- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-12-09
- Bylos Nr.
- e1-1594-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41324-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,
M. D. (M. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, Registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2022 m. spalio 30 d., apie 12.55 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savadarbį traktorių be valstybinių numerių, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,04 promilės etilo alkoholio koncentraciją,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad su įtarimu susipažino, įtarimo esmė jam aiški, kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažįsta. Parodymus duoti sutinka ir juos duos rusų kalba. Narkologinėje, psichiatrinėje įstaigoje negydytas, į įskaitą neįrašytas. Parodo, kad tikslios datos ir laiko nepamena, galimai kaip nurodyta įtarime, su savo traktoriumi, kuris yra savadarbis, neregistruotas ir be valstybinių numerių, važiavo pas draugą. Prie traktoriaus buvo prikabinta priekaba, kuri taip pat savadarbė, neregistruota. Pas draugą į priekabą pakrovė „šaliuotę“ ir vežė į kitą kaimą kitam draugui, tačiau nenuvežė, nes kelyje sustabdė pasieniečiai, kad patikrintų dokumentus. Sustabdę paprašė jo paso, tačiau jis neturėjo, todėl pasiteiravo ar kas nors galėtų atvežti dokumentus ir jis pasakė, kad gali ir paskambino savo seseriai. Pasienio pareigūnas klausė jo tik apie dokumentus, taip pat paprašė traktoriaus dokumentų, jam atsakius, kad neturi, pasakė, kad kviečia policiją. Atvykę pareigūnai patikrino jo blaivumą, o kodėl - nepaaiškino. Patikrinę nustatė, kad yra neblaivus, aparatas parodė 2 promiles. Nurodė, kad dabar traktorius yra namuose, o priekabą paskolino draugui. Vairuotojo pažymėjimą turėjo, tačiau jis buvo paimtas, kai prieš du metus taip pat vairavo traktorių būdamas neblaivus, tuo metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 2022 m. spalio 30 d. vairavo tą patį traktorių, kurį vairavo prieš du metus. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (1 tomas, b. l. 84-86).
Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:
- liudytojo Gintaro Raudeliūno ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau- VSAT prie LR VRM) Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje jaunesniuoju specialistu pagal iš anksto nustatytą grafiką 2022 m. spalio 30 d. nuo 07.30 val. iki 20.30 val. 2022 m. spalio 30 d. Apie 12.55 val., patruliuojant kartu su Lietuvos šaulių sąjungos narėmis G. G. ir M. K. pasienio ruože prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo savadarbį traktorių su priekaba, kurie buvo be valstybių numerių. Nusprendė patikrinti minėtą transporto priemonę ir jos vairuotoją. Sustabdžius savadarbį traktorių, pajuto, kad nuo vairuotojo sklinda alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus paaiškėjo, kad savadarbį traktorių vairavo M. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Apie tai pranešė budėtojui, kuris apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Iki policijos pareigūnų atvykimo vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. Įvykis buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera Nr. 700096 (1 tomas, b. l. 17-19);
- 2022 m. spalio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Armino Šeduikio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2022 m. spalio 30 d. 13.10 val., dirbant kartu su vyriausiąja patrule Gintare Blusevičiūte iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau - VSAT) sustabdytas traktorius, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) juos pasitiko pranešėjas VSAT darbuotojas Gintaras Raudeliūnas, kuris paaiškino, kad 12 val. 55 min., patruliuodamas prie (duomenys neskelbtini) , pastebėjo važiuojantį savadarbį traktorių su priekaba. Sustabdęs savadarbį traktorių pastebėjo, kad nuo vairuotojo sklinda alkoholio kvapas, vairuotojas nerišliai kalba. Kaip vėliau paaiškėjo traktorių su priekaba vairavo M. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Pranešėjas Gintaras Raudeliūnas iškvietė policiją. Pranešėjas Gintaras Raudeliūnas pasakė, kad kol laukė pareigūnų M. D. alkoholinių gėrimų nevartojo. Paklausus kada paskutinį kartą M. D. vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad maždaug prieš valandą ir prisipažino, kad vairavo traktorių su priekaba. M. D. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokie kaip: nerišli kalba, alkoholio kvapas iš burnos, sutrikusi judesių koordinacija. Alkotesterio matuoklių DRAGER ALKOTEST 7510 patikros sertifikatas Nr. 1713016 buvo patikrintas M. D. blaivumas. Pirmu pūtimu 13 val. 40 min. nustatytas 2,04 promilės girtumas, antru pūtimu 13 val. 59 min. nustatytas 2,08 promilės girtumas. Traktoriumi su priekaba pasirūpino M. D. pažįstamas E. S., (duomenys neskelbtini). M. D. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas ROIK: 22187500271 dėl traktoriaus vairavimo be valstybinių numerių, be privalomos techninės apžiūros, be privalomo civilinio draudimo (1 tomas, b. l. 31-33);
