra atleistas iš darbo DK 128 str. 1 d. pagrindu nuo 2016-11-21.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, atleidimo pagrindo pakeitimo.
Šalių sudaryta darbo sutartis, minėta, nutraukta nuo 2016-11-30 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) įmonės direktoriaus 2016-11-30 įsakymo Nr. 237/2016 pagrindu (e. b. t.1, psl. 54). Pastebėtina, kad šioje byloje pateikti trys 2016-11-30 darbdavio priimti įsakymai, susiję su ieškovo atleidimu iš darbo: „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ Nr. HS-387, „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ Nr. HS-389 bei „Dėl darbo sutarties su E. B. nutraukimo“ Nr. 237/2016 (e.b. t.1, psl. 55-57). Įsakyme „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ Nr. HS-389 nurodoma, kad vadovaujantis 2016-11-14 A. L. tarnybiniu pranešimu Nr. 2016/11/14 dėl E. B. neatvykimo į darbą, negautu atsakymu į 2015-11-16 darbdavio reikalavimą Nr. HS-382 bei DK 235 str. 2 d. 9 p. ieškovui skiriama drausminė nuobauda – jis atleistas iš darbo nuo 2016-11-30 už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, t.y. už pravaikštą (e.b. t. 1, psl. 55).
Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, turi patikrinti tiek faktinio, tiek teisinio pagrindo tam buvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015, nurodė, jog „pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-193/2012). Taigi, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atleidimo iš darbo bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo...“.
Pravaikšta yra vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (DK 235 str. 2 d. 9 p.). DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuotinas tik esant šių sąlygų visetui: a) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); b) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą, esant ginčui teisme, tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis).
Šalys turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų vertinimo taisyklės yra išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus.
Darbdavio įsakyme Nr. HS-389 paminėto 2016-11-14 A. L. tarnybinio pranešimo Nr. 2016/11/14 dėl E. B. neatvykimo į darbą, darbdavys teismui nepateikė, įrodymų apie tokio dokumento įregistravimą įmonės gaunamų dokumentų žurnale taip pat nėra, kas suteikia pagrindo abejoti tokio rašytinio pranešimo buvimu.
Įsakymuose dėl atleidimo iš darbo nurodytas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotojus iš darbo be įspėjimo. Tačiau, kaip minėta, toks atleidimas iš darbo yra drausminė nuobauda. DK 240 str. 1 d. nurodyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.
Byloje pateiktas įmonės direktoriaus pasirašytas 2016-11-16 Aktas Nr. HS-382, kuriame nurodoma, kad ieškovas nuo 2016-09-12 iki 2016-10-07, taip pat nuo 2016-10-11 iki 2016-10-14 bei nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki šio rašto parengimo dienos nevyko į darbą be pateisinamos priežasties, todėl nuo 2016-11-14 jam darbo laiko apskaitos žiniaraštyje bus pažymėta pravaikšta ir nebus skaičiuojamas darbo užmokestis, reikalaujama per 2 dienas nuo šio akto gavimo atvykti į UAB „HTR1“ adresu Kirtimų 69, Vilnius, prieš tai informuojant apie atvykimo laiką kontaktiniu telefonu bei pateikti rašytinį pasiaiškinimą apie nebuvimo darbe virš nurodytais laikotarpiais