Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-08-12 · Civilinė byla Nr. e2-2306-910/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-12
Bylos Nr.
e2-2306-910/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
S. J., D. J.
Atsakovas
Š. N., J. K.-N.
Advokatai
Laimutė Palujanskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2306-910/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36138-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.5.29.1; 3.1.7.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovams S. J., D. J., jų atstovei advokatei Gitanai Gudaitei, atsakovui Š. N., jo atstovei advokatei Laimutei Palujanskaitei, atsakovei J. K.-N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. J., D. J. ieškinį atsakovams Š. N., J. K.-N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai teismui paduotu ieškiniu prašo iš atsakovų solidariai priteisti ieškovams 6661,26 Eur skolos, 3879,88 Eur mokėjimo palūkanų, 1848,68 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas atsakovui trimis bankiniais pavedimais paskolino 20 000 Lt (5792,40 Eur): 2007-08-04 pavedimu pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur), 2007-10-11 pavedimu taip pat 4000 Lt (1158,48 Eur), 2008-06-09 pavedimu – 12 000 Lt (3475,44 Eur). Pasak ieškovo, pasiskolintus pinigus atsakovas įsipareigojo grąžinti, kai parduos paveldėtą namą su žemės sklypu Kėdainiuose. Nurodytas namas buvo parduotas 2010-06-28, tačiau atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad pagal žodinį ieškovo ir atsakovo susitarimą 2007-08-04 atsakovui grynaisiais pinigais paskolinta 4000 Lt (1158,48 Eur), kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2007-12-01, tačiau iki nurodytos datos grąžino tik 1000 Lt, likusi 3000 Lt (868,86 Eur ) skolos dalis negrąžinta. Ieškinyje teigiama, kad pinigų perdavimo ir negrąžinimo faktą įrodo šalių susirašinėjimas el. laiškais. Ieškinyje pažymėta, kad atsakovas buvo ne kartą ragintas grąžinti skolą, tačiau į raginimus nereaguoja, todėl skola priteistina teismo tvarka. Ieškinyje pažymėta, kad atsakovas nurodė, jog skolinti pinigai buvo panaudoti bendro su sutuoktine J. K.-N. namo statybai, todėl skola priteistina iš abiejų atsakovų. Ieškinyje pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovą ir atsakovą sieja paskolos teisiniai santykiai, ieškovas turi teisę reikalauti ne tik grąžinti paskolos sumą, bet ir gauti mokėjimo palūkanas už visą paskolos laikotarpį. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Ieškinyje nurodyta, kad komercinių bankų vidutinė palūkanų norma 2007-08-04 buvo 7,24 proc., 2007-10-11 – 7,65 proc., 2008-06-09 – 7,83 proc., dėl to už 868,86 Eur sumą laikotarpiu nuo 2007-08-04 iki 2015-09-21 priteistina 511,41 Eur (868,86 Eur : 100 x 7,24 proc. : 365 d. x 2968 d.), už 1158,48 Eur sumą laikotarpiu nuo 2007-08-04 iki 2015-10-21 priteistina 682,02 Eur (1158,48 Eur :100 x 7,24 proc. : 365 d. x 2968 d.), už 1158,48 Eur sumą laikotarpiu nuo 2007-10-11 iki 2015-09-21 priteistina 704,13 Eur (1158,48 Eur : 100 x 7,65 proc. : 365 d. x 2900 d.), už 3475,44 Eur sumą laikotarpiu nuo 2008-06-09 iki 2015-09-21 priteistina 1982,32 Eur (3475,44 Eur : 100 x 7,83 proc. : 365 d. x 2659 d.) mokėjimo palūkanų (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašoma priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio kompensacines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas: už 868,86 Eur sumą nuo 2008-01-01 iki 2015-09-21 – 335,52 Eur (868,86 Eur : 100 x 5 proc. : 365 d. x 2819 d.), už 5792,40 Eur sumą laikotarpiu nuo 2010-06-29 iki 2015-09-21 – 1513,16 Eur (5792,40 Eur : 100 x 5 proc. : 365 d. x 1907 d.), iš viso – 1848,68 Eur kompensacinių palūkanų. Ieškinyje taip pat prašoma priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovas neginčija, jog bankiniais pavedimais gavo iš ieškovų 20 000 Lt (5792,40 Eur) paskolos sumą, tačiau 4000 Lt paskolos grynais pinigais nėra gavęs. Ieškovai jokiais įrodymais nepatvirtino, kad perdavė atsakovui kaip paskolą kitas (be bankinių pavedimų) sumas. Atsiliepime teigiama, kad ieškovo ir atsakovo el. susirašinėjime, kuriuo remiasi ieškovai, kalbama apie 4000 Lt palūkanų sumą, dėl kurios kilo ginčas, bet ne apie skolą. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas ieškovams skolos sumą su palūkanomis, kurias ieškovas atsakovui yra nurodęs žodžiu, yra grąžinęs trimis atsiskaitymais: 6000 Eur, 22 000 Lt ir 1000 Lt sumomis, iš viso – 12 661,26 Eur. Pasak atsakovo, 6000 Eur ieškovams perdavė atsakovo sutuoktinė J. K.-N. iškart po atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausiusio namo (duomenys neskelbtini), pardavimo: ieškovai patys atvyko į nurodytą namą ir atsiėmė nurodytą sumą; 22 000 Lt suma ieškovams buvo grąžinta atsakovo jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini): grąžinimo metu dalyvavo ieškovai, atsakovas ir jo sutuoktinė; 1000 Lt sumą atsakovas ieškovui grąžino prie prekybos centro „Ermitažas“ (šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovai). Atsakovo teigimu, jis yra ne tik visiškai atsiskaitęs su ieškovu, tačiau ir sumokėjęs daugiau nei 50 proc. dydžio palūkanas; atsiskaitymo faktą gali patvirtinti atsakovo sutuoktinė. Atsiliepime pažymėta, kad skolos sumą ir palūkanas ieškovas visada pageidavo gauti grynais pinigais (tai patvirtina faktas, kad 1000 Lt suma buvo grąžinta ieškovui grynaisiais prie prekybos centro „Ermitažas“), nes ieškovas nenorėjo patirti papildomų išlaidų dėl pinigų išgryninimo. Atsakovo teigimu, jis, pasitikėdamas ieškovais, geranoriškai grąžino skolą, nereikalaudamas jos grąžinimo fakto patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Pasak atsakovo, tai, kad skola grąžinta, patvirtina ir faktas, kad ieškovai 5-8 metus nereikalavo skolos grąžinimo. Pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai paskolos grąžinimo terminas nėra nustatytas sutartimi, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti prievolę. Atsiliepime pabrėžta, kad iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovas nėra gavęs jokio ieškovų reikalavimo, tai įrodo, jog skola grąžinta dar 2010 m. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pagal CK 6.258 straipsnio 7 dalį palūkanos skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Pasak atsakovo, ieškovai iki šiol nėra pateikę reikalavimo įvykdyti prievolę, kaip reikalaujama pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį, taigi neįrodytas prievolės neįvykdymo momentas, todėl ieškovai apskritai neturi teisės reikalauti, kad laiku paskolos negrąžinęs skolininkas mokėtų CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio palūkanas ar CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanas. Be to, ieškovai skaičiuoja palūkanas tiek pagal CK 6.210 straipsnį, tiek pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį (šių palūkanų dydžio nepagrįsdami jokia oficialia informacija), tačiau, nesant šalių susitarimo, ieškovai neturi teisės skaičiuoti didesnių, nei nustatyta CK 6.210 straipsnyje, palūkanų. Atsakovo nuomone, ieškovų reikalavimas palūkanų tiek pagal CK 6.210 straipsnį, tiek pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, reiškia dvigubų palūkanų reikalavimą. Atsakovo teigimu, ieškovų reikalavimas priteisti ir procesines palūkanas taip pat reiškia dvigubų palūkanų taikymą, tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Atsiliepime į ieškinį atsakovė J. K.-N. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka dėl savo sutuoktinio atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų.

