Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-06-01 · Civilinė byla Nr. e2-476-214/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-01
Bylos Nr.
e2-476-214/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Bružienė
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
A. R.
Trečiasis asmuo
A. M.
Kategorijos
  • 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.39pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-476-214/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16702-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.10.2.4; 2.5.39; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, sekretoriaujant Marijai Karpaitei, dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovams Ilonai Skaisgirienei, V. P., atsakovui A. R., jo atstovui advokatui L. S. Bagdonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. R., trečiasis asmuo A. M., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. R. 2346,53 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014-08-01 su ieškovu sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-2651978, pagal kurią Transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. 2014 m. rugpjūčio 19 d. Šv. Gertrūdos g. 44, Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas A. R., būdamas neblaivus, vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais važiavusią ir sustojusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities VPK 2014 m. rugsėjo 29 d. pažymoje Nr. 20R-19178514-14 nurodoma, kad dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas atsakovas. Nuostolius už eismo įvykio metu apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė A. M.. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, pervesdamas 2 346,53 Eur (8 102,09 Lt) dydžio sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui suteikta atgręžtinio reikalavimo teisė, kai transporto priemonę vairavęs asmuo yra neblaivus bei yra minėtos transporto priemonės valdytojas, prašo iš atsakovo priteisti dėl eismo įvykio patirtą žalą (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Atsakovas A. R. teismui pateiktame atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad dėl eismo įvykio kilimo bei savo kaltės įvykyje neprieštarauja, atsakomybės už sukeltą įvykį nevengia, tačiau nesutinka su pertekline, dirbtinai iškelta žalos (nuostolių) atlyginimo suma. UAB „Asistavita“ pateiktoje ataskaitoje į numatomą orientacinę atstatomojo remonto kainą yra įskaičiuota visų keistinų detalių ir darbų suma yra vienareikšmiškai perteklinė, kadangi ataskaitoje pateiktos sugadinimų atstatymui reikalingos detalės ir darbai negali būti siejamos su autoįvykio metu realiai padarytais sugadinimais. Pagal pateiktą nuotrauką, darytą iš karto po autoįvykio, aiškiai matyti, jog ataskaitoje pateiktų detalių ir darbų turinys neatitinka realios situacijos. Teigia, kad įvykio metu apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini), pagaminto 2004-09-01 vidutinė rinkos kaina įvykio metu buvo apie 15000 Lt (4344,00 Eur). Nustatyta ir vairuotojo prašoma atlyginti žalos suma 8102,09 Lt (2346,53 Eur), sudaranti net daugiau, kaip 1/2 visos automobilio vertės, yra nepagrįstai didelė, lyginant tiek su visa automobilio verte, tiek su visų apgadinimų mastu ir neatitinkanti realių apgadintų automobilio detalių atkūrimo vertės. Apklausęs kelis autoservisus apie tai, kiek realiai kainuotų nukentėjusiojo automobilio apgadintų detalių remontas, pagal autoįvykio fotonuotraukas visi autoservisai nurodė daug mažesnes preliminarias remonto kainas. Pažymėtina, jog nukentėjęs asmuo A. M. vienašališkai atliko remonto kaštų įvertinimą, nepranešęs atsakovui apie vertinimo vykdymo datą, tuo atimdamas iš jo teisę tiesiogiai dalyvauti remonto kaštų įvertinimo procedūroje, taip pat nesuteikė atsakovui teisės atlikti nepriklausomą remonto kaštų įvertinimą. Pateiktoje remonto kaštų įvertinimo deklaracijoje pateiktos keistinos detalės, kurios iš viso negali būti siejamos su autoįvykio metu patirtais nuostoliais, kaip stoglangio remontas papildomi navigacijos darbai, ašies remontas, šoninių stiklų keitimas (b. l. 8-10).

Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus. Nurodė, kad autoįvykiu padaryta žala ieškovo buvo įvertinta, tačiau nukentėjęs asmuo su šia žala nesutiko, kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Asistavita“, kur buvo išsamiai apskaičiuota žala, nustatyti atkuriamosios vertės remonto kaštai – 10398,77 Lt. Ieškovo atstovams ištyrus, ar visi nustatyti apgadinimai yra susiję su konkrečiu eismo įvykiu, 2014-10-20 nukentėjusiajam asmeniui A. M. buvo išmokėta draudimo išmoka. Pažymi, kad 400 Lt išlaidų už įvertinimo paslaugas nebuvo apmokėtos, kad pagal vertinimo ataskaitą keistinoms detalėms ieškovo ekspertai dar pritaikė 8 procentus nuolaidos, ir taip apskaičiuotas žalos dydis dar buvo sumažintas 346,15 Lt. Taip pat atskaitoma pinigų suma už nusidėvėjimą, kuris sudarė 49 proc. – 1950,53 Lt, tuo remiantis, nuo apskaičiuotų remonto kaštų buvo suma sumažinta 2696,68 Lt ir išmokėtos draudimo išmokos suma sudarė 8102,09 Lt (2346,53 Eur). Žalos suma apskaičiuota eksperto, kuris yra nepriklausomas ir kuriam keliami aukšti reikalavimai pateikta vertinimo ataskaita. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, atsakovas nesutiko su žalos dydžiu, tačiau savo nesutikimo konkrečiais įrodymais nepagrindė. Iš pateiktų fotonuotraukų galima matyti, kad kaltininko automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį nemaža jėga, Audi automobilio priekinis bamperis palindo po BMW automobilio galiniu bamperiu. Po smūgio BMW automobilis buvo pasislinkęs į šoną per maždaug pusė metro, tai užfiksuota nuotraukose po įvykio ir policijos duomenyse. Vertinant automobilių sugadinimus matyti, kad Audi sugadinimai yra didesni, todėl smūgius buvo nemažas.

Prašo priteisti iš atsakovo 2346,53 Eur žalos, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos, 53 Eur žyminio mokesčio, 42,21 bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nesutinka su darbų, medžiagų ir detalių įvertinimu, Automobilio vertė rinkoje tuo metu buvo apie 15000 Lt, o jos remontui paskaičiuota 10000 Lt, praktiškai mašinos kaina, transporto priemonė turėtų būti nevažiuojanti, kad tokią sumą reikėtų priteisti. Kadangi A. M. vienašališkai atliko remonto kašto vertinimą, atlikdamas iš atsakovo teisę tiesiogiai dalyvauti remonto kaštų nustatyme. Ieškovo specialistas žalą įvertino 500 Lt, A. M. rado asmenį, kuris įvertino 1600 Lt, t. y. tris kartus brangiau. Pats domėjosi keliuose autoservisuose dėl kainų ir visur gavo atsakymus, kad neatitinka sumų dydžiai maždaug tris kartus. Neįrodyta, kad visi sugadinimai atsirado šio įvykio metu, dalį sugadinimų atspindi nuotraukos. Trečiojo asmens transporto priemonės buvo daužtas priekinis dangtis, buferis ir kairės pusės žibintas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad BMW automobilis nukentėjo nežymiai, tuo tarpu Audi sugadinimai didesni. Trečiasis asmuo į nepriklausomą ekspertą kreipėsi beveik po trijų savaičių, kyla klausimas, kokiu būdu ekspertai apskaičiavo žalą. Priėjo išvadą, kad dalis darbų buvo atlikta pertekliniai: pozicija 4134121 dėl uždengimo skydo ir bagažinės dugno keitimo, įskaitant galinių žibintų, buferio, galinio dangčio tarpinės, bagažinės apdailos ir degalų bako nuėmimą uždėjimą, pozicija 512501 galinio buferio keitimas, pozicija 5149500 galinio dangčio apdailos nuėmimas uždėjimas, pozicija 5199510 galinio v/n ženklo nuėmimas uždėjimas, pozicijos 6321683 galinių kairio ir dešinio žibintų ant dangčio nuėmimas uždėjimas, 5113902 galinio dangčio rankenos juostos nuėmimas uždėjimas. Visos šios aplinkybės rodo, kad vertintojas nurodė darbus, kurie kartojasi, siekdamas padidinti sąmatą ir tokiu būdu sukelti nukentėjusiai šaliai didesnės turtinės naudos gavimui. Byloje nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kokiu būdu buvo nustatytas 1 valandos darbo įkainis 75 Lt. 2014 metais vidutinis serviso valandos darbo darbų kaina buvo apie 40 Lt. Nėra konstatuota ir įrodyta, kad visi sugadinimai, kurie įvardinti ekspertizėje buvo padaryti būtent šio autoįvykio metu dėl atsakovo kaltės. 4134121 pozicija uždengimo skydo ir panelės dugno keitimas 24 valandos sunaudotos dviejų detalių pakeitimui, kėbulo pakeitimas maksimalus laikotarpis apie 18 val. Akivaizdžiai sukeltos kainos, kokius įkainius ir kokiame sunkumo lygyje ekspertas suveda į Audatex sistemą, tokia ir būna galutinė piniginė išraiška. Ekspertui užtenka įrašyti papildomus darbus, didesnius įkainius ir kaina gali pasikeisti dvigubai. Apklausti liudytojai nurodė, kokie sugadinimai buvo padaryti automobiliui ir tokių sugadinimų, kurie nurodyti ataskaitoje nebuvo. Ieškovas turi įrodyti, kad visi sugadinimai atsirado dėl atsakovo kaltės šio įvykio metu. Pažymėtina, kad nepriklausoma ekspertizė buvo atlikta praėjus kuriam laikui po įvykio, automobilis galėjo būti sugadintas kitur, nukentėjusysis nori pasipelnyti iš situacijos. Ieškinys turėtų būti mažinamas pusiau. Dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovas nepateikė jokių kvitų dėl degalų pylimo, kad tos išlaidos buvo realiai patirtos, todėl teismas turėtų tai įvertinti ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Kadangi atsakovo atlyginimas nedidelis, prašo priteistą ieškinį išdėstyti dalimis metų laikotarpiui.