priežastis. Darbuotojas informuotas, kad jam neatvykus į darbą ir/ar nepateikus rašytinio pasiaiškinimo ir/ar dokumentų, patvirtinančių pateisinančias nebuvimo darbe priežastis, jis bus atleistas iš darbo be įspėjimo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (el. b. t. 1, psl. 20). Tą pačią dieną vėlesniu raštu Nr. HS-383 (apie ką sprendžiama iš rašto eilės numerio), pasirašytu įmonės apskaitininkės-vadybininkės I. L., ieškovas informuojamas, kad įmonės pašte iš pašto (duomenys neskelbtini) gautas ieškovo minėtas 2016-11-14 elektroninis laiškas, įspėjantis apie darbo sutarties vykdymo sustabdymą nuo 2016-11-14. Ieškovo prašoma per 1 d. d. nuo šio laiško gavimo dienos patvirtinti savo kontaktinius duomenis, kadangi el. paštas, iš kurio buvo išsiųstas laiškas, nebuvo nurodytas darbdaviui kaip kontaktinis, kuriuo galėtų būti siunčiama su darbo santykiais susijusi informacija (el. b. t. 1, psl. 19). Taigi, akivaizdu, kad darbdavys žinojo apie ieškovo inicijuojamą darbo sutarties vykdymo sustabdymą, tačiau visiškai pagrįsti atsakovo argumentai, jog apie tokį sustabdymą privalu pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas (DK 123 ¹ str. 1 d.), todėl net esant tokio vykdymo sustabdymo pagrindui, jis galėjo būti pradėtas tik nuo lapkričio 17 d., todėl darbo dienomis 2016 m. lapkričio 14, 15 ir 16 ieškovas privalėjo dirbti, o nebūti darbe galėjo tik su administracijos žinia, tačiau, bylos duomenimis, darbe nebuvo. Įrodymų, jog jis nebuvo darbe dėl pateisinamų priežasčių, ieškovas nepateikė. Nors kita vertus, iš šalių paaiškinimų ir liudytojo R. Ž. parodymų teismas turi pagrindo manyti apie įmonėje nusistovėjusią tvarką visus su darbo santykiais susijusius klausimus derinti telefonu, todėl tikėtina, kad šalys buvo susitarusios dėl ieškovo nevykimo į darbą nesant jam paskirtų komandiruočių. Nurodytas mintis apie buvusį šalių susitarimą dėl nebuvimo darbe suponuoja ir minėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-12-27 pranešimo Nr. (7.2) 3- 145595 duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „HTR1“ ginčo laikotarpiu apie apdraustąjį E. B. Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė šiuos socialinio draudimo pranešimus:
2016-08-30 pateiktas 2016-08-26 12-SD pranešimas apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius (toliau - 12-SD pranešimas) Nr. 2016-08-26, kuriame nurodytas nedraudiminis laikotarpis nuo 2016-08-22 iki 2016-08-26. Pranešimo pateikimo priežasties kodas „05" -neatvykimas administracijos leidimu.2016-09-20 12-SD pranešimą Nr. 2016-09-20, kuriame nurodytas nedraudiminis laikotarpis nuo 2016-09-12 iki 2016-09-16. Pranešimo pateikimo priežasties kodas „05" neatvykimas administracijos leidimu. 2016-11-16 pateiktas 2016-10-12 PT pranešimas Nr. 2016-RO1-1-4176728161012/1, kuriuo šio pranešimo pateikimo priežasties kodas patikslintas į „09" - pravaikšta. Duomenų tikslinimo priežastį draudėjas nurodė „07" - duomenys tikslinami dėl draudėjo apskaitos klaidos". Duomenys patikslinti programiniu būdu.2016-09-27 12-SD pranešimą Nr. 2016-09-27, kuriame nurodytas nedraudiminis laikotarpis nuo 2016-09-19 iki 2016-09-23. Pranešimo pateikimo priežasties kodas „05"neatvykimas administracijos leidimu. 