Teismo posėdyje ieškovai, jų atstovė advokatė visiškai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad 4000 Lt paskolos sumos perdavimą grynais pinigais patvirtina papildomai pateikti įrodymai iš banko. Be to, atsakovas, neigdamas 4000 Lt paskolos grynais pinigais gavimo faktą, kartu nurodo, jog 1000 Lt yra grąžinęs, todėl neaišku, kodėl grąžino dalį sumos, jeigu pinigų nesiskolino. Pasak ieškovų, atsakovų paaiškinimai dėl paskolos grąžinimo aplinkybių yra prieštaringi, jokių įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimo faktą, atsakovai nepateikė. Be to, atsakovai teigia, kad dar 2010 m. grąžino ieškovams net 43 716,80 Lt, t. y. sumą, apskaičiuotą ieškovų ieškinyje su paskolos suma ir palūkanomis iki 2015 m. kreipimosi į teismą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad skolą grąžino pardavęs namą (duomenys neskelbtini), tuo tarpu teismo posėdyje aiškino, jog su ieškovais atsiskaitė dar 2010 m., pardavęs paveldėtą turtą Kėdainiuose. Ieškovų teigimu, bylos duomenų visuma patvirtina, kad atsakovai nėra grąžinę pasiskolintų iš ieškovų sumų.

Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti, remdamiesi tuo, kad skola ieškovams yra grąžinta dar 2010 m. vasaros pabaigoje – rudenį, pardavus atsakovo paveldėtą turtą Kėdainiuose, be to, skola grąžinta su palūkanomis. Tai, kad nėra rašytinių skolos grąžinimo įrodymų, atsakovo, jo atstovės nuomone, nėra pagrindas priteisti skolą, nes ginčo šalis siejo itin artimi ryšiai, draugavo apie 15 metų. Skolos grąžinimą įrodo atsakovų paaiškinimai; nors juose yra tam tiktų neatitikimų, tačiau, pasak atsakovo atstovės, tai tik įrodo, kad atsakovai paaiškinimus davė sąžiningai, nederindami jų iš anksto. Be to, ieškovai pinigus skolino 2007-2008 m., tačiau labai ilgą laiką nesikreipė dėl skolos grąžinimo, nors, ieškovų teigimu, jiems patiems reikėjo pinigų namo statybai, be to, teko mokėti bankui palūkanas už paimtą paskolą, iš kurios gauta pinigų dalis buvo perskolinta atsakovams.

Teismo posėdyje atsakovė J. K.-N. prašė atmesti ieškinį remiantis argumentais, nurodytais atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš ginčo šalių paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas pažįstami daug metų. Pinigus atsakovui ieškovas ėmė skolinti, kai atsakovo šeimoje nutiko nelaimė – sunkiai susirgo jo motina, kuri 2008 m. mirė. Gydymui paskolintus apie 6000 Lt atsakovas ieškovui grąžino. Ir ieškovai, ir atsakovai statėsi namus Vilniuje. Ieškovai namui statyti pagal 2007-06-20 su Sampo banku sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo kreditą. Pasak ieškovų, atsakovui stokojant lėšų namui statyti, jie, būdami artimi draugai, iš banko gautų lėšų savo namui statyti, skolino pinigus ir atsakovų namo statybai. Ieškovų teigimu, dalis pinigų buvo skolinama grynais, tačiau 2007 m., 2008 m. tam tikras pinigų sumas paskolino pervesdami į atsakovo sąskaitą banke, nes, atsižvelgdami į tai, jog atsakovas yra kariškis, vykstantis į karines misijas, norėjo turėti rašytinių įrodymų apie suteiktas paskolas. Ieškovų teigimu, pasiskolintus pinigus atsakovas žadėjo grąžinti, kai parduos namą ir žemės sklypą Kėdainiuose, paveldėtus po Motinos mirties. Atsakovas paveldėtą turtą Kėdainiuose pardavė 2010-06-28, tačiau, ieškovų teigimu, iki šiol skolos negrąžino, nesumokėjo palūkanų.

Prie ieškinio pridėti trys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė D. J. į atsakovo Š. N. banko sąskaitą pervedė: 2007-08-04 – 4000 Lt, 2007-10-11 – 4000 Lt, 2008-06-09 – 12 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skolinamos lėšos“ (1 ieškinio priedas).

Iš byloje ieškovų pateikto banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad banko pavedimais atsakovui Š. N. pervestos tokios pinigų sumos: 2007-08-04 – 4000 Lt, 2007-10-11 – 4000 Lt, 2008-06-09 – 12 000 Lt (el. bylos popierinio priedo l. 66).

Iš banko išrašo matyti, kad ieškovei D. J. iš jos banko sąskaitos 2007-08-04 išmokėta grynaisiais pinigais 6600 Lt (el. bylos popierinio priedo l. 66). Pasak ieškovų, iš nurodytos išsigrynintos pinigų sumos 4000 Lt tą pačią dieną, t. y. 2007-08-04, buvo paskolinti atsakovui Š. N. pagal jo ir ieškovo žodinį susitarimą.

Byloje pateikta 2010-06-28 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas Š. N., veikdamas per įgaliotinę J. K.-N., pardavė 0,0941 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais pastatais (duomenys neskelbtini), už 88 000 Lt (25 486,56 Eur) (el. bylos popierinio priedo l. 19-21).

Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas ieškovui 2013-11-11 pervedė 200 Lt, o 2013-11-20 – 300 Lt, paskirtyje nurodydamas „ginčytina skola“ (el. bylos popierinio priedo l. 23, 24).

Dėl ginčo šalis siejančių paskolos teisinių santykių

Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalauja priteisti iš atsakovų skolą ir palūkanas, remdamiesi sutartinių paskolos teisinių santykių su atsakovais buvimu.

Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinis sandoris, kuris pripažįstamas sudarytu nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties esminės sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Ginčo santykių atsiradimo metu (2007-2008 m.) galiojusios redakcijos CK 6.871 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 litų. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į paskolos teisinių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, nustatant, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme.

Kartu pažymėtina tai, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Dėl paskolos sutarties tokio imperatyvaus nurodymo įstatyme nėra, todėl žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tik, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto negalima remtis liudytojų parodymais šiems faktams įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju 20 000 Lt dydžio paskolos atsakovams suteikimą ieškovai įrodinėja pirmiau įvardytais rašytiniais įrodymais – mokėjimo nurodymais (2007-08-04 dėl 4000 Lt, 2007-10-11 dėl 4000 Lt ir 2008-06-09 dėl 12 000 Lt), taip pat banko sąskaitos išrašais dėl nurodytų sumų pervedimo į atsakovo banko sąskaitą (1 ieškinio priedas; el. bylos popierinio priedo l. 66). Minėta, mokėjimo nurodymuose įrašyta pervedamų lėšų paskirtis – „skolinamos lėšos“.

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdyje pripažino, kad gavo iš ieškovų nurodytas pinigų sumas kaip paskolą, neneigė įsipareigojimo grąžinti paskolą buvimo.

Tiek atsakovas, tiek atsakovė – jo sutuoktinė J. K.-N. teismo proceso metu paaiškino, kad pinigai pasiskolinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio namo (duomenys neskelbtini), statybai. Atsakovė 2016-04-12 teismo posėdyje pripažino, kad atsakovo pasiskolinta iš ieškovų suma yra bendra jos ir atsakovo skola, pinigai pasiskolinti santuokoje; pasak atsakovės, ji žinojo, kad vyras skolinosi pinigus iš ieškovo, tik nežinojo tikslaus skolos dydžio (2016-04-12 teismo posėdžio garso įrašas 02:00:36-02:39:42). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad namas (duomenys neskelbtini), kurio statybai atsakovas nurodė skolinęsis pinigus, 2010-06-28 žemės sklypo ir namo Kėdainiuose pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas kaip šeimos turtas (el. bylos popierinio priedo l. 19-21).

Aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ginčo pinigų sumos buvo pasiskolintos atsakovų šeimos reikmėms, todėl tai yra bendra solidari abiejų atsakovų prievolė ieškovams, kaip solidariems kreditoriams, nes šie skolino taip pat šeimos lėšas (CK 3.88 straipsnis, 3.109 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai, 3 dalis).

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad tarp ieškovų, kaip solidariųjų kreditorių, ir atsakovų, kaip solidariųjų skolininkų, atsirado paskolos teisiniai santykiai dėl 2007-08-04 bankiniu pavedimu paskolintų 4000 Lt, 2007-10-11 bankiniu pavedimu paskolintų 4000 Lt ir 2008-06-09 bankiniu pavedimu paskolintų 12 000 Lt, iš viso dėl 20 000 Lt sumos (CK 6.870, 6.871 straipsniai; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsniai).

Ieškovai taip pat teigia, kad 2007-08-04 žodžiu buvo sudaryta dar viena paskolos sutartis dėl 4000 Lt sumos.

Minėta, kad pagal 2007 m. galiojusios redakcijos CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 litų, turėjo būti sudaryta rašytine forma. Rašytinės formos nesilaikymas šiuo atveju savaime nelemia tokios sutarties negaliojimo, tačiau atima iš ieškovų teisę nurodomos žodinės paskolos sutarties sudarymo faktui įrodyti remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad įstatymo nustatytos rašytinės sandorio formos nesilaikymas sandorio sudarymo fakto nedraudžia įrodinėti kitais įrodymais, tarp jų – šalių paaiškinimais, rašytiniais, nors ir netiesioginiais, įrodymais.

Šiuo atveju ieškovai, įrodinėdami 2007-08-04 žodinės paskolos sutarties dėl 4000 Lt sudarymo faktą, remiasi savo paaiškinimais dėl nurodytos sumos perdavimo aplinkybių, netiesioginiais rašytiniais įrodymais – ieškovo ir atsakovo 2013 m. vykusiu el. susirašinėjimu, teismo proceso metu gautais iš banko dokumentais.

Dėl 2007-08-04 žodinės paskolos sutarties sudarymo fakto teismas sprendžia analizuodamas visų byloje surinktų duomenų visumą pagal civilinio proceso normų nustatytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atskleistas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

Dėl 4000 Lt paskolinimo 2007-08-04 pagal žodinį ieškovo ir atsakovo susitarimą teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad atsakovas užvažiavo pasiimti ieškovo žmonos, nuvyko su ja į „Akropolį“, iš ten esančio Danske banko žmona paėmė 4000 Lt bei perdavė juos atsakovui. Pasak ieškovo, tą pačią dieną (2007-08-04) paskolinta ir grynaisiais, ir pavedimu dėl to, kad tuo metu ieškovai neturėjo generatoriaus, buvo ribota ir pavedimų, ir išgryninimo suma. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2013 m. vyko susirašinėjimas atsakovu dėl vekselio 4000 Lt sumai pasirašymo, taip siekiant raštu įforminti 4000 Lt paskolinimą (2016-04-12 teismo posėdžio garso įrašas 00:05:38-00:36:14).

Ieškovė D. J. dėl 4000 Lt paskolinimo paaiškino, kad Danske banko bankomate „Akropolyje“ nuėmė 4000 Lt vienu kartu ir perdavė atsakovui į rankas iš karto prie bankomato. Ieškovė nurodė, kad, jeigu ji neklystanti, tai maksimalus limitas vienu kartu paimti pinigus iš bankomato buvo 4000 Lt (2016-04-12 teismo posėdžio garso įrašas 00:36:26-00:59:14).

Dėl 4000 Lt sumos skolinimosi atsakovas nurodė, kad tokios sumos grynais pinigais 2007-08-04 nesiskolino. Atsakovo teigimu, 4000 Lt ieškovė buvo davusi anksčiau, apie 2004-2006 m., pinigus perdavė Goto centre; šie pinigai buvo grąžinti 2006 m. Atsakovas tvirtino, kad 2013 m. kilęs ginčas dėl 4000 Lt sumos buvo ne dėl skolos, bet dėl palūkanų mokėjimo (2016-04-12 teismo posėdžio garso įrašas 01:06:26-02:00:23).