- 2022 m. spalio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022 spalio 30 d., apie 12 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savadarbį neregistruotą traktorių be valstybinių numerių būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais, M. D. gim. (duomenys neskelbtini) įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d. (1 tomas, b. l. 6-12);
- 2022 m. spalio 30 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad 2022 m. spalio 30 d. 13.55 val. M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę - eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, pirmojo tikrinimo metu prietaisu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266, patikros sertifikato Nr. 1713016, 13.40 val. nustatytas 2,04 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu 13.59 val. nustatytas 2,08 promilės girtumas (1 tomas, b. l. 20);
- kvito duomenimis iš kurių matyti, kad 2022 m. m. spalio 30 d. 13.40 val. alkoholio matuokliu "Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266", patikros sertifikato Nr. 1713016 M. D. nustatytas 2,04 promilės girtumas (1 tomas, b. l. 17);
- kvito duomenimis iš kurių matyti, kad 2022 m. m. spalio 30 d. 13.59 val. alkoholio matuokliu "Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266", patikros sertifikato Nr. 1713016 M. D. nustatytas 2,08 promilės girtumas (1 tomas, b. l. 18);
- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėta transporto priemonė savadarbis traktorius su priekaba be valstybinių numerių (1 tomas, b. l. 2-5);
- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nustatyta, kad vidutinė savadarbio traktoriaus kaina Lietuvoje su PVM 1500 eurų (1 tomas, b. l. 119).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo savadarbį traktorių be valstybinių numerių, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo bei liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami M. D. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam areštą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į M. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, aštuonis kartus baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nebuvimas bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, jo dydį parenkant baudžiamojo įstatymo nustatytam vidurkiui.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.
Kaltinamasis anksčiau nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartą jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis yra neteistas, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė nuoseklius parodymus, todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, M. D. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą bei skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktuose numatytus įpareigojimus – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam M. D. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas. Tokie M. D. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė. Atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis M. D. 2022 m. spalio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šiuo nuosprendžiu teismas kaltinamajam M. D. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams nuo 2020 m. liepos 23 d., tačiau kaltinamasis M. D. pasibaigus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo terminui vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl teismas privalo atsižvelgti į šią aplinkybę nustatant uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, kuris nustatytinas artimas maksimaliam.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. M. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone – savadarbiu traktoriumi be valstybinių numerių, be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad savadarbis traktorius be valstybinių numerių 2022 m. spalio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis buvo konfiskuotas. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta naudojant tą pačią transporto priemonę (1 tomas, b. l. 84-86). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti savadarbės transporto priemonės – traktoriaus, be valstybinių numerių, vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 1500 eurų (1 tomas, b. l. 119). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, transporto priemonės vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigyta (parduota) analogiška transporto priemonė rinkoje. Transporto priemonės rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką transporto priemonę realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali transporto priemonės pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad transporto priemonės rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 72-75, 80-83) – panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. D. (M. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. D. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktais, M. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nustatant, kad M. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, M. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 9 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, M. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti savadarbės transporto priemonės – traktoriaus, be valstybinių numerių, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti M. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.