Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėjas Vaclovas JurjonasBaudžiamoji byla Nr. 1A-821-106-2011Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00755-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.14.1.2.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartis

2011 m. spalio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėta 2008-08-19 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2011-02-07 iki 2011-02-08.

Patenkintas civilinio ieškovo S. Ž. ieškinys ir iš V. S. S. Ž. naudai priteista 4230 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą:

jis 2010 m. spalio 9 d. apie 22 val. Šilutės m., iš Melioratorių kv. 2 namo kiemo pagrobė S. Ž. priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius daiktus, tuo padarydamas nukentėjusiajam bendrą 4230 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad V. S. pagal BK 178 str. 2 d. bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.), nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Teismas bausmes skiria Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi, ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs alkoholio. Teisingai nustatė nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau 5 kartus teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalto praėjus trumpam laikotarpiui po paleidimo iš įkalinimo vietos, nedirba. Ne kartą baustas administracine tvarka, baudų nemoka. Šios aplinkybės parodo, jog nuteistasis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių nesilaiko, yra linkęs nusikalsti, pasitaisyti nelinkęs. Įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Be to, subendrindamas nuteistajam paskirtą bausmę su Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-08-19 nuosprendžiu paskirta bausme teismas parinko ir palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes sudėjo iš dalies, pridėdamas mažesnę dalį neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Apeliantas taip pat teigia, kad neturėjo tikslo pasisavinti automobilio o tik norėjo nuvažiuoti į Kauną. Kolegija pažymi, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės atveju nėra svarbu, ką toliau su pagrobtu turtu darys pagrobėjas – parduos, suvartos ar išmes, ar kt. V. S. be automobilio savininko leidimo pasisavino automobilį, juo naudojosi, t. y., jį valdė savo nuožiūra, todėl jo veika atitinka BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo – vagystės sudėtį.

Apeliantas nurodo, kad neturėjo tikslo pasisavinti automobilyje buvusiu daiktų ir jų nematė. Pažymėtina, kad pasisavinęs automobilį jis buvo atsakingas ir už jame esančius daiktus. Be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad su ieškiniu sutiko visiškai ir jo neginčijo (b. l. 163).

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.