- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-29
- Bylos Nr.
- N1-6-743/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Civilinis ieškovas
- M. T.
- Kaltinamasis
- T. S., D. M.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas, Kazimieras Jukna
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, Linai Eviltienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. T., jo atstovui advokatui Albinui Miliauskui, kaltinamiesiems T. S., D. M., jų gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, atstovams pagal įstatymą E. S., L. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini)mokyklos III kurso mokinys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje, ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 13 d., (duomenys neskelbtini), pro duris įsibrovė į M. T. priklausantį negyvenamąjį namą, kur sugadino 2 875 Lt vertės svetimą, M. T. priklausantį turtą – nugriovė dvi koklines krosnis, kurių vienos vertė 1 340 Lt, bendros – 2 680 Lt vertės, vieną plytinę krosnį 195 Lt vertės, ir pagrobė 1 410,10 Lt vertės svetimą M. T. priklausantį turtą – keturis elektros išjungimo ir įjungimo automatus, kurių vieno vertė 10,65 Lt, bendros 42,60 Lt vertės, 150 m elektros instaliacijos kabelio, kurio 1 m vertė 2,95 Lt, bendros 442,50 Lt vertės, penkiolika elektros jungiklių su dėžutėmis, kurio vieno vertė 8,60 Lt, bendros 129 Lt vertės, trejas krosnies dureles, kurių vienų vertė 167 Lt, bendros 501 Lt vertės, dvejas krosnies virykles, kurių vienos vertė 197,50 Lt, bendros 395 Lt vertės; T. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su D. M. veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), pro duris įsibrovė į M. T. priklausantį negyvenamą namą, iš kur pagrobė svetimą 989 Lt vertės M. T. priklausantį turtą – duonkepio dureles 110 Lt vertės, krosnies orkaitę 279 Lt vertės, 500 kg 600 Lt vertės juodojo metalo laužo, kurį sudarė – trys metalinės lovos, skarda nuo krosnies, antenos vamzdis, skardos, metalinis lovys.
Kaltinamasis T. S. dėl šio kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2011 m. lapkričio mėnesį jis užėjo į (duomenys neskelbtini) esantį namą. Jame išlupo vidaus elektros instaliaciją, išgriovė dvi koklines ir vieną plytinę krosnį, iš kurių išėmė tris ketines ir vienas paprasto metalo duonkepio dureles, krosnies ketaus orkaitę, dvi ketaus krosnies virykles. Elektros įvado dėžės lauke negadino, namo langai buvo išdaužyti, o durys atidarytos. Kabelį paėmė tik tą, kuris buvo namo viduje. Iš namo vidaus, išlupęs elektros laidus, paėmė keturis įjungimo-išjungimo automatus, elektros jungiklius. Šiuos daiktus pardavė, name paliko tik duonkepio dureles, krosnies orkaitę ir tiksliai neprisimena, ar paliko krosnies virykles. Kitus daiktus pardavė. 2012 m. vasario 26 d. atėjo į tą patį namą jau kartu su D. M.. Tada iš namo išnešė tris ar keturias senas metalines lovas, kažkokį vamzdį, galėjo būti antena, lovį, skardas, orkaitę, galėjo būti duonkepio durelės, nes tiksliai neprisimena, kuriuos pasidėjo netoli namo miške, o 2012 m. vasario 28 d. sukrovė į vežimą ir vežė parduoti. Pakeliui buvo sulaikyti. Lauko virtuvėje nebuvo, ten krosnies negriovė ir iš ten nieko neėmė. (t. 2, b. l. 24,25,26).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis T. S. parodė sodybą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo, kai griovė krosnis, plėšė elektros instaliaciją ir vežė metalo laužą: namo kambaryje parodė koklinę krosnį, kurią sugadino iš jos lupdamas ketaus dureles, kitame kambaryje parodė išlupęs elektros instaliacijos laidus su dėžutėmis, tą patį padaręs dar dvejuose kambariuose, virtuvėje ir priemenėje, virtuvėje parodė duonkepį bei krosnį, kuriuos sugadindamas išlupo duonkepio dureles, bei krosnieas viryklę, ketaus orkaitę. Parodė vietą, kur antrą kartą atėjęs į namą 2012 m. vasario mėnesį kartu su D. M. sunešė likusį metalą - ketaus orkaitę, vieną krosnies viryklę, dvejas ketines krosnies dureles, duonkepio dureles, dvi metalines lovas su kojūgaliais ir lovagaliais; ši vieta nuo sodybos yra 80 metrų atstumu; nurodė vietą prie ūkinio pastato, iš kur paėmėm lovį bei skardas. Po dviejų dienų šį metalo laužą sukrovė į vežimą ir vežė parduoti. Iš priemenės-koridoriaus pavogė metalinius lovos galus (t. 2, b. l. 57-67).
Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2012 m. vasario 26 d. jam T. S. pasiūlė pavogti metalo laužo ir jis sutiko. Abu jie nuėjo į namą, kurio langai buvo išdaužyti. Namo viduje paėmė krosnies dureles, rastas senas metalines lovas, skardas iš kiemo, lovį, kokių dar buvo daiktų neprisimena. Vežė 2012 m. vasario 28 d. parduoti, tačiau juos sulaikė. Daiktų iš lauko virtuvės neėmė, ten nebuvo (t. 2, b. l. 25).
Kaltinamasis D. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė negyvenamą sodybą (duomenys neskelbtini), pro kurios duris pateko į namą; kambaryje (plane pažymėtas Nr. 4), nurodė liuptuką, nuo kurio paėmė skardą; kambaryje (plane pažymėtas Nr.5) parodė lovą, nuo kurios paėmė sudėtas krosnies dureles; priemenėje parodė vietą, iš kurios paėmė lovų kojūgalius; lauke, netoli ūkinio pastato, parodė vietą, iš kurios paėmė ten buvusį lovį ir keletą skardos gabalų; parodė vietą miške, kurioje susidėjo šį metalą ir vėliau vežė parduoti į metalo supirktuvę (t. 2, b. l. 68-74).
Nukentėjęs M. T. parodė, kad 2011 m. lapkričio 1 d. jis lankėsi savo sodyboje (duomenys neskelbtini), kuri buvo tvarkinga, langai išdaužyti nebuvo. 2011 m. lapkričio mėnesio viduryje jam paskambino G. J., kuris pasakė, kad buvo jo sodyboje ir matė, kad langai išdaužyti, kabeliai iškasti. Nuvykęs į sodybą pamatė išdraskytas krosnis, išluptą elektros instaliaciją namo viduje, išluptą prie namo buvusią elektros įvado dėžę su elektros nuotekų rele ir kabeliu. Namo viduje pavogti keturi elektros įjungimo-išjungimo automatai. Po kiek laiko vėl jam paskambino pažįstamas ir pasakė, kad sodyboje kažkas plėšia. Jis nuvažiavo, rado sniege vežimo pėdsakus ir, sekdamas jais, rado kaltinamuosius, parnešė policijai. Vežime rado: duonkepio dureles, dviejų metalinių lovų galus ir du metalinius čiužinius, lovį, metalinį vamzdį. Sodyba buvo apdrausta, todėl gavo apie 600 Lt draudimo išmoką (t. 2, b. l. 25,26).
Liudytojas A. M. patvirtino, kad jo sūnus D. M. su T. S., paprašė jo nuvežti parduoti metalo laužą. Jis sutiko, nuvažiavo su arkliu ir vežimu į parodytą vietą, palaukė, kol jie sukraus metalo laužą ir nuvažiavo į Leipalingį parduoti metalo laužo. Pakeliui sustabdė ir metalo laužą paėmė. Apie tai, kad šis metalo laužas vogtas, nežinojo (t. 2, b. l. 26,27).
Liudytojas B. J. parodė, kad jis atvyko į įvykio vietą, kai buvo pranešta apie neteisėtai vežamą metalo laužą. Atvažiavęs pamatė, kad metalo laužas buvo vežamas vežimu, prie jo buvo atvažiavęs ir nukentėjęs, todėl iš karto metalo laužą perkrovė į jo rastą transporto priemonę; metalo laužas nebuvo svertas, detaliai aprašytas (t. 2, b. l. 81).
Liudytojas G. J. patvirtino, kad kai medžioja tose vietose, M. T. sodybos kieme sustoja papietauti. 2011 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį jis buvo tos sodybos kieme, pamatė, kad langų stiklai išdaužyti, durys išluptos, kieme iškasinėti grioviai, todėl apie tai pranešė M. T.. Prieš tai, šios sodybos kieme buvo 2010 metais, taip pat lapkričio ar gruodžio mėnesį, sodyba nebuvo suniokota (t. 2, b. l. 81,82).
