Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-628/2013

Teisėja Česlova Malinovska Teisminio proceso Nr. 1-87-2-00055-2010-1

2013 m. balandžio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, o būtent tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, 2010 m. balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, „Helios“ klube, esančiame adresu Didžioji g. 28, Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti iš nenustatyto asmens už 200 litų nusipirko 0,761 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,002 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), 3,71 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurias pagal išankstinį susitarimą su nenustatytu asmeniu pasiėmė iš slėptuvės, esančios tiksliai nenustatytoje vietoje, miške, Vilniaus rajone, šias medžiagas neteisėtai automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsigabeno namo, adresu (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, kur ir laikė iki 2010 m. gegužės 12 d., 19 val., kol policijos pareigūnai kratos metu bute, adresu Klevų alėja 59-3, Lentvaryje, bei automobilyje BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rado bei paėmė nurodytus kiekius psichotropinių bei narkotinių medžiagų.

Tokiais savo veiksmais, V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatuota, kad nuteistasis psichotropinių medžiagų nevartojęs, tačiau Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį neįvertino tos aplinkybės, kad narkotikai, priklausomai nuo jų rūšies, organizme išlieka nuo 2 iki 14 dienų, todėl, pasak apelianto, jis galėjo būti vartojęs narkotines medžiagas, kurios jo organizme galėjo neišlikti (metamfetaminas žmogaus, vartojusio narkotikus organizme, gali išlikti 2-6 dienas, kanapės 2-14 dienų).

Pagrįstų abejonių kelia tai, kad, kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ant elektroninių svarstyklių, rastų 2010 m. gegužės 12 d. kratos metu V. Z. bute, paviršiaus yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakai, narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakai ir narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai, tačiau pas nuteistąjį narkotinės medžiagos kokaino nerasta. Ši aplinkybė, nuteistojo teigimu, patvirtina tai, kad minėti daiktai (svarstyklės ir maišeliai su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), rasti jo gyvenamojoje vietoje, jam nepriklausė.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nenustatė apelianto kaltės turinio ir dėl jo nepasisakė, taip nenustatydamas vieno iš būtinų požymių asmens atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Skundžiame nuosprendyje nėra nurodyta V. Z. kaltės forma, nėra tirtas jo santykis su nusikalstamos veikos objektyviaisiais ir subjektyviaisiais požymiais, taip pat nėra nurodyta, kuo remiantis yra padaryta atitinkama išvada, jog apeliantas turėjo tikslą platinti narkotines/ psichotropines medžiagas.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs įrodymų išvardijimu, visiškai nemotyvavo išvados, kad rastos medžiagos buvo skirtos platinimui. Tikslo platinti narkotines bei psichotropines medžiagas buvimas nuteistojo padarytoje veikoje nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Vien ta aplinkybė, jog šios medžiagos buvo rastos V. Z. gyvenamojoje vietoje, nepatvirtina tikslo parduoti ar kitaip platinti buvimo. Apkaltinamąjį nuosprendį Trakų rajono apylinkės teismas iš esmės grindė tik abejotinos reputacijos liudytojo, kaip jis pats pripažino, vartojančio narkotikus (vien dėl šios priežasties jo parodymai yra vertintini kritiškai) P. R. parodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog P. R. parodė, kad nuteistąjį pažįsta kaip Lentvario miestelio gyventoją, kelis kartus lankėsi pas jį. Parodė, kad pas nuteistąjį pirkdavo narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog liudytojas P. R. nenurodė, kada tiksliai įsigijo narkotines medžiagas. Šis liudytojas taip pat parodė, jog narkotines medžiagas tariamai iš V. Z. įsigijo žiemos metu, bet tuo metu nuteistasis tomis narkotinėmis medžiagomis, kurias įsigijo 2010 m. balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, nedisponavo, taigi dėl šios priežasties objektyviai jų platinti žiemos metu negalėjo. Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas liudytojas P. R. parodė, jog V. Z. prekiavo narkotine medžiaga – „ekstazi“, tačiau nei bute, nei automobilyje šių narkotinių medžiagų nebuvo rasta.

Apeliaciniu skundu V. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis pakeisti į suėmimą ir jį suimti teismo salėje. Nurodo, kad nuosprendyje nebuvo nurodyti motyvai kuriais remiantis buvo priimtas atitinkamas teismo nuosprendis, suėmimas skirtas neesant Lietuvos Respublikos BPK 122 str., 123 str., numatytų pagrindų, griežtesnė kardomoji priemonė paskirta esant objektyviai galimybei Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nesuvaržant įtariamojo Konstitucijos garantuojamų teisių ir laisvių visumos.