Siekdami įrodyti 4000 Lt paskolos suteikimo atsakovui 2007-08-04 faktą, teismo proceso metu ieškovai pateikė papildomus įrodymus, gautus iš banko (el. bylos popierinio priedo l. 63-68). Danske Bank 2016-04-22 pažymoje nurodyta, kad 2007-08-04 Danske Bank A/S Lietuvos filialo Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje D. J. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 66927 iš banko sąskaitos buvo išmokėta 6600 Lt (el. bylos popierinio priedo l. 65).

Analizuojant ieškovų paaiškinimus 2016-04-12 teismo posėdyje ir po šio teismo posėdžio iš banko gautą raštą apie pinigų paėmimą 2007-08-04 iš banko sąskaitos, pažymėtina tai, kad, duodami paaiškinimus, abu ieškovai nurodė, jog ieškovė 4000 Lt, kuriuos perdavė atsakovui, „nuėmė bankomate“. Ieškovė, atsakydama į atstovės klausimą, kaip perdavė pinigus, nurodė važiavo į bankomatą „Akropolyje“, nes Danske banko bankomatų tuo metu nebuvo daug; pinigus atsakovui „perdavė iš karto prie bankomato“. Ieškovė taip pat nurodė, kad „nuėmė 4000 Lt“ (2016-04-12 teismo posėdžio garso įrašas 00:36:26-00:59:14). Tuo tarpu iš banko gautame rašte nurodyta, kad pinigai ieškovei išmokėti 2007-08-04 Danske Bank A/S Lietuvos filialo Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje D. J. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 66927, be to, išmokėta 6600 Lt (el. bylos popierinio priedo l. 65).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, kaip buvo pasiimti pinigai, kurie vėliau, ieškovų teigimu, paskolinti atsakovui (iš bankomato ar klientų aptarnavimo skyriuje), yra pakankamai įsimintina. Pinigų išsigryninimą atlikęs asmuo tai, kaip jis pasiėmė pinigų sumą, turėtų prisiminti gerai, nepaisant praėjusio laiko tarpo. Ieškovė, kuri pati tiesiogiai nurodė vykusi išsigryninti pinigų, kad galėtų juos paskolinti atsakovui, duodama paaiškinimus pirmame teismo posėdyje teigė, jog pinigus pasiėmė bankomate, ir tai nurodė ne kartą. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovė neprisiminė, jog pinigus išsigrynino ne bankomate, bet Banko skyriuje, gaudama juos pagal kasos išlaidų orderį. Be to, kalbėdami apie 4000 Lt sumos skolinimo atsakovui aplinkybes, kol dar nebuvo pažymos iš Banko, nė vienas iš ieškovų nepaminėjo, kad ieškovė išsigrynino didesnę sumą, nei buvo perduota atsakovui. Teismo vertinimu, nors nuo 2007 m. praėjo daug laiko, tačiau tokia aplinkybė turėjo įsiminti, ieškovai turėjo žinoti, kodėl paima 6600 Lt, nors atsakovui reikia paskolinti 4000 Lt. Be to, į bylą nepateikta įrodymų, kokius pinigų pervedimo į kitą sąskaitą ir išsigryninimo limitus turėjo ieškovai 2007-08-04 (CPK 12, 178 straipsniai).

4000 Lt sumos paskolinimą atsakovui ieškovai taip pat įrodinėja ieškovo ir atsakovo el. susirašinėjimu 2013 m. Tačiau pažymėtina, kad atsakovo 2013-10-25 rašyta „garbusis, dėl šios sumos mes nesame tikri ir tai pripažinom abu. Per pirmą pokalbį suma buvo 4000 Lt, kurią aš tau pažadėjau grąžinti, nors net nesu tikras, kad tikrai skoloj. Po to, kai mes kalbėjom, sutikai, kad prie Ermitažo aš tau atidaviau 1000 Lt, liko tik 3000 Lt, dabar jau tu nori 3800 ir reikalauji net gruodžio 1 d., kai kalba ėjo apie sausį“.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, duodamas paaiškinimus 2016-04-12 teismo posėdyje, ieškovas dėl 4000 Lt žodinės paskolos sutarties nurodė, jog skolino 5000 Lt, tačiau 1000 Lt grąžino, todėl liko 4000 Lt (2016-04-12 teismo posėdžio garso įrašas 00:05:38-00:36:14). Tačiau ieškinyje nurodyta, kad pagal žodinę sutartį atsakovui 2007-08-04 grynaisiais paskolinta 4000 Lt, iki 2007-12-01 atsakovas grąžino 1000 Lt, likusi negrąžinta skola – 3000 Lt.

Teismo vertinimu ginčo šalių susirašinėjimas 2013 m. nepatvirtina, kad ginčo šalys aptaria 2007-08-04 pagal žodinį susitarimą perduotų atsakovui 4000 Lt grąžinimo klausimą.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad byloje esančių duomenų visumos analizė neteikia pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta ieškovų poziciją, jog 2007-08-04, be atsakovui banko pavedimu pervestų 4000 Lt, jie paskolino dar 4000 Lt grynaisiais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taigi ieškovai neįrodė žodinės paskolos sutarties dėl 4000 Lt sudarymo su atsakovu 2007-08-04 fakto.

Dėl to teismas sprendžia tik dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų 20 000 Lt, t. y. 5792,40 Eur, paskolos sumą, kurios suteikimas atsakovams įrodytas.