Liudytoja E. S. patvirtino, kad 2011 m. vasarą tame miške grybavo, matė, kad šios sodybos vieno lango stiklas buvo išdaužtas, durys buvo atidarytos; viduje ji nebuvo (t. 2, b. l. 82).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad M. T. 2011 m. lapkričio 13 d. kreipės į policiją, pranešdamas, kad jam priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), langų stiklai išdaužti, kieme iškastas ir pavogtas elektros kabelis, nulupta ir sugadinta elektros dėžė, kurioje buvo elektros išjungėjas, lauko virtuvėje nugriauta krosnis ir pavogtos visos jos metalinės dalys, name išlupta elektros instaliacija, nurodė, kad sodyboje buvo prieš mėnesį laiko (t. 1, b. l. 4).
2012 m. vasario 28 d. M. T. pateikė dar vieną protokolą-pareiškimą, kuriuo pranešė, kad iš jo sodybos pavogta 500 kg metalo laužo, kurio vertė 600 Lt (t. 1, b. l. 9).
Apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini), M. T. negyvenamoje sodyboje, 2011 m. lapkričio 13 d. rasta: sodybos priekiniame kieme, už sodybos, matyti iškasti grioviai; namo langai be stiklų; ant žemės numesta atidaryta metalinė elektros dėžė; viduje išardyta krosnis, nuo šildomosios krosnies sienelės išluptos durelės, kambaryje, ant metalinės lovos rastos dvejos krosnių durelės, kambariuose išlupta elektros instaliacija, išimti langų rėmai; lauko virtuvėje išardyta krosnis, primėtyta įvairių daiktų, durys praviros (t. 1, b. l. 14-28). Dar kartą ši įvykio vieta apžiūrėta 2012 m. vasario 28 d. Apžiūros metu sniege rastos arkliu traukiamo vežimo vėžės, vedančios iš sodybos (t. 1, b. l. 29-42).
Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nerasta asmenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybes apie tai, kada buvo išdaužyti M. T. namo langų stiklai iki vagystės (t. 2, b. l. 77). Nenustatyti ir daiktai, kuriuos pirmąjį kartą pavogė T. S. (t. 1, b. l. 46-48).
Būsto draudimo liudijimas, M. T. sąskaitos išrašas patvirtina, kad sodyba (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta; jam išmokėta 612,33 Lt draudimo išmoka: už gyvenamąjį namą išmokėta 491,95 Lt draudimo išmoka, už viralinę (vasaros virtuvę) – 120,38 Lt (t. 1, b. l. 51-54; t. 2, b. l. 36-50).
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas prie namo rastas kastuvas; jo apatinė dalis nulūžusi, kastuvas vietomis surūdijęs (t. 1, b. l. 43-45).
Daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2012 m. vasario 28 d. metalo laužas paimtas iš A. M. vežimo; vežime rasta mėlynos spalvos geležinių lovų, jų metaliniai čiužiniai, lovų kojūgaliai ir galvūgaliai, metalinė krosnies orkaitė su durelėmis, skardinė apsauga, televizoriaus antena, įvairių skardų; daiktai grąžinti nukentėjusiajam; jis patvirtino atsiėmęs visą metalo laužą (t. 1, b. l. 54-60).
Iš Komercinio pasiūlymo matyti, kad koklių komplekto kaina 2 680 Lt, 150 vnt. pilnavidurių molio plytų – 195 Lt, trijų krosnies durelių – 501 Lt, duonkepio durelių – 110 Lt, vienos krosnies viryklės – 197,50 Lt, krosnies orkaitės – 279 Lt; koklinės ir plytinės krosnies pastatymas – 3 280,69 Lt (t. 2, b. l. 18,19).
Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad nukentėjusiojo M. T. sodyboje buvo per du kartus: pirmą kartą, 2011 m. lapkričio mėnesio viduryje, joje buvo vienas T. S., kuris parodė išgriovęs tris krosnis (dvi koklių ir vieną plytų), iš kurių paėmė krosnių dureles, krosnies virykles, namo vidaus elektros instaliacijos laidus su jungiklių dėžutėmis, keturis elektros išjungimo ir įjungimo automatus, kuriuos vienas pridavė į metalo laužą; T. S. tiksliai neprisiminė, kuriuos daiktus, išlupęs pirmą kartą, paliko name, o kuriuos pardavė. Antrąjį kartą į namą atėjo T. S. su D. M. ir likusį metalo laužą išsinešė į kiemą ir vežė priduoti, tačiau pakeliui buvo sulaikyti. Antrą kartą pavogti daiktai rasti vežime ir visi grąžinti nukentėjusiajam, todėl pagal tai galima tiksliai nustatyti daiktus, pavogtus antrąjį kartą. Paimant vežime rastus daiktus, jie detaliai neaprašyti, tačiau matyti, kad rastos lovos, jų metaliniai čiužiniai, kojūgaliai, lovagaliai, antena, lovys, skardos, apsauga metalinė, krosnies orkaitė ir duonkepio durelės; šie daiktai matyti ir fotonuotraukose. Iš kaltinimo matyti, kad antrąjį kartą kaltinamieji kaltinami pavogę ne tik pas juos rastus daiktus, bet ir trejas krosnies virykles bei trejas krosnių dureles, tačiau šie daiktai vežime 2012 m. vasario 28 d. nerasti. T. S. nurodo vogęs dvejas krosnies virykles ir trejas krosnies dureles, vadinasi, šiuos daiktus jis pavogė pirmąjį kartą, kai į namą buvo įsibrovęs vienas, todėl šių daiktų vagystė jam ir inkriminuotina, o iš kaltinimo D. M. jie pašalintini. T. S. nepripažino, kad jis išdaužė namo langų stiklus bei iškasė ir išplėšė už namo esančią elektros metalinę dėžę su joje buvusia elektros nuotekų rele bei kabeliu, tai pat nurodė, kad lauko virtuvėje nebuvo ir ten krosnies negriovė. Analogiškus prodymus davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 115,116). Iš nukentėjusiojo ir liudytojo G. J. parodymų, sodybos apžiūros matyti, kad sodyba negyvenama, viskas apgriuvę, apleista, išdraskyta, išimti langų rėmai, sodyboje lankomasi retai, G. J. joje buvo 2010 m. rudenį-žiemą, tuomet matė namą su stiklais, kieme nebuvo iškasinėta. Pats nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu nurodė sodyboje buvęs 2011 m. lapkričio 1 d., tačiau, rašydamas pareiškimą policijoje, nurodė, kad sodyboje lankėsi prieš mėnesį (pareiškimas rašytas 2011 m. lapkričio 13 d.). Nustatyti asmenų, galinčių patvirtinti ar paneigti kaltinamojo T. S. parodymus apie tai, kad jis stiklų nedaužė, kieme elektros įvado nedraskė, pavogė tik krosnies virykles iš namo, bet ne iš virtuvės, nepavyko (t. 2, b. l. 77). Neatmestina galimybė, kad nuošalioje vietoje esančioje sodyboje buvo patekę ir kiti asmenys, kurie galėjo išdaužyti stiklus, iškasti kabelį ar atlikti kitus neteisėtus veiksmus. Įvertinus tai, pripažintina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. išdaužės šešių langų stiklus 147 Lt vertės, pagrobė lauke, elektros įvado dėžėje buvusią elektros srovės nuotekų relę 124,90 Lt, sugadino 125 Lt vertės lauke buvusią elektros įvado dėžę, pagrobė 10 m trigyslio kabelio 69,50 Lt, pagrobė vieną (lauko virtuvėje buvusią) krosnies viryklę. Todėl šie veiksmai ir daiktai T. S. iš kaltinimo pašalintini, nes įstatymas draudžia nuosprendį grįsti prielaidomis (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straispnio 1 dalis).
Likusioje dalyje kaltinimus T. S. ir D. M. visiškai pripažino, šiuos jų parodymus dėl vagystės vietos, laiko, būdo ir dalyko visiškai patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokoluose, daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokoluose įtvirtinti duomenys, kurie pripažintini įrodymais ir patvirtina, kad kaltinamieji, vykdydami bendrą susitarimą užvaldyti svetimą turtą, T. S. ir turėdamas vieningą tyčią tai padaryti per kelis kartus, bendrais veiksmais realizavo vagystės objektyviąją pusę, todėl yra bendravykdytojai. Kaltinamieji tyčia, be turto savininko sutikimo įsibrovė į patalpą ir užvaldė jo turtą, juo disponavo savo nuožiūra, todėl jų veika kvalifikuotina kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą ir visiškai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies kvalifikaciją. T. S., realizuodamas savo tyčią užvaldyti svetimą turtą, tyčia, išgriaudamas tris krosnis, sugadino svetimą turtą, kurio vertė – 2 875 Lt, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota ir kaip tyčinis turto sugadinimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Patikslintinas kaltinime nurodytas laikas, nes nustatyta, kad T. S. pirmą kartą buvo įsibrovęs į patalpą 2011 m lapkričio pradžioje, iki lapkričio 13 d., antrą kartą buvo patekta yra patalpą 2012 m. vasario 26 d.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ( BPK 109 straipsnis).
