Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nuosprendžio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nuosprendžiu A. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos; per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti A. V. padarytą turtinę žalą. Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. V. jam priteista 1 130 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Nuteistasis A. V. 2026 m. balandžio 16 d. el. paštu Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl minėto nuosprendžio pateikė apeliacinį skundą, kuris buvo nepasirašytas, o 2026 m. balandžio 20 d. el. paštu pateikė ranka pasirašytą ir nuskenuotą apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nesutikdamas su minėta nutartimi, nuteistasis Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir jo apeliacinį skundą priimti bei nagrinėti iš esmės; pripažinti, kad skundo trūkumai buvo pašalinti tinkamai, o skundas yra tinkamai pasirašytas.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas tenkinamas.

6. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartis nepagrįsta, todėl yra pagrindas ją panaikinti.

7. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad 2026 m. balandžio 16 d. teisme iš el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstas apeliacinis skundas, kuris nebuvo pasirašytas. Papildomai nuteistasis 2026 m. balandžio 20 d. pateikė tą patį skundą, tik jau pasirašytą ranka, skundas buvo nuskenuotas ir vėlgi atsiųstas el. paštu. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad skundas nėra tinkamai pasirašytas – teismui turėjo būti pateiktas originalus ranka pasirašytas apeliacinis skundas arba toks, kuris pasirašytas elektroniniu parašu, arba tapatybė turi būti patvirtinta kitomis priemonėmis.

8. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Tai reiškia, kad surašytas apeliacinis skundas turi būti pasirašytas arba pasirašant ranka, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba apelianto tapatybė turi būti patvirtinta kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojantis elektronine bankininkyste ir pan. Apeliacinio skundo pasirašymo reikalavimas kyla iš siekio identifikuoti, kad apeliaciniu skundu yra išreiškiama konkretaus asmens valia, kad niekam nekiltų abejonių dėl šį procesinį dokumentą pateikiančio asmens tapatybės.

9. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje išdėstytų aktualių teisės normų aiškinimu, ir daroma išvada, kad nuteistojo apeliacinis skundas atsiųstas el. paštu nebuvo pasirašytas saugiu el. parašu – nuteistasis pateikė tik ranka pasirašytą ir nuskenuotą apeliacinio skundo skaitmeninę kopiją. Tačiau negalima sutikti su teismo išvada, kad šiuo atveju kyla abejonių dėl apeliacinį skundą padavusio asmens tapatybės, ko ir yra siekiama BPK 313 straipsnio 1 dalies reikalavimu pateikti pasirašytą apeliacinį skundą.

10. Nors nuteistasis pateikė skenuotą apeliacinio skundo variantą, tačiau jį atsiuntė iš jo paties naudojamo el. pašto, kuris yra nurodomas ir pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis. Šiuo el. pašto adresu pirmosios instancijos teismas nuteistajam siuntė šaukimus, nuorodas dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, taip pat ir nuosprendžio nuorašą, bei skundžiamą nutartį. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis teisiamajame posėdyje dalyvavo, taigi jam siunčiamus šaukimus gaudavo būtent jis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis neabejotinai gavo skundžiamą nuosprendį ir skundžiamą nutartį – nuteistasis pateikė apeliacinį skundą dėl nuosprendžio, taip pat patvirtino gavęs ir skundžiamą nutartį, dėl jos pateikė nagrinėjamą skundą.

11. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad nuteistasis apylinkės teismui pirma pateikė iš viso nepasirašytą apeliacinį skundą, o vėliau pateikė pasirašytą ir nuskenuotą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad su nuteistuoju iš tiesų galėjo susisiekti teismo atstovai ir nuteistąjį informuoti apie pateikto apeliacinio skundo trūkumus. Tačiau nei prie skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, nei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų negalima nustatyti, kokios pastabos dėl skundo trūkumų nuteistajam buvo perduotos, kas neleidžia paneigti ir nuteistojo skundo teiginių, jog nuteistajam galimai buvo duotas patarimas pasirašyti skundą ir jį nuskenavus atsiųsti į teismą.

12. Pateiktas apeliacinis skundas yra pasirašytas parašu (ir nuskenuotas), kuris yra vizualiai panašus į nuteistojo parašus ant kitų byloje esančių procesinių dokumentų – pvz., ant paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo, supažindinimo su bylos medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą protokolo. Be to, kartu su nagrinėjamu skundu nuteistasis pateikė ir jo ranka pasirašytą apeliacinį skundą. Ši aplinkybė teismų praktikoje taip pat yra įvertinama, kai proceso metu kyla abejonių dėl tinkamo procesinio dokumento pasirašymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-74-719/2025).

13. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti apeliacinio skundo trūkumai nėra tokio pobūdžio, dėl kurių nuteistasis turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentu, kad skenuotas ar fotografuotas dokumentas nėra prilyginamas originaliam parašui, tačiau, kaip minėta, atsižvelgus į tai, jog apeliacinis skundas pateiktas iš to paties elektroninio pašto, kurį pats teismas naudojo tinkamam procesinių dokumentų įteikimui, nėra pagrindo abejoti, kad elektroniniu paštu pateiktame apeliaciniame skunde buvo išreikšta būtent nuteistojo A. V. valia. Teisė apskųsti procesinį dokumentą yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtinais atvejais. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant baudžiamąsias bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl yra pagrindas ją panaikinti ir nuteistojo A. V. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti nuosprendį priėmusiam apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – grąžinti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nuosprendžio Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo spręsti šio apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.