Liudytoju apklaustas ekspertas V. P. parodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūra buvo daroma Ergo atstovybėje Kaune, surašomi kiek tuo metu buvo matomi sugadinimai, kurie buvo galimi matyti neišardžius automobilio, jie buvo užfiksuoti ir tuo pagrindu buvo dalinai apskaičiuota žala, t. y. ne visa žala. Vėliau automobilio savininkas nutarė pasidaryti transporto priemonės nepriklausomo eksperto automobilio vertinimo ataskaitą, kreipėsi į įvertinimo bendrovę UAB „Asistavita“, pateikė vertinimo ataskaitą, kurioje jau atsispindi detalesni sugadinimai, kadangi šiuo vertinimu automobilis jau buvo išardytas, nuimtos detalės, buvo įvertinti sugadinimai, kurių pirmuoju vertinimu nebuvo galima matyti. Visi sugadinimai yra susiję su eismo įvykiu, žala apskaičiuota pagal Audatex sistemą, kurioje yra aprašytos detalių ir darbų vertės. Šioje vertinimo ataskaitoje yra pritaikytas keičiamų detalių nusidėvėjimas. Vertintojas skaičiuoja naujoms detalėms, t. y. detalių rinkos vertei iki remonto ir pritaikomas nusidėvėjimas. Iš eismo įvykio vietoje padarytų nuotraukų matyti, kad nuotraukos, atspindinčios pagrindinius sugadinimus, nebuvo padarytos, kadangi buvo sugadinta BMW automobilio galinė dešinė pusė, o nuotraukose užfiksuota automobilis iš kairės pusės. Iš automobilio Audi sugadinimo galima matyti, kad smūgis buvo didelis, BMW bamperio viduje yra plastikinis stiprintuvas, kuris sugėrė viso smūgio energiją, Audi bamperio stiprintuvas yra geležinis. Nuo smūgio išlindo dešinės pusės galinio bamperio amortizatorius, nubrozdintos galinės dešinės durys, nubrozdintas galinis sparnas, toliau stogo deformacija nuo smūgio. Ergo nuotraukose matoma BMW kairės pusės galinės durys ir galinis sparnas, tarp durų ir sparno yra tarpas apie 1 cm, tai gamykliniai tarpai. Nuotraukose matosi, kad nuo smūgio galinis sparnas jau susilietęs su galinės pusės durimis, reiškia nėra jokio tarpo. Atsirado nubrozdinimai ant galinių durų, susilietus su galiniu sparnu. Nuotraukose akivaizdžiai matosi stogo deformacija, susilankstęs, t. y. nuo smūgio ties silpniausia kėbulo karkaso dalimis – ties galinės dešinės pusės dalimi, įlinko stogas. Nuotraukose matosi sugadinta galinė panelė, skydas. Nuėmus bamperį, plastikinį stiprintuvą, lieka galinis skydas, prasideda matalinės dalys. Ergo nuotraukose matosi bagažinės dugno deformacija, yra įlenkta dugno galinė dešinė pusė apie 15 cm į priekį. Dugno dalys turėtų būti lygios. Žiūrint link galinės sėdynės už atsarginio rato kėbulo metalinė dalis raukšlėja, o čia viskas turėtų būti lygiai. Sugadinta galinė panelė, nes Audi automobilis palindo po BMW automobiliu. Pagal nuotraukas visi nubrozdinimai eina ties galinio numerio kaire dalimi, dešinėj pusėj jokių nubrozdinimų nėra. Atsakant į atsakovo atsiliepimą, nurodo, kad stoglangio remonto darbai nebuvo atliekami, reikėjo perdažyti visą stogą, išimant tas dalis, kurios trukdo priėjimui, kaip pvz. stoglangį. Dėl navigacijos darbų, buvo atliekami darbai, susiję su akumuliatoriaus elektros atjungimu. Galinė ašis bei važiuoklė nebuvo remontuojami, buvo atlikti tik išrinkimo ir surinkimo darbai, kad prieiti prie kitų detalių, kurioms buvo reikalingas remontas. Šoninis stiklas taip pat nebuvo keičiamas, dėl galinio dešinės pusės sparno lyginimo, tempimo, jis buvo išmontuotas. Teigia, kad automobilio BMW remonto darbai galėjo kainuoti ir 10000 Lt, kaina priklauso nuo atliekančio remontą serviso ir tuo metu galiojančių įkainių. Išmoka išmokama tik už tuos darbus, kurie yra susiję su įvykiu, šiuo atveju papildomų darbų, kurie nesusiję su įvykiu, nėra, darbų įkainiai atitiko tuo metu galiojusius vidutinius įkainius. Jei kliento netenkina paskaičiuota žala, jis turi teisę kreiptis į nepriklausomą vertintoją. Klientas turi teisę remontuoti automobilį naujomis detalėmis ir po to paskaičiuojamas nusidėvėjimas pagal automobilio metus.