Nukentėjęs M. T. pareiškė 13 218,69 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro: 8 718,69 turtinė žala, 4 000 Lt neturtinė žala, 500 Lt už advokato paslaugas (t. 2, b. l. 16,17). Nukentėjusiojo civilinės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas komerciniame pasiūlyme nurodytomis pavogtų daiktų kainomis, krosnių atstatymo sąmata (t. 2, b. l. 18,19), todėl jos pagrįstos ir priteistinos. Civilinis ieškinys mažintinas ta sugadinto turto ir pavogtų daiktų dalimi, kurie kaip neįrodyti pašalintini iš kaltinimo. Kadangi nukentėjęs nurodo, kad civiliniame ieškinyje neišskaičiuota gauta draudimo išmoka, ji išskaičiuotina. Išskaičiuojant išmokėtą draudimo išmoką, neišskaičiuotina ta draudimo išmokos dalis, kuri išmokėta už vasaros virtuvės draudimą 120,38 Lt bei išdaužytų langų stiklus, nes šie veiksmai ir daiktai iš kaltinimo pašalintini, todėl priteistina žala mažintina 423,97 Lt (2 203 Lt – 253 Lt x 0,2687 – 100 Lt (besąlyginė išskaita). Įvertinus tai nukentėjusiajam iš T. S. priteistina: 42,60 Lt už keturis automatus, 442,50 Lt už kabelį, 129 Lt už jungiklius, 395 Lt už dvejas krosnies virykles, 501 Lt už trejas krosnies dureles bei 2 875 Lt už dviejų koklių ir plytų krosnių sugadinimus, kas sudaro 4 385,10 Lt. Ši suma mažintina išmokėtos draudimo išmokos dalimi – 423,97 Lt ir priteistina – 3 961,13 Lt. Iš D. M. turtinė žala nepriteistina, nes jo vogti daiktai grąžinti nukentėjusiajam.
Išlaidos advokatui pagrįstos kvitu (t. 2, b. l. 20), todėl pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais nustatyta, kad nukentėjęs išgyveno dėl sugadinto ir pavogto turto. Įvertinusi tai, teisėja sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nukentėjęs nurodo, kad patyrė neturtinę žalą ir dėl to, kad užplūdo pergyvenimai, įvairios abejonės ir netikrumas dėl ateities planų ir galimybės nekliudomai, saugiai ir ramiai kurtis ir leisti laisvalaikį šioje vietoje, jaučia gėdos jausmą, kad draugai gali pamanyti, kad taip jam kerštaujama dėl jo netinkamų veiksmų, neapibrėžtam laikui atsisakė renovacijos planų. Kalbant apie šiuos nukentėjusiojo išgyvenimus pažymėtina, kad be nustatytų kaltinamųjų nusikalstamų veikų nukentėjusiojo turto atžvilgiu, matyti, kad sodyba apleista, iš liudytojos, kaimynystėje gyvenančios O. J. (t. 2, b. l. 75,76) parodymų matyti, kad ji apleista ir netvarkoma pastaruosius dvidešimt metų, po to, kai mirė ten gyvenusi nukentėjusiojo senelė, nukentėjęs nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo planuojama renovacija ir kokios apimties. Nors nukentėjęs nurodo, kad jį užplūdo pergyvenimai, įvairios abejonės ir netikrumas dėl ateities planų ir galimybės nekliudomai, saugiai ir ramiai kurtis ir leisti laisvalaikį šioje vietoje, tačiau nepateikė įrodymų, kad ten kada nors leido laisvalaikį, be to, draudimo liudijimas patvirtina, kad nukentėjęs ir iki nusikalstamos veikos turėjo netikrumų dėl saugios ateities šios sodybos, nes ją apdraudė. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji, net ir padarę nusikalstamą veiką, negali atsakyti už tai, ką pagalvos visuomenė apie nukentėjusįjį, todėl tokio pobūdžio nukentėjusiojo išgyvenimai negali būti vertinami kaip neturtinė žala, nes jie grįsti prielaidomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, kad neturtine žala nelaikytinas toks poveikis, kuris nesukelia daugkartinių ar ilgalaikių išgyvenimų arba nesudaro kliūčių, kurios yra sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-337/2006). Tai reiškia, kad nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius, kurie pasireiškia sukrėtimais, išgyvenimais ir nepatogumais. Šio teisinio reglamentavimo ir anksčiau aptartų aplinkybių kontekste pripažintina, kad nukentėjęs patyrė neturtinę žalą išgyvendamas dėl sugadinto ir pavogto turto, todėl įvertinus šią aplinkybę, atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę padėtį (jauni, turto ir pajamų neturi), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala mažintina. Kadangi dėl T. S. kaltų veiksmų (turto sugadinimas ir vagystė) nukentėjęs patyrė didesnę neturtinę žalą, iš jo ir priteistina daugiau nei iš D. M., kurio veiksmų apimtis mažesnė (vagystė).