2016-11-16 pateiktas 2016-10-12 PT pranešimas dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo Nr. 161012/1, kuriuo šio pranešimo pateikimo priežasties kodas patikslintas į „09" - pravaikšta. Duomenų tikslinimo priežastį draudėjas nurodė „07" - duomenys tikslinami dėl draudėjo apskaitos klaidos. Duomenys patikslinti programiniu būdu.2016-10-05 12-SD pranešimą Nr. 2016-10-05, kuriame nurodytas nedraudiminis laikotarpis nuo 2016-09-26 iki 2016-09-30. Pranešimo pateikimo priežasties kodas „05" -neatvykimas administracijos leidimu. 2016-11-16 pateiktas 2016-10-12 PT pranešimas Nr. 161012/1, kuriuo šio pranešimo pateikimo priežasties kodas patikslintas į „09" - pravaikšta. Duomenų tikslinimo priežastį draudėjas nurodė „07" - duomenys tikslinami dėl draudėjo apskaitos klaidos. Duomenys patikslinti programiniu būdu.2016-10-11 12-SD pranešimą Nr. 2016-11-11, kuriame nurodytas nedraudiminis laikotarpis nuo 2016-10-03 iki 2016-10-07. Pranešimo pateikimo priežasties kodas „05" -neatvykimas administracijos leidimu. 2016-11-16 pateiktas PT pranešimas Nr. 161116, kuriuo šio pranešimo pateikimo priežasties kodas patikslintas į „09" - pravaikšta. Duomenų tikslinimo priežastį draudėjas nurodė „99" - patikslinimas. Duomenys patikslinti programiniu būdu.2016-10-18 12-SD pranešimą Nr. 2016-11-18, kuriame nurodytas nedraudiminis laikotarpis nuo 2016-10-11 iki 2016-10-14. Pranešimo pateikimo priežasties kodas „05" -neatvykimas administracijos leidimu. 2016-11-16 pateiktas PT pranešimas Nr. 161116, kuriuo šio pranešimo pateikimo priežasties kodas patikslintas į „09" - pravaikšta. Duomenų tikslinimo priežastį draudėjas nurodė „99" - patikslinimas. Duomenys patikslinti programiniu būdu.2016-11-16 PT pranešimą Nr. 161116/1, pagal kurį įrašytas nedraudiminis laikotarpis nuo 2016-10-17 iki 2016-10-21. Pranešimo pateikimo priežasties kodas „09" - pravaikšta. Duomenų tikslinimo priežastį draudėjas nurodė „01" - pavėluotai teikiami duomenys.2016-11-29 12-SD pranešimą Nr. 2016-11-29, kuriame nurodytas nedraudiminis laikotarpis nuo 2016-11-14 iki 2016-11-29. Pranešimo pateikimo priežasties kodas „09" -pravaikšta.2016-12-05 gautas 2016-12-02 2-SD pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 2016-12-02, kuriame nurodyta valstybinio socialinio draudimo pabaigos data 2016-11-30. Apdraustasis atleidžiamas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija neapskaičiuota (el. b. t. 1, psl. 85-86).
Nurodyti duomenys įrodo, kad pats darbdavys pateikdavo VSDFV duomenis apie ieškovo nebuvimą darbe 2016 m. rugsėjo – spalio laikotarpiu administracijos leidimu, kas patvirtina, jog darbuotojas nebuvo darbe su darbdavio žinia ir jam leidus, priešingu atveju, būtų visiškai nepaaiškinama, kaip pats darbdavys toleruodavo tokį ilgą darbuotojo nebuvimą darbe. Gavęs ieškovo paklausimus apie nedraudiminių laikotarpių fiksavimo pagrindus ir iš jų supratęs, kad neturės jokio šių laikotarpių nurodymo nedraudiminiais pagrindimo, nes darbuotojo rašytinių prašymu tam nėra, 2016-11-16 pareikalavo iš ieškovo pasiaiškinimo ir pakeitė jo nebuvimo darbe priežastis į pravaikštas, pateikdamas VSDFV duomenų patikslinimą. Traktuoti šias dienas pravaikštomis negalima, nes byloje iš paties darbdavio atstovų, liudytojo paaiškinimų pakankamai nedviprasmiškai nustatyta, kad tokią situaciją toleravo pats darbdavys, o taip pat pakankamai aišku, kad jis negalėjo nesuprasti situacijos dviprasmiškumo ir neteisėtumo.
