Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-724/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-14Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2-724/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02604-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Dalia Vasarienė, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
R. S., G. J., V. M.
Ieškovas
BUAB „Senamiesčio mitas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-724/2013(Proceso Nr. 2-55-3-02604-2012-2)Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. S. ir G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6401-533/2012 pagal ieškovės BUAB „Senamiesčio mitas“ ieškinį atsakovams R. S., V. M. ir G. J. dėl žalos atlyginimo, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Senamiesčio mitas“ pareiškė teismui ieškinį, kuriame prašo solidariai priteisti iš atsakovų R. S., G. J. ir V. M. 268 546,73 Lt žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 268 546,73 Lt vertės atsakovų turtą. Šį prašymą motyvavo tuo, kad skolos suma yra labai didelė, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012-11-08 nutartimi, atsižvelgęs, kad ieškovė pareiškė atsakovams solidarų 268 546,73 Lt dydžio reikalavimą, grindžiamą aplinkybėmis, jog tokia suma pinigų iš bendrovės buvo išimta likus mažiau nei 8 mėnesiams iki bankroto procedūros iniciavimo, ir įvertinęs aplinkybes, kad atsakovai – fiziniai asmenys – ir jų turtinė padėtis nėra žinoma, minėtą ieškinio sumą laikė didele bei ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė ieškovės naudai areštuoti atsakovams R. S., V. M. ir G. J. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 268 547 Lt sumai. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų R. S., V. M. ir G. J. kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, atitinkamai neviršijant areštuotinų sumų, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo ją panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad, jų nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Tvirtino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos yra tikėtinas ieškinio pagrindimas ir grėsmė, kad priemonių nesiėmus teismo sprendimas gali pasunkėti ir tapti neįmanomas. Laiko, kad šiuo atveju nurodytų privalomų sąlygų viseto nėra. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas bei nėra jokio pagrindo spręsti, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė. Akcentavo, kad pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui.

Atsakovas V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Tvirtino, kad sutinka su apeliantų atskirtajame skunde išdėstytais argumentais, kad ieškovės pareiškime ir teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės nesuponuoja išvados, turinčios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be kita ko, pažymėjo, kad teismo nutartis nemotyvuota tais motyvais, kuriais ji privalėjo būti motyvuota. Mano, kad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šiuo atveju nebuvo tikslinga.

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nurodė, kad atsakovai savo kreditorinio reikalavimo nėra atsisakę, todėl ieškiniu taip pat yra ginamos ir jų, kaip BUAB „Senamiesčio mitas“ kreditorių, teisės ir teisėti reikalavimai. Ieškinyje yra aiškiai išdėstyta ieškovės patirta žala, atsakovų atlikti veiksmai, įskaitant neveikimą, nurodyta jų kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovei atlyginimo. Pažymėjo, kad abu atsakovai yra fiziniai asmenys, o teikdami atskirąjį skundą nenurodė nei savo gaunamų pajamų, nei turimo turto. Ieškinio suma yra didesnė už Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paklebtą vidutinį darbo užmokestį, todėl tikėtina, kad atsakovams ieškinio sumos dydis yra didelis ir netgi labai didelis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Šios apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2012-11-08 nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidalyti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008-04-12 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 2-428/2008). Taip pat atkreipia dėmesį, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą.

Pagal CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.).

Kaip minėta, ieškovė atsakovams yra pareiškusi 268 546,73 Lt dydžio solidarų reikalavimą. Atsakovai yra fiziniai asmenys. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir pan. Todėl teisėjų kolegijos manymu, minėto dydžio juridinio asmens prašoma priteisti pinigų suma iš fizinių asmenų laikytina didele ir gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovai teigia, kad nėra privalomų sąlygų viseto, kurioms esant taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovės pareikštas reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas bei nėra jokio pagrindo spręsti, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, o pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui. Teisėjų kolegija šiuos atsakovų atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Kaip teismas nurodė anksčiau, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančias teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o atsakovų turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei. Priešingai, būtent atsakovai, siekdami įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovams įrodžius, kad ši pinigų suma jiems nėra didelė ir grėsmė, kad gali būti neįvykdytas ieškovei galimai palankus teismo sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovų turto arešto. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokių aplinkybių byloje atsakovai neįrodė. Apeliantams nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jos yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovės, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei atsakovų, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsakovai neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra gera ir sudaro pagrindą panaikinti teismo taikytą atsakovų turtui areštą ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Tačiau šioje proceso stadijoje šis klausimas nesprendžiamas ir bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p. ir 338 str.,

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlgirdas GailiūnasKazys KailiūnasDalia Vasarienė