Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. B. gynėjo advokato Donato Ramanausko skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės prašymas dėl M. B. atžvilgiu priimto Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. B. nuteistas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. B 1457-18 pagal Bausmės už kontrabandą įstatymą (2000:1225) 6 straipsnio 3 pastraipą. M. B. paskirta 5 (penkerių) metų, t. y. 1 825 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaičiuotos 844 dienos (iš jų 268 dienos iki nuosprendžio paskelbimo nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 26 d. ir 31 diena nuo nuosprendžio paskelbimo iki bausmės vykdymo pradžios, t. y. nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 27 d. 2020 m. kovo 3 d. nuteistasis buvo atlikęs 844 dienas). Nuteistasis šiuo metu yra suimtas ir pagal išduodančiosios valstybės teisę bausmė būtų visiškai atlikta iki 2022 m. spalio 1 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. liepos 27 d. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę išduodančioje valstybėje.

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupė Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams persiuntė Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio M. B. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

4. Nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Donatas Ramanauskas skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. B 1457-18 nepripažinti ir jo nevykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4.1. Skunde teigiama, jog bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai laikė, kad nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Šią nepagrįstą išvadą teismas padarė vadovaudamasis tik formalia aplinkybe, kad nuteistasis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tačiau pažymėtina, kad fizinio asmens deklaruota gyvenamoji vieta ir faktinė gyvenamoji vieta gali nesutapti. Fizinio asmens gyvenamosios vietos sąvoka taikytina šios bylos kontekste yra aiškiai apibrėžta tiek pamatiniame sprendime, tiek įstatyme dėl sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Šiuose įstatymuose gyvenamoji vieta nėra siejama su asmens deklaruota gyvenamąją vieta, esminę reikšmę turi, kur faktiškai nuteistasis dažniausiai gyveno, kur buvo pagrindiniai nuteistojo socialiniai, profesiniai ir kiti ryšiai. Tuo tarpu nuteistasis Lietuvoje negyvena daugiau kaip 10 metų, ilgą laiką gyveno Norvegijoje, o jo šeima gyvena Vokietijoje. Dėl minėtų priežasčių nuteistojo šeimos, socialiniai ir profesiniai ryšiai yra žymiai labiau susiję su Vokietija ir Skandinavijos šalimis nei su Lietuva, kas sąlygoją išvadą, kad nuteistojo įprastinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Kadangi nuteistojo įprastinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, pripažįstant užsienio šalies nuosprendį bei nutariant jį vykdyti Lietuvoje, buvo būtinas nuteistojo sutikimas, tačiau tokio sutikimo nuteistasis nėra pateikęs. Tokiu būdu, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė pamatiniame sprendime nurodytą tikslą – sudaryti palankesnes sąlygas socialinei nuteistojo asmens reabilitacijai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. gynėjo advokato Donato Ramanausko skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundo argumentai nutarties išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti. Apylinkės teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikšmingos aplinkybės, kurias teis­mą įpareigoja įvertinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas), Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas). Skunde išdėstyti nuteistojo gynėjo motyvai iš esmės yra susiję su nuteistojo nenoru atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, nenurodant jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamą nutartį naikinti.

6. Apygardos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių Švedijos Karalystės teismo priimtas nuosprendis negalėtų būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje. Taip pat nenustatyta, kad užsienio valstybės teisminės institucijos priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūra būtų pažeista. Skundžiamoje nutartyje įvertinos visos šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teisingai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsiakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, nėra. Švedijos Karalystės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė su BK nuostatomis suderinta teisingai, Įstatymo 9 straipsnio 2, 3, 4 dalių reikalavimai nepažeisti. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad užsienio valstybės sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas buvo išspręstas neteisingai.

7. Gynėjas skunde, nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, nurodo, kad nuteistasis M. B. jau daug metų gyvena ne Lietuvos Respublikoje, o kitose valstybėse (Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje), o į Lietuvą grįždavo tik trumpiems laiko tarpams ir tik atostogų metu. Tuo tarpu jo šeima (sutuoktinė ir dukra) gyvena Vokietijoje, todėl šiuo atveju būtinas nuteistojo sutikimas, siekiant perduoti nuosprendžio vykdymą kitai valstybei. Taigi, iš esmės skunde nesutinkama, kad Lietuvoje yra M. B. nuolatinė gyvenamoji vieta ir/ar jis susijęs su šia valstybe. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės laikytinos nepagrįstomis.

8. Atsakant į šį skundo argumentą, visų pirmiausiai atsižvelgtina į tai, kaip susitariančios valstybės išaiškino ir aptarė sąvoką dėl asmens nuolatinės gyvenamosios vietos. Pagal Pamatinio sprendimo įžangos 17 pastraipą jei šiame pamatiniame sprendime yra nuoroda į valstybę, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“, tai reiškia vietą, su kuria tas asmuo yra susijęs remiantis įprasta gyvenamąja vieta ir tokiais aspektais, kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai. Atitinkamai pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį gyvenamoji vieta – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnyje nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena.

