Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-16 · Byla Nr. 2SA-190-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-16
Bylos Nr.
2SA-190-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00968-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
V. D.
Suinteresuotas asmuo
UAB „KRS“, TŪB „Energija“
Kategorijos
  • 129.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-190-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00968-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 129.15 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6499-129/2013 pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – UAB „KRS“, TŪB „Energija“, antstolis R. K., kuria pareiškėjo skundas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. D. skundu kreipėsi į antstolį V. M., prašydamas pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus ir panaikinti 2012 m. gruodžio 4 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 13-2227/11, kuriuo kito antstolio R. K. prašoma pervesti antstoliui V. M. V. D. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0055/12/02576 išieškotas sumas. Nurodė, kad skundžiamo patvarkymo priėmimo metu vykdymo veiksmai buvo sustabdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19954-872/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010. Patvarkymo pervesti kito antstolio žinioje esančias lėšas surašymas nepriskirtinas prie veiksmų, kuriuos galima atlikti esant sustabdytai vykdomajai bylai, tai yra, patvarkymas pervesti išieškotas lėšas nėra nei skolininko turto suradimas, nei jo areštas, kuriuos leidžiama atlikti esant sustabdytai vykdomajai bylai. Antstoliui yra draudžiama imtis bet kokių veiksmų, kurie tiesiogiai nenumatyti įstatyme, o tokių veiksmų atlikimas vertintinas kaip antstolio veikimas ultra vires. Priimdamas vykdomą sprendimą teismas nurodė, jog išieškojimas į pareiškėjo, taip pat J. K. ir J. Č. turtą galės būti nukreipiamas tik tuo atveju, jei TŪB „Energija“ neturės pakankamai lėšų priteistai sumai sumokėti. Nėra jokių duomenų, kad areštuoto TŪB „Energija“ turto galėtų nepakakti visiškai įvykdyti sprendimą, nes areštuoto TŪB „Energija“ turto vertė yra 651 900 Lt, todėl papildomų apribojimų taikymas pareiškėjui yra perteklinis ir neatitinka proporcingumo principo bei CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pirmosios TŪB „Energija“ turto varžytynės įvyko 2012 m. lapkričio 15 d., kito turto priverstinis pardavimas nėra galimas, kol galioja Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau tik priverstinai realizavus TŪB „Energija“ priklausantį turtą, taps aišku, kokio dydžio suma turi būti išieškota iš asmenų, kurių atsakomybė pagal teismo sprendimą yra subsidiari. Teisme šiuo metu yra nagrinėjamas TŪB „Energija“ prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Be to, pareiškėjo turtui jau yra pritaikytas areštas nuo 2010 m. balandžio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/10, areštuoto turto vertė 1 329 662,60 Lt. Patvarkymą antstolis teikia pagal CPK 689 straipsnio 5 dalį, kuri reglamentuoja nurodymų pateikimą bankams per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. Patvarkyme taip pat nurodoma, kad skola su palūkanomis 2012 m. gruodžio 18 d. sudaro 663 887,14 Lt. Taigi, patvarkyme skolos su palūkanomis dydis yra nurodytas vėlesnei datai nei yra surašytas pats patvarkymas.

Antstolis, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nutarė jo netenkinti ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui UAB „KRS“ 2 408,76 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-19954-872/2012 ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010 buvo sustabdytas vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 13-2227/11, tuo tarpu pareiškėjas skundžia antstolio 2012 m. gruodžio 4 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 13-2229/11. Taigi pareiškėjo argumentas, jog antstolis atliko vykdymo veiksmus, esant sustabdytai vykdomajai bylai, yra nepagrįstas. Pareiškėjas žinojo, jog yra skolininkas vykdomojoje byloje Nr. 13-2229/11, prieš jį yra pradėtas išieškojimo procesas, todėl, būdamas proceso dalyvis, galėjo teikti prašymus minėtiems teismams ir dėl pastarosios vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau nesikreipė.

Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybe, kad jis yra tik subsidiarus atsakovas, todėl išieškojimas iš jam priklausančių lėšų šioje vykdymo stadijoje negalimas, pareiškėjas jau rėmėsi, skųsdamas antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 13-2229/11, tačiau teismai šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo argumentas, jog skundžiamas antstolio patvarkymas dėl jo piniginių lėšų arešto yra perteklinis, nes yra areštuotas V. D. nekilnojamas turtas, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, pagal kurią tik nukreipus išieškojimą į skolininkui priklausančius pinigus, turtines teises, vertybinius popierius, darbo užmokestį, stipendiją ar kitą pajamas arba kilnojamąjį turtą, galima trečiąja eile išieškoti iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto.