Duomenų apie tai, kad ieškovui 2016 m. lapkričio 14 d. buvo paskirta komandiruotė, darbdavys nepateikė: viename iš trijų įsakymų dėl atleidimo minimo tarnybinio pranešimo darbdavys į bylą nepateikė, nepateikė ir telefono pokalbių išklotinių, kurios galėtų įrodyti skambučio Baniui faktą. Pats darbdavys teigė ir pateikė prie atsiliepimo į ieškinį įrodymus, kad B. galimai nebuvo išvykęs į kelias komandiruotes dar spalio mėnesį, tačiau ir šio pagrindimui jokių duomenų nepateikė. Tačiau nėra aišku, kodėl tokią situaciją pakartotinai toleravo pats atsakovo bendrovės vadovas. Pati situacija rodo, kad galimam nepasitikėjimui išreikšti jau galėjo būti prielaidos, tačiau darbdavys nepasitikėjimo darbuotoju niekuo ir niekaip iki lapkričio mėn. pabaigos. Jokie aktai dėl darbuotojo neatėjimo į darbą nesurašyti, teismui nepateikti. Pats darbdavys teismui aiškino, kad prieš tai sutiko, kad ieškovas nebūtų darbe ginčo laikotarpiu ir leido jam neateiti pagal žodinį jo prašymą, kad tokia praktika įprasta, bet vėliau supykęs pakeitė visus įrašus Sodros duomenų bazėje į pravaikštas.
Ginčo kontekste teismas atkreipia dėmesį į atsakovo nepakankamai tinkamą ir nepakankamai teisėtą (labiau aplaidų nei priešingai) reikiamos rašytinės dokumentacijos tvarkymą ar visišką jos nebuvimą, o šio nepadarymo pasekmių rizika akivaizdžiai tenka darbdaviui, o ne darbuotojui. Priimtina domėn ir tai, kaip darbdavys, toleruodamas darbuotojo galimą nebuvimą darbe rugsėjo - spalio mėn., tik lapkričio 14 d. formuoja galimą aplinkybių aiškinimąsi (el. b. t. 1, psl. 20). Pakankamai akivaizdu, kad kilus ginčui, darbdavys mėgino ,,legalizuoti“ akivaizdų savo veiksmų broką.
Taigi pagal byloje esamą nustatytą situaciją bei pateiktus rašytinius dokumentus manyti, kad ieškovas privalėjo atvykti į darbą 2016 m. lapkričio 14 d., tačiau, pažeisdamas įmonėje nusistovėjusią tvarką, nebuvo darbe dėl darbdaviui nežinomų priežasčių ir be darbdavio žinios, t.y. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštą, teismas pagrindo neturi, todėl daro išvadą, kad ieškovui nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.
Aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo DK 128 str. pagrindu šioje byloje nenustatyta, nors ieškovas, rodęs iniciatyvą nutraukti darbo santykius būtent šiuo pagrindu ir prašo tai padaryti teismo sprendimu.
Remiantis DK 128 straipsnio nuostata, darbuotojas turi teisę reikalauti nutraukti su juo darbo sutartį šiuo straipsnio pagrindu tuo atveju, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius nemokamas darbo užmokestis, o ne tais atvejais, kai darbo užmokestis mokamas dalimis ar atsiskaitymas vėluoja. Tenkinti prašymą ar ne yra darbdavio prerogatyva. Ieškovas prieš tai buvo raštu pasikreipęs į darbdavį dėl duomenų apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir atliekamus išskaitymus pateikimo, pateikęs pranešimą darbdaviui dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo DK 123¹ straipsnio pagrindu. Šiame straipsnyje numatyti tokie patys darbo sutarties vykdymo sustabdymo pagrindai, kaip ir nutraukiant sutartį pagal DK 128 straipsnį, taigi ir dėl du mėnesius iš eilės nemokamo darbo užmokesčio.