Kaltinamieji neteisti (t. 1, b. l. 124,149), nebausti administracine tvarka (t. 1, b. l. 125,150). T. S. mokymo įstaiga charakterizuoja kaip drausmingą, ramaus būdo, draugišką, nekonfliktišką, tačiau praleidžiantį pamokas (t. 1, b. l. 126), jis gyvena su mama, kartu auga mažametis brolis (t. 1, b. l. 128), jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos, auga tvarkingoje aplinkoje, juo tinkamai rūpinamasi, sūnumi rūpinasi ir T. S. tėvas, teikia jam išlaikymą (t. 1, b. l. 129). D. M. mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip santūrus, ramaus būdo, nekonfliktiškas, labai prisirišęs prie tėvų, kurie rūpinasi sūnumi kaip sugeba, tačiau mokymosi motyvacija žema, praleidinėja pamokas (t. 1, b. l. 151). D. M. auga su tėvais (t. 1, b. l. 152), jam sudarytos patenkinamos gyvenimo sąlygos (t. 1, b. l. 153), jis nėra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą ir profilaktinę įskaitą (t. 1, b. l. 156).
Nusikaltimai priskirti nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo tyčią kaltinamieji visiškai realizavo, nusikalto būdami nepilnamečiais. Jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokurorė nurodo, kad nėra pagrindo šiai kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti, nes jie neatsiprašė nukentėjusiojo ir neatlygino padarytos turtinės žalos, tačiau sprendžiant, šios lengvinančios atsakomybės buvimo klausimą, pažymėtina tai, kad 2005 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-464/2005 pripažinta, kad aplinkybė, ar kaltininkas savanoriškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką negali būti vertinama formaliai. Spręsdamas, ar yra ši sąlyga, teismas turi vertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių. Šiame kontekste vertinant kaltinamųjų poziciją, pažymėtina tai, kad nuo pat pirminių paaiškinimų davimo momento kaltinamieji nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, šias aplinkybes patvirtino ir teisiamajame posėdyje, viso ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padarę veikas, kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu priėjo prie nukentėjusiojo, jo atsiprašė, ir nors T. S. teisiamojo posėdžio metu neatsiprašė nukentėjusiojo, tačiau vien tai negali būti pagrindas spręsti, kad jis nesigaili. Iš kaltinamųjų ir paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad buvo tariamasi dėl žalos atlyginimo ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nebuvo susitarta dėl žalos dydžio, nes nukentėjusiojo prašoma žala buvo labai didelė. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji nusikalto būdami nepilnamečiais, abu charakterizuojami kaip uždari, neturi gyvenimiškos patirties, todėl teisiamojo posėdžio metu, esant pašaliniams žmonėms, oficialioje aplinkoje, jiems gali būti sunku tinkamai išreikšti savo emocijas. Nuoširdūs parodymai dėl padarytų veikų apimties nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios patvirtina, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įvertinus visas anksčiau aptartas kaltinamųjų asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibudinančias aplinkybes pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie toliau laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl T. S., D. M. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės, o byla jų atžvilgiu nutrauktina (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 93 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis D. M. yra nepilnametis. Remiantis Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai.
Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti T. S. (t. 1, b. l. 120-122) ir D. M. (t. 1, b. l. 146,147) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvas, sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
T. S., padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Remiantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, įpareigoti T. S. per šešeis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir apriboti jo elgesį, įpareigojant jį šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. S. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
D. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Remiantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, įpareigoti D. M. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir apriboti jo elgesį, įpareigojant jį šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. M. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš T. S. 3 961,13 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 13 centų) nukentėjusiajam M. T. turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš T. S. M. T. 200 Lt (du šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti, 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš D. M. M. T. 100 Lt (vieną šimtą litų) neturinei žalai atlyginti, 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o D. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai ir iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvą, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.