Skunde taip pat nurodoma, kad skiriant nuteistajam bausmę turėjo būti taikytas Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgiant į tai, jog apeliantas dirba, apibūdinamas teigiamai, taip pat į tai, kad prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos (neturint tikslo platinti narkotines medžiagas) ir nuoširdžiai gailisi. Tai, pasak apelianto, turėtų būti vertintinos kaip išimtinės aplinkybės Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. prasme ir dėl to, jam turėtų būti skirta švelnesnė, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta, bausmė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai V. Z. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, teisme paaiškino, kad narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms, jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 260 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis V. Z. neginčija narkotinių medžiagų įsigijimo, laikymo ir gabenimo fakto, bet nesutinka su kitu veikos būtinuoju požymiu „turint tikslą platinti“, kurį pripažino įrodytu pirmosios instancijos teismas.

Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Iš bylos medžiagoje pateiktų V. Z. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Lentvaris, bei nuteistajam priklausančio automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kratos protokolų matyti, kad V. Z. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje buvo rasta ir paimta: 0,761 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,002 g psichotropinės medžiagos piperazino, 3,71 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, keturi polietileniniai maišeliai, kuriuose po 100 vnt. mažesnių polietileninių paketų bei svarstyklės. Ta aplinkybė, jog kratos metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje buvo rasta apie 400 vnt. polietileninių užspaudžiamų maišelių, pagrįstai leidžia manyti, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos platinimui, o ne asmeniniam naudojimui. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo gyvenamojoje vietoje rastos svarstyklės ir plastikiniai maišeliai su narkotinėmis medžiagomis priklausė vaikinui pravarde „Banginis“, tačiau ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo vertinama kritiškai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Nuteistasis negalėjo nurodyti jokių duomenų apie minėtą vaikiną, t.y. nenurodė jo vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, telefono numerio, ar kitų duomenų, galinčių padėti identifikuoti šį asmenį. Nors apeliaciniame skunde pabrėžiama tai, kad ant V. Z. gyvenamojoje vietoje rastų svarstyklių buvo rasta kokaino pėdsakų, tačiau ši narkotinė medžiaga jo namuose ar automobilyje nebuvo rasta, o tai, pasak apelianto, patvirtina aplinkybę, kad rastos svarstyklės priklausė ne jam, visgi teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia byloje nustatyto fakto, jog svarstyklės priklausė V. Z.. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ant minėtų svarstyklių be kokaino pėdsakų, buvo rasta kanapių bei jų dalių sudėtyje esančių kanabinoidų ir metamfetamino pėdsakų, o šios narkotinės medžiagos buvo rastos kratų metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje bei automobilyje.

Apelianto pateiktą versiją, kad jo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos jo asmeniniams poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismo buvo paneigta pagrįstai. Byloje surinktų duomenų visuma, t. y. rastos svarstyklės ir paketų, skirtų fasuoti narkotikams, kiekis, o taip pat tas faktas, jog narkotinių medžiagų V. Z. 2010 m. gegužės 14 d. patikrinimo metu nebuvo vartojęs (tai matyti iš bylos medžiagoje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto), paneigia apelianto versiją.