Liudytojas A. M. parodė, kad atsakovas yra žmonos brolis, jis paskambino po įvykio, nuvykęs pamatė, kad Audi automobilis buvo daugiau pažeistas, nes priekiu trenkėsi, o BMW sugadintas tik galinis bamperis ir šoninis sparnas, daugiau pažeidimų nebuvo. Automobilį matė iš arti.

Liudytojas G. I. parodė, kad atsakovas yra draugo giminaitis, atvykus į įvykio vietą, automobiliai buvo varomi į aikštelę. BMW buvo suglamžytas dešinės pusės galinis sparnas ir buferis, bagažinė, Audi buvo sugadinta lempa, sparnas, mašinos abi buvo važiuojančios, smūgis buvo nedidelis, greičio nebuvo. Mano, kad jei būtų padaryta 8 000 Lt žala, mašina nelabai galėtų važiuoti. Automobilį BMW apžiūrėjo aikštelėj poros metrų atstumu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas tinkamai. Byla išnagrinėta iš esmės trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 63, CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (per EPP sistemą ieškovės pateiktų įrodymų), 2014-08-01 ieškovas su atsakovu sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui nuo 2014-08-01 iki 2015-07-31 buvo apdrausta transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. (duomenys neskelbtini)įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas A. R., būdamas neblaivus, vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais važiavusią ir sustojusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities VPK 2014 m. rugsėjo 29 d. pažymoje Nr. 20R-19178514-14 nurodoma, kad dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas atsakovas. Nuostolius už eismo įvykio metu apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė A. M.. Kauno apylinkės teismo 2014-09-15 nutarimu atsakovas pripažintas kaltu padarius LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta 4200 Lt su teisės vairuoti atėmimu 3 metams, t. y. jis buvo nubaustas už tai, kad būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, pervedamas 2346,53 Eur (8 102,09 Lt) dydžio sumą. Taigi ieškovo (draudiko) reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – ieškinyje kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, o kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui; asmeniui ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.246 str., 6.263 str. 1, 2 d.).

Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., TPVCAPDĮ 12 str.). TPVCAPDĮ 22 str. pirmojoje bei antrojoje dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš šių pagrindų - atsakingas asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p.). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 59 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atsakingu asmeniu įvardindamas patį transporto priemonę vairavusį asmenį arba kitą teisės aktų nustatyta tvarka atsakingą už žalos padarymą asmenį, jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (Taisyklių 59.1 p.).

Tarp šalių byloje ginčo dėl eismo įvykio kaltininko bei dėl to, ar ieškovas įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo, nėra, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako. Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio.

Civiliniame procese galioja įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų vertinimo procedūra yra grindžiama tikėtinumo taisykle, t. y. teismas daro išvadą apie tam tikros aplinkybės egzistavimą, jeigu byloje surinkta medžiaga leidžia daryti prielaidą, jog yra didesnė tikimybė ją buvus, nei nebuvus. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008).

Atsakovas savo nesutikimą su nustatytu žalos dydžiu, grindžia tuo, jog trečiojo asmens pateikti nepriklausomo eksperto įvertinime nurodytų darbų bei detalių kainos apskaičiavimai yra pertekliniai.

Padarytos žalos dydžio klausimas sprendžiamas pagal byloje esančius įrodymus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiajam asmeniui patyrusiam šio eismo įvykio metu žalą, buvo išmokėta 2346,53 Eur draudimo išmoka. Žalos dydis buvo apskaičiuotas nepriklausomo turto vertintojo UAB „Asistavita“ kvalifikuotų vertintojų. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su nustatytu nuostolių dydžiu, nurodydamas, jog tokios didelės žalos savo automobiliu nepadarė, kad iš nuotraukų matyti, jog susidūrimas buvo nedidelis, o apskaičiuotas žalos dydis praktiškai yra lygus mašinos kainai, transporto priemonė turėtų būti nevažiuojanti, kad tokią sumą reikėtų priteisti. Nurodo, kad ieškovo specialistas žalą įvertino 500 Lt, A. M. rado asmenį, kuris įvertino 1600 Lt, t. y. tris kartus brangiau.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją (žalą) patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas byloje surinktus įrodymus turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus ( CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovas bei jo atstovas nesutikdami su ieškovo išmokėtu žalos dydžiu, teigia, jog nepriklausomo eksperto įvertina žala yra gerokai per didelė ir ji turi būti mažinama pusiau, kad dalies sugadinimų, kurie nurodyti ataskaitoje, automobiliui nebuvo padaryta, dalis darbų buvo atlikta pertekliniai, kad vertintojas nurodė darbus, kurie kartojasi, siekdamas padidinti sąmatą ir tokiu būdu sukelti nukentėjusiai šaliai didesnės turtinės naudos gavimui, kad neįrodyta, jog visi automobilio sugadinimai atsirado dėl atsakovo kaltės šio įvykio metu, tačiau šių teiginių nepagrindžia. Byloje nėra duomenų (įrodymų), kad nukentėjusiojo automobiliui galėjo būti padaryta žala dėl kito kontakto ar kito asmens kaltės, jog tokie nukentėjusiojo automobilio sužalojimai buvo iki susidūrimo momento. Taigi, atsakovas teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, o tik nurodė galimas versijas, jog galimai galėjo būti kitaip, kad tokiu būdu nukentėjusysis siekia pasipelnyti iš situacijos. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančia UAB „Asistavita“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. ASIS-140894, kadangi ją atliko atestuoti, kvalifikuoti vertintojai, byloje nėra duomenų, kad šie vertintojai būtų šališki. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. P. parodė, kad trečiajam asmeniui buvo išmokėta išmoka tik už tuos darbus, kurie yra susiję su įvykiu, papildomų darbų, kurie nesusiję su šiuo įvykiu, ataskaitoje nėra, darbų įkainiai atitiko tuo metu galiojusius vidutinius įkainius.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovas patyrė žalą dėl atsakovo kaltės, yra visos atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, ir atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą (nuostolius) (CK 6.245 str. 1 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis pateiktais byloje įrodymais ir vidiniu įsitikinimu konstatuoja, jog ieškinyje nurodytas nuostolių dydis (2346,53 Eur) yra pagrįstas, t. y. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoavariją asmenį – atsakovą, todėl 2346,53 Eur žalos atlyginimo priteistina iš atsakovo ieškovui (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.245-6.249 str., 6.263 str., 6.270 str., 6.280 str. 1 d., 6.988 str., Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.2 d.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pripažintinas pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kelionės išlaidas. Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, detalizuoja CPK 88 straipsnio 1 dalis, kurioje nėra aiškiai įtvirtinta, kad kelionės į teismo posėdį išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tačiau CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat yra priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Teismų praktika nurodo, kad CPK 88 straipsnyje išvardytų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Kitos būtinos ir pagrįstos gali būti įvairios išlaidos, nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Pagal teismų praktiką tiek rengimosi bylai metu, tiek ją nagrinėjant šalys gali turėti įvairių išlaidų, kurių neįmanoma numatyti įstatyme. Esminiai šių išlaidų požymiai yra jų būtinumas ir racionalumas, be to, jos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Taigi CPK įtvirtina dalyvaujančio byloje asmens teisę reikalauti priteisti ir tas jo išlaidas, kurias asmuo objektyviai turėjo patirti bylos nagrinėjimo metu, tačiau tik tuo atveju, jeigu asmuo teismui pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas patyrė kelionės (transporto kuro įsigijimo) išlaidų, kai jo atstovas vyko iš Vilniaus į Kaune vykusį teismo posėdį, ieškovas pateikė byloje 2016-03-18 prašymą dėl 28,51 Eur kelionės išlaidų apmokėjimo bei 2016-05-12 prašymą dėl 13,70 Eur kelionės išlaidų apmokėjimo, tačiau teismui pateikė tik Neste Oil 2016-10-29 kvitą 23,58 Eur sumai dėl 2016-10-29 patirtų 13,05 Eur išlaidų bei VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ kvitą dėl 1,20 Eur automobilio parkavimo išlaidų patyrimo.