Dėl paskolos grąžinimo fakto įrodymo

Pareigą įrodyti paskolų sumų grąžinimo ieškovams faktą turi atsakovai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovams skolos sumą su palūkanomis, kurias ieškovas atsakovui yra nurodęs žodžiu, yra grąžinęs trimis atsiskaitymais: 6000 Eur, 22 000 Lt ir 1000 Lt sumomis, iš viso – 12 661,26 Eur: 6000 Eur ieškovams perdavė atsakovo sutuoktinė J. K.-N. iškart po atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausiusio namo (duomenys neskelbtini), pardavimo (ieškovai patys atvyko į šį namą ir atsiėmė nurodytą sumą); 22 000 Lt suma ieškovams grąžinta jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (grąžinimo metu dalyvavo ieškovai, atsakovas ir jo sutuoktinė); 1000 Lt sumą atsakovas ieškovui grąžino prie prekybos centro „Ermitažas“ (šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovai). Atsiliepime pabrėžta, kad atsakovas yra ne tik visiškai atsiskaitęs su ieškovu, tačiau ir sumokėjęs daugiau nei 50 proc. dydžio palūkanas.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ginčo paskolos sumos (iš viso – 20 000 Lt, t. y. 5792,40 Eur) perdavimo atsakovui faktas užfiksuotas rašytiniuose dokumentuose. Tokiu atveju šios paskolos grąžinimas taip pat turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovai teismo proceso metu nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, tiesiogiai patvirtinančio ginčo paskolos sumos ar jos dalies grąžinimo ieškovams faktą (CPK 12, 178 straipsniai). Paskolos sumos grąžinimą atsakovai įrodinėjo iš esmės tik savo paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi tiesioginį interesą dėl bylos baigties, jų paaiškinimai nėra pakankami įrodymai ginčo paskolos sumos grąžinimo faktui įrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai teigė, kad skola ieškovams buvo grąžinta pardavus atsakovo po motinos mirties paveldėtą turtą Kėdainiuose. Sutiktina su ieškovų pozicija, kad nurodyto paveldėto turto pardavimo faktas savaime nėra pagrindas pripažinti įrodytais atsakovų argumentus, jog skola ieškovams grąžinta iš pinigų, gautų pardavus paveldėtą turtą. Tokios atsakovų pozicijos nepatvirtina kitų byloje esančių duomenų visumos analizė. Bylos duomenimis, 2010 m. atsakovai statėsi naują namą (duomenys neskelbtini)., kurio statybai stigo lėšų, be to, abu sutuoktiniai turėjo kitų skolinių įsipareigojimų (el. bylos popierinio priedo l. 78-100). Esant tokiems duomenims, vien ta aplinkybė, kad atsakovas 2010-06-28 pardavė paveldėtus namą ir žemės sklypą Kėdainiuose bei gavo už juos 88 000 Lt, nėra pakankamas įrodymas pozicijai, kad, atsakovui pardavus namą Kėdainiuose, buvo grąžinta skola ieškovams, įrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų ir bylos nagrinėjimo teisme pakartotų argumentų, kad jis ieškovams dar 2010 m. yra grąžinęs ne tik visą pasiskolintą 20 000 Lt sumą, bet ir sumokėjęs daugiau kaip 50 proc. dydžio palūkanas, iš viso – 12 661,26 Eur (43 716,80 Lt), pažymėtina tai, jog tokiems argumentams patvirtinti byloje nėra jokių patikimų įrodymų. Be to, teismo proceso metu atsakovas negalėjo logiškai pagrįsti, kodėl, pasiskolinęs 20 000 Lt, jo teigimu, grąžino ieškovams daugiau nei dvigubai didesnę sumą, t. y. su didesnėmis nei 50 proc. dydžio palūkanomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, teigdamas, jog jau 2010 m. sumokėjo ieškovams iš viso 12 661,26 Eur (43 716,80 Lt), 2013-11-11 ir 2013-11-20 pervedė ieškovui dar 500 Lt. Jeigu, kaip tvirtina atsakovai, dar 2010 m. ieškovams buvo grąžinta ir skola, ir sumokėtos itin didelės palūkanos, logiškai nepaaiškinamas atsakovo elgesys 2013 m. pabaigoje pervedant ieškovui dar tam tikrą sumą pinigų.

Sutiktina su ieškovų atstovės pozicija, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį ir teismo proceso metu atsakovų duotuose paaiškinimuose dėl ginčo paskolos grąžinimo aplinkybių yra nenuoseklumo, prieštaravimų.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad pirmąją grąžinamą sumą (6000 Eur) ieškovams perdavė jo žmona (atsakovė) iškart po atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio turto (duomenys neskelbtini), pardavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytas atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas buvo parduotas 2014 m. Tuo tarpu nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovai tvirtino, kad su ieškovais atsiskaitė dar 2010 m., kai buvo paduotas atsakovo po motinos mirties jo paveldėtas turtas Kėdainiuose.

Nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog atsiliepimą į ieškinį rengė jis pats. Atsakovas yra tiesioginis ginčo santykių dalyvis, būtent jam geriausiai žinomos faktinės skolos grąžinimo aplinkybės. Akivaizdu, kad atsakovas negali klysti, kokį turtą – Kėdainiuose ar Vilniuje – pardavus jis atsiskaitė su ieškovais. Tai įsimintinos aplinkybės, juolab kad nurodyti turto objektai buvo skirtinguose miestuose, be to, parduoti skirtingu metu – atitinkamai 2010 ir 2014 m. Atsiliepimui į ieškinį pateikti atsakovui buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas (25 d.), taigi, rengdamas šį dokumentą, atsakovas turėjo galimybę pagalvoti, prisiminti visas ginčo santykių aplinkybes, ir tiksliai jas išdėstyti.

Ieškovai pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovams priklausančio gyvenamojo namo statybos pabaiga įregistruota 2010-06-28, namas pripažintas tinkamu naudotis 2010-08-16, prieš pat trečio vaiko gimimą (ieškovų vaikas gimė (duomenys neskelbtini)) (el. bylos popierinio priedo l. 69-71, 74-75, 76).

Sutiktina su ieškovais, kad nurodyti duomenys teikia pagrindą abejoti atsakovų paaiškinimais, jog 2010 m. rudenį, kai, atsakovų teigimu, jie į ieškovų namus atvyko grąžinti skolos, ieškovų namo statyba nebuvo užbaigta, be to, atsakovė nurodė nepastebėjusi ieškovės nėštumo ar nemačiusi naujagimio. Esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ir įrodytais atsakovų teiginius, kad jie 2010 m. rudenį buvo atvykę į ieškovų namus ir grąžino skolą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atsakovas, teigdamas, kad dar 2010 m. grąžino ieškovams visą skolą, remiasi 2013 m. jo ir ieškovo el. susirašinėjimu. Pažymėtina, kad atsakovas cituoja tik tam tikrus susirašinėjimo epizodus, aiškindamas juos taip, kaip naudinga jo pozicijai dėl skolos grąžinimo pagrįsti. Tačiau ginčo šalių susirašinėjimo 2013 m. sisteminė analizė neteikia pagrindo pripažinti įrodytais atsakovų argumentų, jog jie dar 2010 m. atsiskaitė su ieškovais, grąžindami visą skolą, be to, sumokėdami ir didesnes nei 50 proc. palūkanas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Jau nurodyta, kad, atsakovui tvirtinant, jog dar 2010 m. ieškovams buvo grąžinta visa skola, be to, didesnės nei 50 proc. palūkanos, logiškai nepaaiškinama, kodėl atsakovas 2013 m. pabaigoje pervedė ieškovui dar 500 Lt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013-10-26 ieškovas atsakovui rašė: „Kokie gi procentai, jei visos skolos net negrąžinai? Nors ir žadėjai grąžint, kai tik parduosi namą Kėdainiuose, bet taip ir liko pažadais. Trupinius nuo stalo pamėtėjai, nes tau pinigų tada reikėjo labiau (...)“. Reaguodamas į šį ieškovo laišką, atsakovas parašė: „Sąskaitos numerį ir kitus pricindalus atsiųsk“.

