Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baustam už administracinių teisės pažeidimų padarymą, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016-10-17 apie 01.35 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvėje, vairavo automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.64 promilių girtumas, neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, ir niekada jos neturėjo įgijęs, ir kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

J. M. į teismo posėdį neatvyko. Jam pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir negauti dokumentai, dėl kurių galima būtų pripažinti, kad jis į bylos nagrinėjimą neatvyko dėl svarbių priežasčių. Atvesdinti J. M. į teismo posėdį nėra galimybės, nes kaip seka iš policijos pareigūnų surašyto tarnybinio pranešimo, jis savo gyvenamojoje vietoje nerastas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad jis vengia atvykti į bylos nagrinėjimą. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (LR ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

J. M. pripažino savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir gailisi (pasiaiškinimas).

Liudytojas R. K. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK VTV mobilios kuopos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016-10-14 tarnybos metu apie 01.30 val. patikinimui sustabdė Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, važiuojantį automobilį „Audi A8“. Paprašius vairuotojo pateikti visus vairavimui būtinus dokumentus, vairuotojas J. M. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Bendraujant su J. M. nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl jis buvo patikrintas alkotesteriu, J. M. konstatuotas 1.64 promilių girtumas, jis nušalintas nuo vairavimo. J. M. nurodė, kad automobilis „Audi A8“ priklauso jo draugui, automobilis priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; antra, toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 124² straipsnio 3, 4 dalys, 126 straipsnis, 127 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis); trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ketvirta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., LVAT 2010-10-08 nutartis Nr. N62-6791/2010; 2011-02-04 nutartis Nr. N62-2588/2011, 2011-03-07 nutartis Nr. N575-3335/2011 ir kt.).

Administracinių teisės pažeidimų faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, iš kurių matyti, kad J. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-10970-1038/2016 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą buvo nubaustas 20 parų administracinio arešto su transporto priemonės konfiskavimu (nuobauda galiojanti), policijos pareigūnų S. R. ir R. K. 2016 m. spalio 17 d. tarnybiniais pranešimais, alkotesterio Drager Alcolmeter 500 kvitu, patvirtinančiu, kad 2016-10-17, 01.47 val., J. M. buvo užfiksuotas 1.64 promilių neblaivumas, bei paties J. M. paaiškinimu, duotu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, liudytojo R. K. parodymais. J. M. su pažeidimu sutiko, dėl savo veiksmų gailėjosi (pasiaiškinimas). Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0430624 matyti, kad yra galima +/- 5 % matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 1.61 ‰ neblaivumas. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje taip pat yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, paskyrus nuobaudą asmeniui pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir LRKT) doktrina (LRKT 2012-09-25 nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011), formuojama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. N575-1742/2008, N575-3213/2010, LVAT Biuletenis Nr. 5, 2008 m.), sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos.

Administracinis teisės pažeidimas padarytas vairuojant automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, bylos duomenimis, priklauso R. P.. Suinteresuotas asmuo R. P. teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis J. M. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo minėtą automobilį bei iš kur jis gavo automobilio raktą. Teismo vertinimu R. P. elgėsi ypatingai nerūpestingai, nes jis žinodamas, jog J. M. neturi vairuotojo pažymėjimo bei nuolat daro administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu apsvaigimo būsenoje, leido J. M. ir toliau vairuoti automobilį „Audi A8“. Todėl teismo vertinimu šiuo atveju pažeidimų prevencija bus įgyvendinta tik konfiskavus transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, anksčiau nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista.

Atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybės, pažeidėjo asmenybę, teismas daro išvadą, kad už administracinio teisių pažeidimų, numatyto ATPK 130² str., padarymą pažeidėjui skirtina nuobauda artima minėto straipsnio sankcijoje numatytos baudos maksimumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą bei paskirti jam 1450 € (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su transporto priemonės - automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, konfiskavimu.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16062497991. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.