Atsakovo atstovas prašo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, kadangi ieškovas nepateikė jokių kvitų dėl degalų pylimo, kad tos išlaidos buvo realiai patirtos.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteistini 53 Eur žyminio mokesčio bei 15,46 Eur vykimo į teismo posėdžius išlaidos (CPK 93 str.).

Dėl teismo priteistos žalos išdėstymo.

Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Atsakovo atstovas prašo iš ieškovo priteistą ieškinį išdėstyti dalimis metų laikotarpiui, kadangi atsakovo atlyginimas nedidelis, pateikia 2016-05-10 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad atsakovo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 390 Eur. Ieškovo atstovas nuomonės dėl priteistos žalos išdėstymo nepareiškė.

Išnagrinėjus atsakovo išdėstytus motyvus, atsakovo materialinė padėtis laikytina sunkia. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais, išdėstytinas 2346,53 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 53 Eur žyminio mokesčio bei 15,46 Eur vykimo į teismo posėdžius išlaidų mokėjimas dalimis dvylikos mėnesių laikotarpiui, vienuolika mėnesių mokant įmokas po 202 Eur, dvyliktą mėnesį sumokant likusią skolos dalį – 192,99 Eur) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2346,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Manytina, jog toks skolos išdėstymas nesukels neigiamų pasekmių, priteistos sumos išdėstymas dalimis nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas, o tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą (CPK 177 str., 178 str., 185 str., 284 str., 432 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271, 284 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, buveinė geležinio Vilko g. 6A, LT 03507 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai 2346,53 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 53 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2346,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68,46 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo vykdymą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tokia tvarka: įpareigojant atsakovą A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 11 (vienuolika) mėnesių mokėti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, buveinė geležinio Vilko g. 6A, LT 03507 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokas po 202 Eur (du šimtus du eurus 00 ct), sumokant įmoką iki kiekvieno mėnesio 29 dienos, paskutinį (dvyliktą) mėnesį sumokėti likusią skolos dalį – 192,99 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 99 ct) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2346,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Bružienė