Jokių įrodymų apie tai, kad ieškovui nebuvo sumokėtas jam priklausantis darbo užmokestis už 2016 m. rugsėjo – spalio mėnesius byloje nėra. Iš minėtos VSDFV pažymos duomenų matyti, kad 2016-10-11 darbdavys pateikė SAM pranešimą apie ieškovo pajamas už 2016 m. rugsėjo mėnesį, kuriame nurodyta 157,50 Eur draudžiamųjų pajamų suma ir 62,97 Eur VSD įmokų suma, 2016-11-11 pateikė SAM pranešimą už 2016 m. spalio mėnesį Nr. 20161111/1, kuriame nurodyta 141,43 Eur draudžiamųjų pajamų suma ir 56,55 Eur VSD įmokų suma, o 2016-11-18 pateiktas 2016-11-15 PT elektroninis prašymas dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo Nr. 161115, kuriuo 2016 m. spalio mėnesio draudžiamųjų pajamų suma patikslinta į 23,57 Eur, VSD įmokų suma patikslinta į 9,42 Eur (el. b. t. 1, psl. 85-86). Darbdavys pateikė teismui atsiskaitymo lapelį už 2016 m. rugsėjo mėn., iš kurio matyti, kad ieškovui už rugsėjo mėnesį buvo priskaičiuota 157,50 Eur darbo užmokesčio už faktiškai dirbtas 7 darbo dienas (el. B. t. 1, psl. 25). Pats ieškovas ieškinyje patvirtino, jog jam į banko sąskaitą darbdavys sumokėjo virš nurodytas sumas atskaičius mokesčius – viso 175 Eur (el. b. t. 1, psl. 2).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagrindo nutraukti darbo sutartį DK 128 str. pagrindu nebuvo. Be to, sutiktina su atsakovo argumentais, jog prašymas nutraukti darbo sutartį DK 128 str. pagrindu turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš tris dienas ir tada darbo sutartis turi būti nutraukta nuo joje nurodytos datos. Tokia nuostata numatyta DK 128 str. 2 d.. Taigi, ieškovui 2016-11-21 pateikus prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo (el. b. t. 1, psl. 14), darbo sutartis neturėjo būti nutraukta nuo joje nurodytos datos, t.y. nuo 2016-11-21, taigi ieškovo reikalavimas dėl pripažinimo, jog darbo sutartis nutraukta nuo šios datos, net ir esant pagrindui pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, negalėjo būti patenkintas.
Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti, jog jis yra atleistas iš darbo pagal DK 128 straipsnį jo prašymu nuo 2016-11-21, nėra, todėl šis reikalavimas atmestinas.
Dėl virš minėto pakankamai akivaizdu, kad ieškovo atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu taip pat neatitiko Darbo kodekse tokiam atleidimui iš darbo keliamų reikalavimų, nes pravaikštos buvimas nagrinėjamo ginčo kontekste ir nustatytų aplinkybių visumoje, minėta, liko neįrodytas (CPK 178 str. 285 str.), be to, padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie negali būti laikomi neesminiais, o būtent, DK 240 str. nuostatos dėl reikalavimo pasiaiškinti neįvykdymas.
Reikalavimas pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo turi būti suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai. Teigti, kad tai buvo padaryta ginčo atveju, pakankamo pagrindo nėra.
Byloje esantis aktas dėl neatvykimo į darbą (e. b. t. 1 psl. 20), kurį darbdavys nagrinėjant bylą teisme įvardijo kaip reikalavimą pasiaiškinti, teismo giliu įsitikinimu, negali būti laikomas reikalavimu pasiaiškinti DK 240 str. 1 d. turinio prasme: nėra aišku, dėl kokio galimo konkretaus pažeidimo prašoma pasiaiškinti, nenustatytas terminas iki kada darbuotojas tai turi padaryti. Darbuotojas teismui aiškino, jog gavęs laišką su šiuo aktu, nesuprato, kad reikalaujama pasiaiškinti, juolab, kad iki to jis pats jau buvo suformavęs tiek darbo sutarties sustabdymą, tiek ir parašęs prašymą atleisti jį iš darbo dėl nemokamo atlyginimo. Todėl teismas mano, kad nagrinėjamo ginčo kontekste yra pakankamas pagrindas manyti, kad DK 240 str. 1 d. esanti procedūrinis reikalavimas tinkamai nėra realizuotas, o tuo pačiu manyti šį pažeidimą esant papildomu pagrindu ieškovo atleidimą ginčo aplinkybėmis traktuoti neteisėtu.
Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, turi būti panaikintinas individualių normų teisės aktas, priimtas dėl tokio atleidimo iš darbo, todėl šiuo atveju naikintini trys UAB „HTR1“ direktoriaus 2016-11-30 priimti įsakymai: „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ Nr. HS-387, „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ Nr. HS-389 bei „Dėl darbo sutarties su E. B. nutraukimo“ Nr. 237/2016 (e.b. t. 1, psl. 55-57). Šiuo atveju teismas, pasinaudodamas jam CPK 417 str. nustatyta teise, viršija jam pareikštus darbuotojo reikalavimus iš esmės nekeisdamas ginčo turinio.
Pripažinus ieškovų atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 str. 4 d. numatytos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus.
Darbdavys pateikė pažymą apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį (el. b. t. l., psl. 51). Palyginus šios pažymos duomenis su atsiskaitymo lapelio už 2016 m. rugsėjo mėn. ir 2016-12-05 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą duomenimis aiškiai matyti, kad joje padarytas rašymo apsirikimas: vietoje 157,50 Eur darbo užmokesčio už rugsėjo mėn. nurodyta 257,50 Eur darbo užmokesčio (el. b. t. 1 psl. 21-23, 51, 61), todėl, suprantama, joje pateiktas klaidingas vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimas, ir teismas juo nesiremia. Teismo paskaičiavimu, ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 23,52 Eur (neatskaičius mokesčių) (495 Eur (už liepos mėn. ) + 382,50 Eur (už rugpjūčio mėn.) +157,50 Eur (už rugsėjo mėn.)) : 44 (dirbtos darbo dienos), o vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 345 Eur (neatskaičius mokesčių) (495 Eur (už liepos mėn. ) + 382,50 Eur (už rugpjūčio mėn.) +157,50 Eur (už rugsėjo mėn.) : 3).
Ieškovas neprašė grąžinti jį į darbą. Teismas pripažįsta, jog grąžinti darbuotoją į darbą galimybių nėra ir netikslinga, nes VSDFV duomenimis ieškovas dirba kitose įmonėse: UAB „Jugernautas“ ir UAB „Alpovil“ (el. b. t. 1, psl. 93). Pagal DK 300 str. 4 d. nuostatas, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Iš šalių sudarytos darbo sutarties, VSDFV duomenų matyti, kad ieškovas dirbo pas atsakovą nepilnus 6 mėnesius, todėl pripažinus ieškovų atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, vadovaudamasis DK 300 str. 4 d. bei 140 str. 1 d. p., ieškovui priteisia jo vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 345 Eur (neatskaičius mokesčių).
Ieškovas nekėlė vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo klausimo, tačiau tokios išmokos priteisimą neteisėto atleidimo iš darbo konstatavimo atveju numato DK 300 str. 4 d. nuostatos. Kasacinio teismo konstatuota, kad tuo atveju, kai byloje iškyla klausimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką „...išmokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 03 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. ir J. S. v. VšĮ “Vilniaus butai” ir SĮ “Vilniaus miesto būstas”, bylos Nr. 3K-3-79/2014). Kadangi, kaip minėta, ieškovas po atleidimo iš darbo pas atsakovą nuo 2016-12-21 dirbo UAB „Jugernautas“ (kur gavo viso 666,16 Eur darbo užmokesčio) ir UAB „Alpovil“ (kur gavo viso 6,96 Eur darbo užmokesčio) (el. b. t. 1, psl. 93-95, el. b. popierinio priedo l. 61-63), tai jam turėtų būti priteistas darbo užmokesčio skirtumas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (už 3 mėnesius ir 6 darbo dienas). Priteistinas darbo užmokesčio skirtumas sudaro 503 Eur (1176,12 Eur - 673,12 Eur), nurodyta suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo bei po 7,98 Eur darbo užmokesčio skirtumo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str.).
Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną ir išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, taip pat - nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 1-2 d.). Nutraukiant darbo sutartis, atsakovas privalėjo užpildyti darbuotojo darbo sutartį ir visiškai su juo atsiskaityti, tačiau, bylos duomenimis, to nepadarė. Pastebėtina, kad ieškovo pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje nėra užfiksuota darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo), o pareiga tinkamai įforminti darbo santykių pasibaigimą, tame tarpe ir atitinkamai užpildyti darbo sutartį, kaip minėta, tenka darbdaviui (DK 141 str. 2 d.). Be to, darbdavys su darbuotoju, atleisdamas jį iš darbo, pilnai neatsiskaitė: byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų paskaičiavęs ir išmokėjęs jam kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Todėl yra pagrindas šį ieškovo reikalavimą tenkinti.
DK 176 str. įtvirtinta garantija darbuotojui kasmetinių atostogų metu gauti vidutinį darbo užmokestį. Nors šių atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis, už atostogas mokama pagal tam laikotarpiui tenkančias darbo dienas. Vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas pagal LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Žin., 2003, Nr. 52-2326) patvirtintą tvarką pagal tris paskutinius prieš atostogas einančius kalendorinius mėnesius darbuotojo gautą darbo užmokestį. Jeigu dėl pasibaigusių darbo santykių nėra galimybės suteikti kasmetinių atostogų arba darbuotojas jų nepageidauja, jam atleidimo iš darbo atveju vietoj atostogų išmokama piniginė kompensacija (DK 177 str.). Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tiems darbo metams, darbo dienų skaičių, o kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama pagal darbuotojo gauto prieš nutraukiant darbo santykius darbo užmokesčio dienos (valandos) vidurkį, taikant metinį darbo dienų koeficientą (0,7 – kai buvo nustatyta penkių darbo dienų arba 0,85 – kai buvo nustatyta šešių darbo dienų savaitė). Iš darbo sutarties turinio matyti, kad buvo nustatyta penkių darbo dienų savaitė (el. b. t. 1, psl. 5- 6). Ieškovui priklausė kompensacija už 9,02 d. d. nepanaudotų atostogų. Jo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis, minėta, yra 23,52 Eur (neatskaičius mokesčių). Kadangi įrodymų apie ieškovui išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas byloje nėra, ir nėra duomenų, kad jam atostogos būtų suteiktos, ieškovui iš atsakovo priteistina 148,50 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas (DK 141 str. 1-2d., 177 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas) (LAT 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos paskaičiuotos ir nurodytos be išskaičiuotų mokesčių.
Atsakovo atsiliepime į ieškinį suformuluotas prašymas teismui grąžinti ieškovui sumokėtą darbo užmokestį už 2016-10-10 (el. b. popierinio priedo l.13) nesvarstytinas, kadangi priešpriešiniai atsakovo reikalavimai procesinio įstatymo nustatyta forma ir leistinu būdu, t.y. pareiškiant priešieškinį, pateikti nebuvo.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už delsimą atsiskaityti su darbuotoju priteisimo
Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju susideda iš dviejų dalių: finansinės ir teisinės. DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Šios darbdavio prievolės neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. T. v. UAB „Diena Media News“, bylos Nr. 3K-3-116/2011). Šiuo atveju darbdavys nesumokėjo darbuotojui kompensacijos už nepanaudotas atostogas, darbuotojo kaltės dėl tokio neatsiskaitymo nenustatyta, duomenų apie šalių susitarimą apie vėlesnį galutinį atsiskaitymą, byloje nėra, taigi yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalį, priteisiant ieškovui išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“ , bylos Nr. 3K-3-247/2011).
Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į darbuotojo darbo įmonėje trukmę, o taip pat į tai, kad darbuotojas įmonėje iki atleidimo iš darbo apie du mėnesius faktiškai nedirbo ir pats tą žino, jog darbuotojui šiuo sprendimu yra priteista išeitinė išmoka bei piniginė kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką ir skirtumas tarp negautų pajamų, kas, iš esmės, sudaro jo vidutinį darbo užmokestį už 2,5 mėnesius ir ginčo aplinkybių kontekste laikytina pakankama turtinių praradimų satisfakcija, į tai, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti faktiškai skaičiuojamas nuo neišmokėtos atostoginių sumos, t.y. nuo 148,50 Eur, o taip pat į tai, kad ieškovas neneigė avanso už paskutinę neįvykusią komandiruotę gavimo ir jo darbdaviui negrąžino, teismas ieškovui iš atsakovo išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką nepriteisia.
Dėl delspinigių.
Vadovaujantis DK 207 str., kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Darbo užmokesčio išmokėjimo uždelsimo faktas rodo netinkamą darbo sutarties vykdymą, o dėl šių neteisėtų veiksmų numatyta atsakomybė – netesybos delspinigių forma. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. numato, kad tuo atveju, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Po darbo santykių pasibaigimo delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Kai su atleistu iš darbo darbuotoju uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, tokio darbuotojo teisės apginamos sumokant jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką priteisimas iš darbdavio laikytinas savarankišku įstatyminiu tam tikrų socialinių garantijų darbuotojui taikymo pagrindu, esant jau nutrūkusiems darbo teisiniams santykiams, todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius, numatytus LR DK 207 str., netenkintinas. Vidutinio darbo užmokesčio priteisimas šiuo atveju yra pakankama įstatymų nustatyta socialinė garantija darbuotojo pažeistoms teisėms apginti.
Teismo įsitikinimu, dėl virš minėto akivaizdu, kad ieškovui priteistos išeitinės išmokos, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką bei išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką sumos yra pakankamos kompensuoti ieškovui dėl atleidimo iš darbo bei nesavalaikio atsiskaitymo patirtus finansinius praradimus.
Dėl procesinių palūkanų.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau- CK) 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 1.1 straipsnio 3 dalimi, CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad CK 6.37 straipsnis, numatantis skolininko prievolę mokėti įstatyme numatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, darbo teisėje keičiamas DK 141 str. 3 d. ir 297 str. 3, 4 d. (dabar DK 300 str. 3, 4d.) nuostatomis, numatančiomis konkretų kompensacinio pobūdžio mechanizmą esant piniginės prievolės, kylančios iš darbo teisinių santykių, termino praleidimui ir neteisėtam darbuotojo atleidimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad darbo bylose siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą, yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis, o CK 6.37 straipsnis netaikomas, siekiant išvengti jau paminėtos dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacijos susidarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo reikalavimas teismui dėl 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo priteisimo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.1d.1p.), todėl patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai - 81 Eur (41 Eur už neturtinius reikalavimus + 40 Eur už turtinius reikalavimus)(CPK 96 str.).
Duomenų, jog ieškovas būtų atleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra.
Kadangi duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą teismui nepateikta, šioje byloje bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), nesusidarė, tai minėtos išlaidos nepaskirstomos ir iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „HTR1“, į.k. 302341964, DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu.
Panaikinti UAB „HTR1“, į.k. 302341964, direktoriaus 2016-11-30 įsakymus: „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ Nr. HS-387, „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ Nr. HS-389 bei „Dėl darbo sutarties su E. B. nutraukimo“ Nr. 237/2016.
Laikyti, kad tarp ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „HTR1“, į.k. 302341964, 2016-06-07 sudaryta Darbo sutartis Nr. 168 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB „HTR1“, į.k. 302341964, ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 148,50 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 345 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos, 503 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio skirtumo už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-11-30) iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 7,98 Eur (neatskaičius mokesčių) per darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB „HTR1“, į.k. 302341964, 81 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.