9. Nacionalinėje teisminėje praktikoje taip pat pripažįstama, jog kiekvienu atveju teismas individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

10. Šioje byloje neginčijamai pagrįsta įrodymais, jog M. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, o jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nėra deklaravęs išvykimo į kitą valstybę. Taip pat, aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, būtent Lietuva laikytina nuteistojo socialinių interesų centru. Iš pateikto liudijimo matyti, kad M. B. yra gimęs ir užaugęs Lietuvoje. Baigęs aukštojo mokslo studijas, išsikraustė dirbti į Europą. Pastaraisiais metais jis daugiausia dirbo Skandinavijoje, paskutiniu metu – Norvegijoje. Padirbėjęs, jis po keletą savaičių grįždavo į gimtinę pailsėti ir pabendrauti su savo šeima. Tuo tarpu į bylą nėra pateikta jokių įtikinamų įrodymų, kad nuteistąjį su kita valstybe šiuo metu sietų glaudesni ryšiai nei su Lietuva. Priešingai, bylos koordinavimo metu M. B. pateikė prašymą, kad bausmės vykdymas būtų perkeltas į Norvegiją, tačiau kompetentinga Norvegijos žinyba atmetė tokį prašymą, motyvuodama, kad M. B. yra emigravęs iš Norvegijos ir čia neturi gyvenamojo būsto. Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis išvyko iš Norvegijos, kas rodo, jog ten tik laikinai rezidavo. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo ryšį su Švedijos Karalyste byloje taip pat nėra. Visuma bylos duomenų neįrodo, jog iki suėmimo jis turėjo glaudesnių ryšių su kita valstybe, nei Lietuva. Nors nuteistasis teigia, kad jo buvusi žmona ir duktė gyvena Vokietijoje, tačiau oficialių duomenų, patvirtinančių, kad M. B. iki jo suėmimo taip pat dirbo ir gyveno Vokietijoje, nėra. Pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis apskritai nėra susietas su Norvegijos Karalyste ar Švedijos Karalyste jokiais šeimyniniais ar socialiniais ryšiais. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent Lietuvos Respublikoje yra nuteistojo M. B. įprasta gyvenamoji vieta, kurioje yra įprastas jo interesų centras.

11. Nors skunde teigiama, kad, siekiant perduoti nuosprendžio vykdymą Lietuvos Respublikai, šiuo atveju buvo būtinas nuteistojo sutikimas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės nuteistojo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistojo asmens sutikimas nereikalingas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami: valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimta pagal nuosprendį; c) valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančioje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje.

12. Nors nuteistasis M. B. nesutinka būti perduotas bausmės atlikimui Lietuvos Respublikoje, apylinkės teismas tinkamai įvertino pateiktus duomenis ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą vykdyti jam nuosprendyje paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kaip jau nustatyta šios nutarties 10 punkte, M. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir, vadovaujantis Pamatinio sprendimo įžangoje įtvirtintos sąvokos „gyvena“ kontekste, teismo laikomas labiausiai susijęs su Lietuva. Taip pat pažymėtina, jog pateiktame liudijime nurodyta, jog nuteistasis bus deportuotas į vykdančiąją valstybę, t. y. Lietuvos Respubliką, panaikinus jam paskirtos bausmės vykdymą. Todėl nuteistojo nesutikimas dėl Švedijos Karalystės nuosprendžio, priimto jo atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje šiuo atveju nėra veiksnys, lemiantis šio nuosprendžio nepripažinimą, kadangi visi kiti kriterijai yra tenkinami.

13. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dėl anksčiau paminėtų teisės pažeidimų Švedijos Karalystėje yra iš šios šalies deportuotas, o byloje nėra duomenų, kad jis Švedijos Karalystėje ar kurioje kitoje užsienio valstybėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip kad būtų ji suprantama pagal Pamatinio sprendimo apibrėžtis, laikytina, kad pastarasis laisvės atėmimo bausmę, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, turi atlikti būtent savo kilmės valstybėje, su kuria nėra visiškai nutraukęs ryšių ir, kurioje nuteistajam būtų suteiktos geresnės socialinės reabilitacijos galimybės.

14. Gynėjas skunde taip pat teigia, kad nuteistas M. B. pagal Švedijos Karalystės įstatymus lygtinai bus paleistas 2021 m. vasario 1 d., tuo tarpu Lietuvoje lygtinio paleidimo institutas yra sąlyginis ir galėtų būti taikomas vėliau, nei tuo atveju, nei nuteistasis bausmę atliktų Švedijoje. Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu yra įstatyme numatytas formalus pagrindas, t. y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei nustatoma, kad nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, Lietuvos BVK numato lygtinį paleidimą, jeigu nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus. Tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Švedijos Karalystės įstatymus, lygtinis paleidimas nėra besąlygiška teisė. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pripažinus Švedijos Karalystės teismo nuosprendį ir jį vykdant Lietuvoje, tiek Švedijos Karalystės teisėje, tiek Lietuvos bausmių vykdymo kodekse numatytas asmens lygtinis paleidimas nėra imperatyvi norma, pirmiausia, nuteistasis turi atitikti numatytus kriterijus, o tik po sprendžiamas jo lygtinis paleidimas, todėl skundo argumentai, kad tai sunkina nuteistojo M. B. padėtį, nepagrįsti ir atmestini.

15. Aukštesnės instancijos teismas iš dalies sutinka su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad nuteistajam nebuvo tinkamai pranešta apie klausimo dėl Švedijos Karalystės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjimo laiką apylinkės teisme. Tačiau vien tai nesudaro besąlyginio pagrindo pripažinti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad Švedijos Karalystės prašymą dėl šios šalies teismo nuosprendžiu M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje apylinkės teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Nuteistasis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje Švedijos Karalystėje, jo interesus tinkamai atstovavo pasirinktas gynėjas, be to, nuteistajam buvo išsiųsta skundžiamos nutarties kopija. Apygardos teismas sprendžia, kad nustatyti procesiniai pažeidimai yra pašalinti nuteistajam pasinaudojus teise į apeliaciją ir savo prieštaravimus bei poziciją jo gynėjui išdėsčius skunde aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokiu būdu nuteistajam tiek teisė į gynybą, tiek į teisingą teismą proceso metu yra užtikrinta.

16. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo nurodytas priežastis, dėl kurių jis negalėtų atlikinėti laisvės atėmimo bausmės Lietuvoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. B. gynėjo advokato Donato Ramanausko skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.