Byloje apklaustas kaip liudytojas L. P., su kuriuo atsakovas 2014 m. vedė derybas dėl namo (duomenys neskelbtini), pardavimo, patvirtino, kad atsakovas ne vieną kartą jam užsiminė, jog, pardavęs šį namą, norėtų grąžinti skolą ieškovui. Apklaustas kaip liudytojas L. S. nurodė, kad 2014 m. vasarą buvo su ieškovu degalinėje ir, sėdėdamas automobilyje, girdėjo ieškovo bei atsakovo pokalbį, kurio metu atsakovas žadėjo grąžinti skolą pardavęs namą (duomenys neskelbtini) (2016-05-26 teismo posėdžio garso įrašas 00:07:17-00:18:35; 00:18:54-00:29:55).

Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad atsakovo pasiskolinta suma buvo didelė, pinigai gauti banko pavedimais, neginčijamai įrodančiais pinigų perdavimą atsakovui, todėl atsakovai, būdami minimaliai apdairūs ir rūpestingi, grąžindami ieškovams skolos sumą, turėjo gauti iš jų rašytinį patvirtinimą apie konkrečios pinigų sumos grąžinimą (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, gavę iš ieškovų pinigus bankiniais pavedimais, žinojo jų sąskaitą, taigi, grąžindami skolą, turėjo visas galimybes pervesti pinigus į tą ieškovų sąskaitą, iš kurios buvo gavę pinigus.

Išanalizavus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad atsakovai neįrodė, jog yra grąžinę ieškovams visą paskolos sumą ir sumokėję palūkanas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsniai).

Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 1000 Lt (abi ginčo šalys pripažino šios sumos perdavimo ieškovui prie „Ermitažo“ faktą), o 2013-11-11 ir 2013-11-20 pervedęs į banko sąskaitą dar 500 Lt, taigi iš viso atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 434,43 Eur (1500 Lt).

2016-08-04 teismo posėdyje paklaustas, ar nurodytų pinigų sumų perdavimas buvo paskolos grąžinimas, ar palūkanų mokėjimas, ieškovas teigė, kad jam nėra reikšminga, svarbu, jog atsakovas sumokėtų visą sumą, kurią skolingas. Atsakovas tvirtino, kad nurodytos sumos perduotos ieškovui kaip palūkanos (2016-08-04 teismo posėdžio garso įrašas (00:03:22-00:06:44; 00:17:54-00:30:23).

Esant tokiai šalių pozicijai, teismas vadovaujasi įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, ir sprendžia, kad atsakovo ieškovui sumokėtos 1000 Lt, 200 Lt ir 300 Lt sumos buvo skirtos palūkanoms už naudojimąsi pasiskolintais pinigais dengti (CK 6.54 straipsnis).

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovai nėra grąžinę nė dalies iš pasiskolintų 20 000 Lt, todėl ieškovams iš atsakovų solidariai priteistina 5792,40 Eur (20 000 Lt) negrąžinta paskolos suma.

Dėl iš atsakovų priteistinų mokėjimo palūkanų

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų dviejų rūšių palūkanas: mokėjimo (pelno) palūkanas už naudojimąsi paskolinta pinigų suma (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), ir kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas už paskolos grąžinimo termino praleidimą, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nereikalaujančiais įrodinėjimo (CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad tai – skirtingos teisinės prigimties palūkanos, ieškovai turi teisę reikalauti abiejų palūkanų ir toks reikalavimas, priešingai, nei teigia atsakovas, nereiškia dvigubų palūkanų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999; kt.).

Atsakovo argumentai, kad dėl palūkanų su ieškovu nesitarta, atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, be to, paties atsakovo elgesiui po ginčo sumos pasiskolinimo.

Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Pareiga paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją šiuo atveju tenka atsakovams. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ginčo pinigų sumą ieškovai jiems paskolino neatlygintinai (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ginčo paskola buvo atlygintinė. Visų pirma, pažymėtina tai, kad atsiliepime į ieškinį, teigdamas, jog yra grąžinęs ieškovams ne tik visą paskolos sumą, bet ir didesnes nei 50 proc. palūkanas, akivaizdžiai patvirtino, kad ginčo paskola buvo atlygintinė. 2016-08-04 teismo posėdyje atsakovas, paklaustas apie 1000 Lt perdavimo ieškovams prie „Ermitažo“ aplinkybes, nurodė, kad šią pinigų sumą perdavė po 2010 m. kaip palūkanas; 2013-11-11 ir 2013-11-20 pervedė ieškovui 500 Lt taip pat kaip palūkanas (2016-08-04 teismo posėdžio garso įrašas 00:17:54-00:30:23).

Aptartų bylos duomenų pagrindu darytina neabejotina išvada, kad ginčo paskola buvo atlygintinė, todėl atsakovai už naudojimąsi gautais pinigais turėjo pareigą mokėti ieškovams sutarto dydžio palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad dėl palūkanų dydžio nebuvo sutarta, todėl, remdamiesi CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovų mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią atitinkamų pinigų sumų paskolinimo momentu.

Pažymėtina tai, kad, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, ieškovas aiškiai nurodė, jog su atsakovu buvo sutarta, kad už naudojimąsi paskolintais pinigais jis mokės tokio dydžio palūkanas, kokio dydžio palūkanas ieškovai turi mokėti bankui už jų gautą paskolą, iš kurios gautų pinigų dalį ieškovai paskolino atsakovui (2016-04-12 teismo posėdžio garso įrašas 00:05:38-00:36:14). Apie tokį susitarimą dėl palūkanų dydžio ieškovas nurodė ir 2013-10-25 el. laiške atsakovui: „Atsakydamas, noriu tau priminti, kad tu skolindamasis pinigus iš vis žadėjai padengti procentus, kuriuos aš moku bankui. Už tą skolą tu net to nesugebėjai padaryt, todėl nematau priežasties, kodėl negaliu paskaičiuoti tavo žadėtų palūkanų už likusią sumą“.

Iš pateiktos į bylą ieškovų ir AB Sampo banko 2007-06-20 sudarytos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų matyti, kad iki palūkanų perfiksavimo (2017-06-15) ieškovai Bankui turi mokėti 5,58 proc. dydžio palūkanas.