Nuteistasis ginčija ir liudytojų P. R. bei V. S. parodymus, teigdamas, kad vienas iš liudytojų yra ne kartą teistas, abu vartoja narkotines/psichotropines medžiagas, todėl nėra pagrindo tikėti jų parodymais. Aptariant ir įvertinant tokius skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad situacijoje, kai iš įvairių šaltinių gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų P. R. ir V. S. parodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai nurodė, kodėl ir kokiais šių liudytojų parodymais remiasi priimdamas nuosprendį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo nuoseklūs, jie sutapo su kitais bylos medžiagoje pateiktais duomenimis, todėl netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Nors šis liudytojas ir pripažino vartojantis narkotines medžiagas, tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojama kaip pagrindas nesivadovauti jo parodymais, juo labiau, kad šis liudytojas byloje buvo apklaustas tris kartus – ikiteisminio tyrimo pareigūno, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ir visų minėtų apklausų metu duoti parodymai buvo nuoseklūs, esminėse aplinkybėse sutampantys. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. R. negalėjo tiksliai nurodyti, kada tiksliai iš V. Z. įsigijo narkotinių medžiagų. Kaip nurodoma skunde, šis liudytojas parodė, kad narkotines medžiagas jis (P. R.) įsigijo žiemos metu, nors, pasak apelianto, tas narkotines medžiagas jis pats (apeliantas) įsigijo 2010 m. balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje, taigi žiemos metu jomis negalėjo disponuoti. Vertinant šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad esminę reikšmę šiuo atveju turi ta aplinkybė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu P. R. patvirtino aplinkybę, jog nuteistasis V. Z. narkotinėmis medžiagomis prekiavo. Liudytojas parodė, kad iš pastarojo ne vieną kartą buvo įsigijęs jam reikalingų narkotinių medžiagų ir smulkiai nupasakojo narkotinių medžiagų pirkimo – pardavimo iš V. Z. schemą, todėl netikėti šio liudytojo išsamiais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su kito liudytojo – V. S., parodymų vertinimu. Teigiama, kad dėl to, jog pastarasis, apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, davė visiškai priešingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu davęs nuoseklius parodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo parodymus pakeitė. Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį vadovavosi pirminiais, t. y. ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais šio liudytojo parodymais (b. t. 1, b. l. 139-142). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d., 3 p. kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Teismas, įvertinęs šių parodymų prieštaravimus, nusprendžia, kurie parodymai teisingi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. S. davė visiškai priešingus ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, teigdamas, kad tuo metu, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, jis vartojo narkotines medžiagas, todėl kalbėjo bet ką, tačiau iš tiesų narkotines medžiagas visada įsigydavo čigonų tabore, o ne pas V. Z..

Vertinant liudytojo V. S. parodymus jų patikimumo prasme, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu du kartus, t. y. ir pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, abu kartus davė nuoseklius, detalius parodymus. V. S. šiuos parodymus teisme pakeitė. Pritartina apylinkės teismo išvadai, jog tokia parodymų pakeitimo priežastis – kaltinamojo ir liudytojo draugiški santykiai ir noras padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai vadovavosi liudytojo V. S. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Atkreiptinas dėmesys, kad ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. S. iš jam parodytų fotonuotraukų atpažino V. Z. kaip „Vitka“, iš kurio įgydavo (pirkdavo) metamfetaminą.

Apeliaciniame skunde V. Z. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl psichotropinės medžiagos – piperazino, įsigijimo fakto. Teigiama, kad už šios medžiagos 0,002 g įgijimą jam galėjo grėsti tik administracinė atsakomybė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pas V. Z. rasta 0,002 g psichotropinės medžiagos – piperazino. Lietuvos Respublikos ATPK 44 str. įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti. Administracinė atsakomybė gali kilti tik tuomet, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos įgyjamos ar laikomos be tikslo jas platinti, tuo tarpu, nustačius platinimo tikslą, asmuo turi būti traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme, V. Z. veiksmuose nustatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo tikslas, taigi pagrindo spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės nėra.

Atsakydamas į šiuos skundo argumentus, teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 1 d. 6 p., apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be viso ko, nurodė ir sprendimą dėl kardomosios priemonės nuteistajam iki įsiteisės nuosprendis. Skundžiamu nuosprendžiu V. Z. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, todėl visiškai pagrįstas teismo sprendimas nuteistajam byloje paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - pakeisti į suėmimą ir skaičiuoti bausmės pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama ir su paskirtos bausmės dydžiu, šią aplinkybę iš esmės grindžiant tuo, kad V. Z. dirba, apibūdinamas teigiamai, prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos (neturint tikslo platinti narkotines medžiagas) ir nuoširdžiai gailisi. Tai, pasak apelianto, turėtų būti vertintina, kaip išimtinės aplinkybės Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. prasme ir dėl to turėtų būti skirta švelnesnė, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta, bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmė skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistajam V. Z. taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką. Teismo nuosprendis priimtas įvertinus visas reikšmingas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., pavojingumą bei nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad V. Z. dėl padarytos nuskalstamos veikos prisipažino ir gailisi, apeliacinės instancijos teismo vertinamos kritiškai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į bylos medžiagą pabrėžia, kad pastarasis prisipažino įgijęs, gabenęs ir laikęs narkotines medžiagas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet ne turint platinimo tikslą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai nenustatė V. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 p. Konstatuotina, kad byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą apie tai, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nors apeliantas apibūdinamas teigiamai, jo teistumas išnykęs, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti LR BK 54 str. 3 d. Šios aplinkybės turėjo reikšmės paskiriant nuteistajam mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.