Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovėms V. D., A. G., jų atstovei advokatei Irmai Grikšelienei, atsakovei R. G., atsakovų atstovui advokatui Vytautui Kelpšui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių V. D. ir A. G. ieškinį atsakovams R. G. ir M. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat ieškovės nurodo, kad nors atsakovė R. G. 2016-05-02 protokolu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 175 straipsnį, administraciniu nurodymu paskiriant nuobaudą - 7 Eur baudą ir šią baudą tą pačią dieną sumokėjo, tačiau 2016-05-18 visiškai be teisinio pagrindo pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl jai paskirtos nuobaudos paskyrimo, kadangi pagal ATPK 260¹ straipsnio 4 dalį administracinis nurodymas yra neskundžiamas, o asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Kadangi dėl šio neteisėto pareiškimo Šilutės rajono apylinkės teisme buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-20-204/2016 ir į teismo posėdžius buvo kviestos ieškovės, o atsakovė R. G. jau pirmame teismo posėdyje turėjo savo atstovą advokatą, todėl ieškovėms buvo sunku dalyvauti procese, neturint teisinio išsilavinimo, dėl ko prieš antrą teismo posėdį kreipėsi į advokatę, prašydamos jas atstovauti šioje byloje. Už atstovavimą teismo posėdžiuose ieškovė V. D. nurodo sumokėjusi advokatei 350 Eur. Nors Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-19 šioje byloje priėmė nutartį atmesti R. G. skundą, kadangi pagal ATPK 260¹ straipsnį administracinis nurodymas yra neskundžiamas, tačiau R. G., piktnaudžiaudama savo teise, pateikė Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą, kuris 2016-11-24 nutartimi buvo atmestas, konstatuojant, kad nėra teisinio pagrindo ginčijamą administracinį nurodymą pripažinti negaliojančiu ir nustačius, jog atlikus visus įstatyme nurodytus procesinius veiksmus (nubaustajam sumokėjus paskirtą baudą) administracinė teisena baigta. Kadangi atsakovė R. G. pateikė apeliacinį skundą, todėl jų - ieškovių vardu advokatė pateikė atsiliepimą į šį skundą, už ką ieškovė V. D. sumokėjo advokatei 150 Eur, t. y. iš viso už advokatės atstovavimą minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovė V. D. sumokėjo 500 Eur, kuriuos prašė atlyginti atsakovę R. G., išsiųsdama jai registruotą raštišką raginimą, tačiau atsakymo į šį raginimą negavo.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-20-204/2016 nukentėjusiąja pripažintos A. G. įstatyminė atstovė V. D. buvo sudariusi sutartį su advokate dėl atstovavimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir už teisinę pagalbą advokatei sumokėjo 500 Eur. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-12-09 nutartimi atsisakė priteisti nukentėjusiajai atstovavimo išlaidas, kadangi to nenumatė ATPK (galiojo iki 2017-01-01). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl ATPK 279 straipsnio yra pasisakęs, kad šio ATPK straipsnio nuostatos aiškiai reglamentuoja, kam ir kokios išlaidos yra atlyginamos. ATPK 279 straipsnis nenumatė, kad nukentėjusiajam būtų atlyginamos advokato atstovavimo išlaidos. Šiuo atveju ieškovė V. D. atstovavimo išlaidas, patirtas administracinėje byloje, kurių pagrįstai nepriteisė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs Šilutės rajono apylinkės teismas bei ją apeliacine tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas, nori prisiteisti civilinio proceso tvarka, pateikdama ieškinį, nurodydama CK 6.246 straipsnį ir CK 1.137 straipsnį. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 1.137 straipsnis numato pagrindą taikyti civilinę atsakomybę, jeigu žala padaroma kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CK 6.246 straipsnio taikymo yra pasisakęs, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, jog yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad viena iš privalomų deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2008-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-331/2008). Pagal kasacinį teisma, pats faktas, kad asmuo kreipėsi į teismą teisminės gynybos, nėra neteisėtas veiksmas. Kai byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovų piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos, negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-20-204/2016 medžiaga patvirtina, kad atsakovė R. G. į Šilutės rajono apylinkės teismą kreipėsi su skundu dėl 2016-05-02 administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriuo ji buvo nubausta administraciniu nurodymu 7 Eur bauda. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir įteikiant administracinį nurodymą ji buvo suklaidinta, kadangi yra ne teisininkė, pirmą kartą turėjo reikalų su teisėsauga, todėl buvo pasimetusi, jai nebuvo išaiškintos jos teisės, ji nesupratusi administracinio nurodymo teisinių pasekmių. Ieškinyje nenurodoma kuo pasireiškė atsakovės aiškiai išreikštas piktnaudžiavimas teise, sąmoningas atidumo ir rūpestingumo imperatyvų nepaisymas, tik nurodoma, kad ieškovė V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje turėjo samdytis atstovą, kadangi pati neturi teisinio išsilavinimo. Tačiau tokios faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip atsakovės piktnaudžiavimas teise. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant atsakovės R. G. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje teismas surengė tris posėdžius, t. y. 2016-08-11, 2016-09-08, 2016-09-15, byloje buvo apklausinėjami liudytojai, buvo iškviesta į posėdį ir apklausta policijos tyrėja ir tik išsiaiškinęs aplinkybes, Šilutės rajono apylinkės teismas nusprendė, kad atsakovė R. G. negalėjo skųsti administracinio nurodymo. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-19 nutartyje atmesdamas atsakovės R. G. skundą, nurodė, kad ši nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atsakovė šia teise ir pasinaudojo. Jos veiksmai negali būti vertinami kaip aiškiai išreikštas piktnaudžiavimas teise. Nors ieškinyje nurodoma, kad atsakovė skundė neskundžiamas teismo nutartis, administracinius nurodymus, tačiau tokios nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos, nes jeigu teismo nutartys būtų buvusios neskundžiamos, tai teismai išvis būtų nepriėmę atsakovės skundų, būtų jų netyrę ir neišaiškinę visų aplinkybių, kaip buvo šiuo atveju. Vien faktas, kad skundai teismų nebuvo patenkinti, neparodo, kad atsakovė aiškiai piktnaudžiavo teise. Kadangi atsakovės R. G. veiksmuose nėra privalomos sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų, todėl ji neturi pareigos atlyginti atsakovei V. D. 500 Eur atstovavimo išlaidų administracinio teisės pažeidimo byloje.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovai nurodo, kad byloje nepateikiama jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinę žalą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad V. D. į policijos komisariatą dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto 2016-04-09 įvykio kreipėsi tik 2016-04-15, t. y. praėjus beveik savaitei laiko. A. G. 2016-08-11 apklausta teisme nurodė, kad ji į policiją ir į medicinos įstaigą dėl įvykio nesikreipė, kaip nurodė pati, manė, kad patys susitars. Administracinio teisės pažeidimo byloje 2016-08-11 apklaustas liudytoju M. G. parodė, kad jam A. G. patiko, jis ją „pakibindavo“, eidamas pro šalį netyčia perbraukė jai ranka per krūtinę, smūgio nesudavė. Akivaizdu, kad nepilnamečio M. G. noras atkreipti jai patikusios merginos dėmesį negali būti vertinamas kaip tyčiniai veiksmai, padarę neturtinės žalos A. G.. Tokią išvadą galima padaryti iš pačios A. G. veiksmų, kad ji dėl M. G. veiksmų nesikreipė į mokyklos vadovybę, gydymo įstaigą, policiją. Ieškovės V. D. 2016-04-15 kreipimasis į policijos komisariatą dėl M. G. veiksmų turi būti vertinamas kaip kerštas. M. G. 2016-04-08 apie 18 val. 40 min. buvo sužalotas A. G. draugo