Nustačius, kad ginčo šalys yra susitarusios dėl palūkanų už naudojimąsi ginčo pinigais dydžio (pagal ieškovų Kredito sutarties pagrindu Bankui mokamą palūkanų normą), darytina išvada, jog ieškovai iš atsakovų turi teisę reikalauti 5,58 proc. dydžio mokėjimo palūkanų.

Už 2007-08-04 paskolintą 1158,48 Eur (4000 Lt) sumą iki ieškovų nurodytos datos 2015-09-21 (imtinai) – 525,65 Eur (1158,48 : 100 x 5,58 proc. : 365 d. x 2968 d.); už 2007-10-11 paskolintą 1158,48 Eur (4000 Lt) sumą iki ieškovų nurodytos datos 2015-09-21 (imtinai) – 513,60 Eur (1158,48 : 100 x 5,58 proc. : 365 d. x 2900 d.); už 2008-06-09 paskolintą 3475,44 Eur (12 000 Lt) sumą iki ieškovų nurodytos datos 2015-09-21 (imtinai) – 1412,76 Eur (3475,44 : 100 x 5,58 proc. : 365 d. x 2659 d.). Taigi ieškovai iš atsakovų turi teisę gauti iš viso 2452,01 Eur mokėjimo palūkanų.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė reikalavimui dėl palūkanų priteisimo taikyti ieškinio senaties terminą.

Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalauja iš atsakovų mokėjimo palūkanų, kurias jie turėjo teisę gauti nuo atitinkamų pinigų sumų paskolinimo dienos, t. y. nuo 2007-08-04, 2007-10-11, 2008-06-09. Taigi sutrumpinti penkerių metų ieškinio senaties terminai buvo iki 2012-08-04, 2012-010-11, 2013-06-09. Kartu pažymėtina tai, kad atsakovas pripažino, jog po 2010 m., kai, pasak jo, jau buvo grąžinęs ieškovams skolą, jis prie „Ermitažo“ perdavė ieškovui 1000 Lt šio reikalaujamoms palūkanoms padengti. Tokie atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip reikalavimo dėl palūkanų pripažinimas ir, vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi, nutraukė ieškinio senaties eigą. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminui nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamos situacijos specifika yra ta, kad nė viena iš ginčo šalių negali tiksliai nurodyti, kada atsakovas perdavė ieškovui aptariamus 1000 Lt. Atsižvelgiant į bendrąją taisyklę, skolos, taigi ir priklausančių palūkanų, grąžinimo faktą turi įrodyti paskolos gavėjas, šiuo atveju – atsakovas. 2016-08-04 teismo posėdyje atsakovas, paprašytas prisiminti 1000 Lt sumos perdavimo laiką, negalėjo nurodyti tikslios datos, tačiau teigė, kad tai buvo po 2010 m. (2016-08-04 teismo posėdžio garso įrašas 00:17:54-00:30:23). Atsakovui negalint nurodyti pinigų perdavimo datos, jam tenka neigiami jo nerūpestingo elgesio padariniai. Nurodytos pinigų sumos perdavimo data laikytina 2011-01-01. Taigi, atsakovui savo veiksmais pripažinus palūkanų skolą, penkerių metų ieškinio senaties eiga 2011-01-01 prasidėjo iš naujo ir turėjo baigtis 2016-01-01. Su ieškiniu į teismą ieškovai kreipėsi 2015-10-21, t. y. nepažeisdami CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto ieškinio senaties termino. Be to, atsakovas, 2013-11-11 ir 2013-11-20 sumokėdamas ieškovui 500 Lt, dar kartą nutraukė ieškinio senaties eigą reikalavimui dėl mokėjimo palūkanų priteisimo pareikšti.

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovams iš atsakovų priteistinos mokėjimo palūkanos už visą jų nurodytą laikotarpį, nes ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti nėra praleistas.

Kartu pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą nustatyta, jog atsakovas ieškovams yra sumokėjęs 434,43 Eur (1500 Lt) palūkanų už naudojimąsi pasiskolintais pinigais. Dėl to pirmiau nurodyta 2452,01 Eur mokėjimo palūkanų suma mažintina atsakovo sumokėta suma, ir ieškovams iš atsakovų solidariai priteistina 2017,58 Eur mokėjimo palūkanų (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Dėl iš atsakovų priteistinų kompensuojamųjų palūkanų

Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už termino grąžinti pasiskolintą sumą praleidimą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad atsakovas, skolindamasis 20 000 Lt sumą, įsipareigojo paskolą grąžinti pardavęs paveldėtą namą Kėdainiuose. Tokią ieškovų poziciją patvirtina ir 2013 m. vykęs ginčo šalių susirašinėjimas: 2013-10-26 ieškovas atsakovui rašė: „Kokie gi procentai, jei visos skolos net negrąžinai? Nors ir žadėjai grąžint, kai tik parduosi namą Kėdainiuose, bet taip ir liko pažadais (...)“. Pabrėžtina, kad teismo proceso metu atsakovas iš esmės patvirtino ieškovų nurodomo susitarimo dėl skolos grąžinimo termino buvimą, teigdamas, jog visą skolą ieškovams grąžino būtent pardavęs namą Kėdainiuose.

Aptartų bylos duomenų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ginčo paskolos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, todėl, vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, paskolos sumą jis privalėjo grąžinti per trisdešimt dienų ieškovų pareikalavimo, o tokio reikalavimo iki ieškinio padavimo jie nebuvo pareiškę. Byloje esančių įrodymų analizė patvirtina, kad dėl paskolos grąžinimo termino ginčo šalys buvo sutarusios, apibrėždamos šį terminą ne konkrečia data, bet įvykiu – atsakovo paveldėto turto Kėdainiuose pardavimu.

Bylos duomenimis, atsakovo turtas Kėdainiuose buvo parduotas 2010-06-28, ir ieškovai šią datą pagrįstai nurodo kaip paskolos grąžinimo termino pabaigos datą, nes atsakovas, gavęs pinigus už parduotą turtą, turėjo įvykdyti įsipareigojimus ieškovams.

Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovai turi teisėtą pagrindą reikalauti iš atsakovų 5 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų už termino grąžinti ginčo paskolą praleidimą.

Pagal ieškovų atliktus skaičiavimus, už laikotarpį nuo 2010-06-29 iki 2015-09-21 (imtinai) (iš viso – 1907 dienas) jie prašo priteisti iš atsakovų 1513,16 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laiku negrąžintą 5792,40 Eur (20 000 Lt) paskolos sumą.