Spręsdamas dėl pareiškėjo argumento, jog skundžiamame patvarkyme nurodoma išieškotina palūkanų suma yra vėlesnės datos, negu priimtas pats patvarkymas, teismas sutiko su antstolio argumentais, jog visada yra skaičiuojamos palūkanos, susidariusios lėšų skirstymo dieną, o priimamas patvarkymas yra faktiškai vykdomas bei lėšos skirstomos vėliau.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti antstolio V. M. veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2012 m. gruodžio 4 d. patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0013/11/02229. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai siekiama paneigti ryšį tarp iš pareiškėjo vykdomo išieškojimo ir TŪB „Energija“ teismui pateikto prašymo dėl 2010 m. liepos 7 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, nors tiek vykdomoji byla Nr. 0013/11/02229, tiek ir vykdomoji byla Nr. 13-2227/11 yra užvestos vykdant tą patį 2010 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010, vykdomoji byla yra užvesta dėl išieškojimo ne iš pagrindinio skolininko, bet iš subsidiaraus skolininko, patenkinus prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo nustatyta 2010 m. liepos 7 d. teismo sprendimo vykdymo tvarka bus privaloma ir antstoliui, vykdančiam vykdomąsias bylas Nr. 0013/11/02229 ir Nr. 13-2227/11, t. y. prašymo dėl teismo sprendimo atidėjimo ir išdėstymo patenkinimo atveju, kol nustatyto skolos grąžinimo grafiko bus laikomasi, jokie priverstinio išieškojimo veiksmai negalės būti nukreipti nei į pagrindinį skolininką TŪB „Energija“, nei juo labiau į subsidiarų skolininką V. D..

2. Priimant 2012 m. gruodžio 4 d. patvarkymą pažeista CPK 675 straipsnio 2 dalis, pagal kurią antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą jau yra areštuota pareiškėjui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) už 1 329 662,60 Lt, t. y. beveik dvigubai daugiau nei TŪB „Energija“ skola, už kurią pareiškėjas išieškotojui UAB „KRS“ atsako tik subsidiariai. Be to, sprendžiant dėl 2012 m. gruodžio 4 d. patvarkymo galiojimo turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjo atsakomybė yra subsidiari, tad kol neišnaudotos galimybės išieškoti skolą iš pagrindinio skolininko TŪB „Energija“, neįmanoma pagrįstai spręsti dėl to, kokia apimtimi išieškojimas turės būti nukreipiamas (ir ar apskritai nukreipiamas) į subsidiaraus skolininko turtą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis V. M. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad priimant ginčijamą patvarkymą vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0013/11/02229 nebuvo sustabdyti jokiomis teismų nutartimis. Pareiškėjas net nesikreipė į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ką konstatavo ir teismas skundžiamoje nutartyje. Pareiškėjas nemotyvuoja jokiomis teisės normomis, kodėl iš jo neturėtų būti vykdomas išieškojimas, o remiasi tik subjektyviomis prielaidomis apie ateityje galimai palankų teismo sprendimą dėl skolos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo bei vienašališkai teigia, kad tokiam sprendimui įsiteisėjus, jokie išieškojimo veiksmai nebus atliekami. Pardavus TŪB „Energija“ turtą didžioji dalis skolos nebus padengta, juolab kad kiti antstoliai yra atsiuntę patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo kitų kreditorių naudai, kur bendra išieškotina suma yra apie 320 000 Lt. Taigi išieškotojui UAB „KRS“ bus pervesta žymiai mažesnė suma negu ta, už kurią yra parduotas skolininko turtas, todėl jau šioje vykdymo proceso stadijoje buvo būtina surasti ir areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą. Atmestinas taip pat pareiškėjo argumentas, kad jam priklausančių lėšų areštas yra perteklinis dar ir dėl to, kad jau yra areštuota pareiškėjo turto už 1 329 662,60 Lt. Visų pirma, šis turtas yra areštuotas ne antstolio, o teismo, todėl vien dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Antra, pagal CPK 644 straipsnį, nenukreipus išieškojimo į pareiškėjo pinigines lėšas, išieškojimo nukreipimas į pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, nesvarbu, areštuotą ar ne, išvis yra negalimas.

Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „KRS“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skolininkas antstolio patvarkymą skundžia vykdomojoje byloje Nr. 13-2229/11, o teismo nutartyse, kuriomis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, aiškiai nurodyta, kad sustabdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 13-2227/11. Skirtumą tarp vykdomųjų bylų puikiai suvokė ir pats skolininkas. Kita vertus, net jei ir būtų laikoma, kad vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 13-2227/11 reiškia ir vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 13-2229/11, laikytina, kad teismų nutartys, kuriomis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vis tiek neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, kadangi skundžiamu patvarkymu buvo areštuotos skolininko lėšos, o ne vykdomas realus išieškojimas. Be to, nurodytos teismų nutartys netrukus po patvarkymo priėmimo buvo panaikintos kaip pažeidžiančios kreditoriaus interesus. Taigi patvarkymo panaikinimas šioje byloje reikštų patvarkymo panaikinimą formaliais pagrindais, o tai yra nesuderinama su operatyvaus ir greito vykdymo proceso principu. Skolininko argumentas, kad patenkinus prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo nustatyta 2010 m. liepos 7 d. teismo sprendimo vykdymo tvarka bus privaloma ir antstoliui, vykdančiam vykdomąsias bylas Nr. 0013/11/02229 ir Nr. 13-2227/11, yra teisiškai nereikšmingas, nes prašymas jau yra atmestas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Pagal CPK 664 straipsnį, iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto gali būti išieškoma tik trečiąja eile, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai atliko turto paieškos, suradimo ir arešto veiksmus. Šiandien yra parduota TŪB „Energija“ turto tik už 25 350 Lt, kito įmonės turto pradinė pardavimo antrosiose varžytynėse kaina yra tik 325 944 Lt, todėl akivaizdu, kad gautos sumos neužtektų visam kreditoriaus reikalavimui, kuris viršija 600 tūkst. litų, patenkinti ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi antstoliui buvo būtina atlikti vykdymo veiksmus, t. y. surasti ir areštuoti skolininkui priklausantį turtą. Nė vienas iš antstolių nevykdo tokios piniginių lėšų sumos išieškojimo skolininko naudai, kurią pervedus į antstolio sąskaitą, būtų padengta visa teismo sprendimu priteista skola ir vykdymo išlaidos, kas dar kartą patvirtina, kad antstoliui buvo būtina atlikti vykdymo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2012 m. gruodžio 4 d. antstolio patvarkymo, kuriuo antstolis V. M. areštavo skolininkui V. D. priklausančias lėšas, esančias antstolio R. K. žinioje vykdant vykdomąją bylą Nr. 0055/12/02576 dėl skolos išieškojimo iš P. L. išieškotojo V. D. naudai, ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Apeliantas tvirtina, kad ginčijamas patvarkymas yra neteisėtas, nes priimtas nepaisant TŪB „Energija“ teismui pateikto prašymo dėl vykdomo teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo bei pažeidžiant CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas reglamentuojamas CPK 626 straipsnyje, o CPK 627 straipsnyje nustatyti atvejai, kada antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Vykdymo veiksmus taip pat gali sustabdyti teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Nagrinėjamu atveju antstoliui priimant ginčijamą patvarkymą nebuvo nė vieno (nei privalomojo, nei fakultatyvaus) vykdomosios bylos/vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindo, vykdymo veiksmų nebuvo sustabdę ir teismai – teismų nutartimis išieškojimas buvo sustabdytas vykdomojoje byloje Nr. 13-2227/11, tuo tarpu ginčijamas patvarkymas priimtas vykdomojoje byloje Nr. 13-2229/11. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad pats TŪB „Energija“ kreipimasis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo buvo pagrindas antstoliui neatlikti vykdymo veiksmų, kaip prieštaraujantį teismų praktikoje suformuotai antstolio veiksmų intra vires doktrinai.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms apmokėti. Apeliantas teigia, kad ginčijamu patvarkymu pareiškėjo piniginėms lėšoms pritaikytas areštas, sutinkamai su CPK 675 straipsnio 2 dalimi, yra perteklinis, nes vykdant teismo sprendimą jau yra areštuota pareiškėjui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) už 1 329 662,60 Lt, kai tuo tarpu išieškoma suma yra 689 129,82 Lt. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto nurodytas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar neišnagrinėjus bylos dėl skolos priteisimo, tuo tarpu išnagrinėjus bylą ir prasidėjus vykdymo procesui pradėjo galioti specialiosios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, pagal kurias išieškojimas pirmiau nei į skolininko nekilnojamąjį turtą turi būti nukreiptas į skolininko pinigus (CPK 664 str.), taigi areštuodamas apelianto pinigines lėšas antstolis atliko būtinus pagal CPK reikalavimus vykdymo veiksmus.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad kol neišnaudotos galimybės skolą išieškoti iš pagrindinio skolininko TŪB „Energija“, neįmanoma pagrįstai spręsti dėl to, kokia apimtimi išieškojimas turės būti nukreipiamas (ir ar apskritai nukreipiamas) į subsidiaraus skolininko (apelianto) turtą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šis apelianto argumentas taip pat nepaneigia skundžiamo antstolio patvarkymo teisėtumo. Pirma, ginčijamu patvarkymu nebuvo atlikti jokie išieškojimo iš apelianto turto veiksmai – juo tik buvo areštuotos apeliantui priklausančios lėšos. Antra, jau patvarkymo priėmimo metu buvo aišku, jog visos teismo sprendimu priteistos skolos išieškoti iš pagrindinio skolininko turto nebus jokių objektyvių galimybių, todėl atsižvelgiant į tai, kad nė vienas iš antstolių, kuriems buvo adresuotas 2012 m. gruodžio 4 d. patvarkymas, apelianto naudai neišieško tokios pinginių lėšų sumos, kuri prilygtų visai teismo sprendimu iš TŪB „Energija“ ir apelianto priteistai skolai ir vykdymo išlaidoms (v. b. l. 175), skundžiamas antstolio patvarkymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Suinteresuotas asmuo UAB „KRS“ pateikė prašymą priteisti iš apelianto 1 887,73 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi bei atsižvelgdamas į CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytus išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlygintino dydžio nustatymo kriterijus, teismas suinteresuotam asmeniui iš apelianto priteisia 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (Rekomendacijų 8.15 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui UAB „KRS“ (į. k. 133630961) 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Vilija Mikuckienė