D. Č., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po šio įvykio pas M. G. mamą atsakovę R. G. į namus buvo atvykusi D. Č. mama ir ieškovė V. D., jos prašė, kad M. G. ir jo mama atsiimtų iš policijos pareiškimą dėl M. G. sužalojimo, priešingu atveju jiems bus blogai. Atsakovei R. G. atsisakius atsiimti pareiškimą ir nutraukti ikiteisminį tyrimą, ieškovė V. D. Šilutės rajono PK parašė pareiškimą dėl M. G. galimai neteisėtų veiksmų. Taip pat nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateikta telefonu daryta nuotrauka lygtai patvirtinanti A. G. sužalotą akį, tačiau iš jos nesimato kada ji daryta bei sužalojimo požymių. Akivaizdu, kad jeigu būtų buvę tokie sužalojimo požymiai, ji būtų kreipusis į gydymo įstaigą, tačiau to nepadarė. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, prašymas priteisti 500 Eur neturtinę žalą neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsakovė R. G. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad apie sūnaus elgesį sužinojo tik po jo sumušimo. 2016-04-12 pas ją buvo atvykusios V. D. ir D. Č. mama. Pirmas D. Č. mamos klausimas buvo kada ji spėjo parašyti pareiškimą, sakė, kad jos sūnaus ateitis sugadinta. Jos atsakovės neatsiprašė, jai pagrasino, kad jei neatsiims pareiškimo, bus pareiškimas dėl jos sūnaus priekabiavimo. Ji nesutiko atsiimti pareiškimo. Baudą sumokėjo, nes buvo suklaidinta, nesuprato teisinių dalykų. Galbūt kažkas buvo, bet ne taip, kaip teigia ieškovė. Nesutinka atlyginti žalą, nes nėra jokių įrodymų, kad jos sūnus padarė žalą. Advokatas jai patarė apskųsti administracinį nurodymą. Jos išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis. Kai paviešino surašytus jos parodymus, ji pamatė, kad ten surašyta ne tai, ką kalbėjo. Nėra sakinio, kad susipažino su tuo, kas surašyta. Ji tik pasirašė, bet neperskaitė, kas surašyta.

Atsakovų atstovas advokatas Vytautas Kelpšas prašo atmesti ieškinį, paaiškino, kad ieškovės įrodinėja, jog buvo aiškus piktnaudžiavimas teise. Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė skundą, surengė tris posėdžius, aiškinosi aplinkybes. R. G. neturi teisinio išsilavinimo, kadangi teismas nurodė, kad nutartis skundžiama, ji pasinaudojo teise skųsti administracinį nurodymą. Pirmos instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nebuvo pateiktos, jos buvo pateiktos tik apeliacinės instancijos teisme. Tai ieškovių aplaidumas. Kam ieškovės samdė advokatą, jeigu žinojo, kad procesas turėtų būti trumpas ir aiškus. Ne R. G. kalta, kad bylinėjimosi išlaidos nenumatytos, nėra jos neteisėtų veiksmų. Dėl neturtinės žalos nepateikti jokie įrodymai. A. G. niekur nesikreipė: nei į psichologą, nei į socialinį darbuotoją, nei į mokyklos direktorių. Žala padaryta dėl paauglio socialinės nebrandos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos, ieškovių A. G. ir V. D., jų atstovės advokatės I. Grikšelienės, atsakovės R. G. bei jos atstovo advokato V. Kelpšo paaiškinimų, Tauragės AVPK Šilutės rajono PK administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94AN-59239074-16 atsakovei R. G. 2016-05-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 175 straipsnį už tai, kad 2016-04-08 apie 09 val. 45 min. (duomenys neskelbtini)koridoriuje prie dailės kabineto, viešoje vietoje, matant mokiniams, atsakovės R. G. nepilnametis sūnus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo prie nepilnametės A. G. (ieškovės), gim. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka perbraukė jai per krūtinę bei jai pastūmus M. G. nuo savęs, šis nestipriai sudavė jai delnu į veidą. Tame pačiame protokole pasiūlyta R. G. pagal administracinį nurodymą sumokėti 7 Eur baudą, ką atsakovė 2016-05-03 ir padarė (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-20-204/2016 l. 4, 5). Atsakovė R. G. pateikė skundą Šilutės rajono apylinkės teismui dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 175 straipsnį, nurodyto Tauragės AVPK Šilutės rajono PK 2016-05-02 administracinio teisės pažeidimo protokole nepadarymo ir bylos nutraukimo, kuris Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-19 nutartimi atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-24 nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-19 nutartis palikta nepakeista ir R. G. skundas netenkintas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-20-204/2016 l. 61, 62, 90, 92), t. y. administracinis nurodymas yra galiojantis, o nubaustajai sumokėjus paskirtą baudą, administracinė teisena baigta. Joje įrodytos aplinkybės dėl fakto, kad atsakovės R. G. nepilnametis sūnus M. G. įžeidžiamai kibo prie nepilnametės A. G., tyčia ranka perbraukė jai per krūtinę bei jai pastūmus M. G. nuo savęs, šis nestipriai sudavė jai delnu į veidą, šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovės prašo priteisti ieškovei A. G. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo M. G., o šiam iki 18 metų neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, šią 500 Eur neturtinę žalą priteisti iš atsakovės R. G.. Nurodo, kad po įvykio, kai atsakovas M. G. priėjęs iš nugaros paėmė ieškovei A. G. už krūtinės, o šiai jį pastūmus, jis sudavė per veidą, pataikydamas į akį, ieškovei apie savaitę laiko ją skaudėjo, perštėjo, ji juto ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimo jausmą, dvasinius išgyvenimus, kadangi po šio įvykio kai kurie mokiniai iš jos šaipėsi, ji ilgą laiką net nenorėjo eiti į mokyklą dėl patyčių, taip pat bijojo susitikti M. G., kad šis vėl prie jos nepriekabiautų ir nevartotų fizinio smurto, o grįžusi iš mokyklos dažnai verkdavo, nenorėdavo su niekuo bendrauti, net ir su šeimos nariais, jai buvo sunku susikoncentruoti į mokslus, nes sunku buvo negalvoti apie tai, kas įvyko, sapnuodavo atsakovo patyčias.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškovė tiek minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek šioje byloje nuosekliai aiškino, kad atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, kai jie pradėjo mokytis vienoje klasėje, priekabiaudavo prie jos žodžiais ir veiksmais: liesdavo ją už krūtinės, sėdmenų, laidydavo replikas. Atsakovas nepaneigė šių nurodytų aplinkybių, tik teigė, kad ji jam patiko ir, kad jis „kibindavo“ ją. Be to, sistemingą atsakovo priekabiavimą prie ieškovės patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-20-204/2016 esančios ieškovės A. G. ir atsakovo M. G. bičiulių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis turinys (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-20-204/2016 b. l. 12, 13).

Atsakovo atstovas advokatas V. Kelpšas teisingai pažymėjo, kad paaugliai apsikabinimą gali vertinti ne vienodai: mergaitė vienaip, vaikinas – kitaip, t. y. gali skirtis mergaičių, ir berniukų tokių aplinkybių vertinimas. Šiuo atveju tai, kas atrodė atsakovui normalu – čiupti už krūtinės, liestis, ieškovei nebuvo priimtina, ji kentė patyčias. Advokato naudota sąvoka „apsikabinimas“ yra netinkanti šiai situacijai. Tačiau šioje byloje neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas kildinamas iš 2016-04-08 įvykio, kuomet atsakovas ne tik priėjęs iš nugaros paėmė ieškovei A. G. už krūtų, o šiai jį pastūmus, dar ir sudavė jai per veidą.

Įvertinus vietą, kurioje tai įvyko – mokykloje, matant pašaliniams asmenims, ieškovės jautrų tokio pobūdžio situacijoms, jų viešam aptarimui amžių, įvykio aplinkybes, akivaizdu, kad ji galėjo patirti stiprų gėdos, pažeminimo jausmą, dvasinius išgyvenimus. Tai, kad ji nesikreipė į gydytoją, mokyklos psichologą, socialinį darbuotoją ar mokyklos direktorių, nepaneigia jos išgyvenimų. Kaip pati ieškovė teigia, ji nenorėjo būti vadinama skundike. Darytina išvada, kad ieškovei buvo nelengva kreiptis į mokyklos administraciją, specialistus, pasitikėti jais, jei, anot ieškovės, net kviečiamas liudyti klasės vadovas atsisako tai daryti ir liepia klasiokams nesikišti į tai.

Kad suduodant per veidą, buvo sužeista akis, patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-20-204/2016 b. l. 47) pateikta A. G. fotonuotrauka, iš kurios matyti ryškiai raudomas dešinės akies obuolys. Ieškovė paaiškino, kad šią fotonuotrauką siuntė telefonu savo draugui D. Č., kuris kaip liudytojas šioje byloje, patvirtino tai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu 500 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, todėl ieškinio reikalavimas dėl 500 Eur priteisimo ieškovei A. G. iš atsakovo M. G., o šiam iki 18 metų neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės R. G. tenkintinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovė V. D. reikalauja priteisti iš atsakovės R. G. 500 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro jos advokatei sumokėtos teisinės pagalbos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje. Motyvuoja tuo, kad R. G. 2016-05-02 administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 175 straipsnį, administraciniu nurodymu paskiriant nuobaudą - 7 Eur baudą ir šią baudą tą pačią dieną sumokėjo, tačiau 2016-05-18 visiškai be teisinio pagrindo pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl jai paskirtos nuobaudos paskyrimo. Taip pat nurodo, kad kadangi Šilutės rajono apylinkės teisme buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-20-204/2016, ieškovėms buvo sunku dalyvauti procese, neturint teisinio išsilavinimo, dėl ko prieš antrą teismo posėdį kreipėsi į advokatę, prašydamos jas atstovauti šioje byloje ir sumokėdamos už paslaugas jai 350 Eur, vėliau pateikus R. G. skundą, už atsiliepimo į šį skundą surašymą sumokėjo dar 150 Eur.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-20-204/2016 medžiagos matyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-12-09 nutartimi atsisakė priteisti nukentėjusiajai V. G.prašomas 500 Eur atstovavimo išlaidas, kadangi to nenumatė ATPK (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-20-204/2016 b. l. 97).

Ieškovių atstovės advokatės I. Grikšelienės teigimu, pareiškimas teismui ir po to visi kiti atsakovės R. G. veiksmai buvo atlikti, siekiant įtakoti baudžiamosios bylos, kurioje ieškovės A. G. draugas D. Č. kaltinamas dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o M. G. pripažintas nukentėjusiuoju, baigtį, ją pakreipti sūnui naudinga kryptimi. Anot ieškovių atstovės advokatės I. Grikšelienės, atsakovė piktnaudžiavo teise, sąmoningai nepaisė atidumo ir rūpestingumo imperatyvų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra pagrindas civilinei atsakomybei už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikyti (CK 6.246 str., 1.137 str. 2 d., 3 d.).

Teismas sutinka su atsakovų atstovo advokato V. Kelpšo argumentais, kad Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė skundą, surengė tris posėdžius, aiškinosi aplinkybes. R. G. neturi teisinio išsilavinimo, ji patarta advokato skundė aplinkybes, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, o vėliau skundė teismo nutartį, kuri buvo skundžiama. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė buvo advokato supažindinta su inicijuoto neperspektyvaus proceso galima baigtimi, tačiau nepaisydama to, vistiek jį norėjo pradėti ir tęsti.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovių atstovė advokatė žinojo kokiame procese atstovauja V. D., kad jos bylinėjimosi išlaidos nebus atlygintos, nes to nenumatė ATPK, su šiuo faktu turėjo supažindinti ieškovę, be to, rengė apeliacinį skundą byloje, kuri, anot advokatės, buvo inicijuota nepagrįstai, tad neva bylos baigtis buvo aiški, todėl ir atsakovai gali šių išlaidų reikalavimą laikyti piktnaudžiavimu teise.

Teismo vertinimu, nėra visų sąlygų, numatytų CK 6.246 straipsnyje, deliktinės atsakomybės prievolei atsirasti - turtinei žalai atlyginti, nes nenustatyta, kad atsakovė R. G. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar, kad būtų kalta dėl atsiradusių ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Pats faktas, kad asmuo kreipėsi į teismą teisminės gynybos, nėra neteisėtas veiksmas. Kai byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovų piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos, negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme. Todėl esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovė R. G. pateikė įrodymą apie patirtas 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o ieškovė V. D. - pateikė įrodymą apie patirtas 400 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Kadangi patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės R. G. priteistina: 15 Eur žyminio mokesčio ir 1,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš viso 16,54 Eur į valstybės biudžetą bei 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei V. D., o iš ieškovės V. D. priteistina 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei R. G. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 6 d., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o šiam iki 18 metų neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 200 Eur bylinėjimosi išlaidų V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 16,54 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur bylinėjimosi išlaidų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.