Minėta, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje reikalavimams dėl palūkanų priteisimo prašė taikyti ieškinio senatį.

Teisę į kompensuojamąsias palūkanas ieškovai įgijo nuo 2010-06-29 (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Su ieškiniu į teismą kreipėsi 2015-10-21. Kompensuojamųjų palūkanų prašoma nuo 2010-06-29 iki 2015-09-21 (imtinai).

Ieškovai nenurodė tokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis sutrumpinto ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir būtų pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl to, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškovų reikalavimui dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra pagrindas taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis).

Kartu pažymėtina tai, kad pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatas, atsakovo prašymu taikant ieškinio senatį ieškovų reikalavimui dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, ieškovai netenka teisės į kompensuojamąsias palūkanas nuo 2010-06-29 iki 2010-10-20, tačiau už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio padavimo (nuo 2010-10-21 iki 2015-10-21) turi teisę reikalauti šių palūkanų, nes joms priteisti, atsižvelgiant į tęstinio pažeidimo atveju nustatytas ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), ieškinio senaties terminas nepasibaigęs.

Pažymėtina, kad ieškovai kompensuojamųjų palūkanų prašo iki 2015-09-21, todėl teismas, neperžengdamas ieškovų reikalavimų ribų, šias palūkanas priteisia už laikotarpį nuo 2010-10-21 iki 2015-09-21 (imtinai), t. y. už 1797 dienas.

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovams iš atsakovų solidariai priteistina 1425,88 Eur (5792,40 Eur x : 100 x 5 proc. : 365 d. x 1797 d.) kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2010-10-21 iki 2015-09-21.

Apibendrinant ieškovams iš atsakovų solidariai priteistina 5792,40 Eur negrąžintos paskolos, 2017,58 Eur mokėjimo palūkanų, 1425,88 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso – 9235,86 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, esant ieškovų prašymui, iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 9235,86 Eur skolos ir palūkanų sumą nuo bylos iškėlimo 2015-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus iš dalies, byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovai prašė priteisti 12 389,82 Eur, šiuo teismo sprendimu jiems priteista 9235,86 Eur, taigi patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų. Vadinasi, ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovų 75 proc. atlygintinomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų.

Paduodami ieškinį, ieškovai turėjo sumokėti 279 Eur žyminio mokesčio. Ieškovai sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, likusios 238 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas dėl sunkios ieškovų turtinės padėties. Patenkinus ieškinio dalį, iš atsakovų solidariai į valstybės biudžetą priteistina 209,25 Eur (279 Eur x 75 proc.) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovams buvo atidėtas.

Atmetus ieškinio dalį, ieškovų mokėtina žyminio mokesčio dalis – 69,75 Eur. Minėta, paduodant ieškinį ieškovai sumokėjo 41 Eur, taigi iš jų solidariai į valstybės biudžetą papildomai priteistina 28,75 Eur.

Ieškovai pateikė prašymą priteisti 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų: 650 Eur už ieškinio parengimą, 200 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, 200 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 150 Eur už atstovavimą teisme (el. bylos popierinio priedo l. 104-108).

Spręsdamas dėl ieškovams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovų atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.15, 8.19 punktų nuostatas maksimalus atlygis už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimų į ieškinį, priešieškinį parengimą – 2,5, už atskirąjį skundą – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Ieškovai atstovavimo išlaidas patyrė (atstovei sumokėjo) 2016-05-26, t. y. 2016 m. II ketvirtį. Užpraėjusio, t. y. 2015 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 756,90 Eur. Vadinasi, maksimalus atlygis už ieškinio parengimą būtų 1892,25 Eur, už atsiliepimo į atskirąjį skundą – 302,76 Eur, už vieną atstovavimo teisme valandą – 75,69 Eur.

Atsižvelgiant į ieškinio turinį, jam parengti surinktų ir pridėtų įrodymų kiekį, ieškovų išlaidų ieškiniui parengti suma (650 Eur) pripažintina pagrįsta. Dėl to ieškovams iš atsakovų solidariai priteistina 487,50 Eur (650 Eur x 75 proc.) ieškinio parengimo išlaidoms atlyginti.

Už patikslintą ieškinį ieškovai sumokėjo 200 Eur. Šiuo atveju, sprendžiant dėl patikslinto ieškinio rengimo išlaidų pagrįstumo atsižvelgtina į tai, kad šis procesinis dokumentas parengtas iš esmės pradinio ieškinio pagrindu, tik atsakove įtraukta atsakovo sutuoktinė, ieškinio pagrindas pildytas nedaug, todėl pagrįsta išlaidų suma pripažintina 100 Eur. Atsakovai ieškovams turėtų atlyginti 75 Eur (100 Eur x 75 proc.) patikslinto ieškinio rengimo išlaidų.

Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovai turėjo 200 Eur advokato pagalbos išlaidų. Įvertinus ieškovų atstovės parengto procesinio dokumento turinį, apimtį, 200 Eur išlaidų šiam procesiniam dokumentui parengti suma pripažintina pagrįsta. Atsakovai ieškovams turėtų atlyginti 150 Eur (200 Eur x 75 proc.) atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų.

Teismo posėdžių nagrinėjamoje byloje bendra trukmė – 6 val. Minėta, pagal Rekomendacijas maksimalus atlygis už vieną atstovavimo teisme valandą – 75,69 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovų sumokėta 150 Eur suma pripažintina pagrįsto dydžio išlaidomis, ir atsakovai ieškovams turėtų atlyginti 112,50 Eur (150 Eur x 75 proc.) šių išlaidų.

Ieškovai taip pat pareiškė prašymą priteisti 99,94 Eur išlaidų už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, ieškovams iš atsakovų priteistina 74,95 Eur nurodytų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsakovai ieškovams turėtų atlyginti iš viso 900,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienas atsakovas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 6 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintą ir atmestą ieškinio reikalavimų dalį, valstybės naudai iš atsakovų priteistina 4,5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Iš atsakovų į valstybės biudžetą iš viso priteistina 213,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Patenkinus dalį ieškinio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 270, 301 straipsniais, teismas

nutarė:

patenkinti ieškinio dalį.

Priteisti iš atsakovų Š. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. – N. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovams S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 5792,40 Eur negrąžintos paskolos, 2017,58 Eur mokėjimo palūkanų, 1425,88 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso – 9235,86 Eur (devynis tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus 86 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9235,86 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 86 ct) sumą nuo bylos iškėlimo 2015-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 900,35 Eur (devynis šimtus eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų Š. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. – N. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai į valstybės biudžetą 213,75 Eur (du šimtus trylika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš ieškovų S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai į valstybės biudžetą 28,75 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 75 ct) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė