Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (dirbo mažojoje bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. balandžio 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimo bausme;

2) 2012 m. rugpjūčio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2012 m. lapkričio 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su 2012 m. rugpjūčio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliko 2018-03-23.

4) 2019 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių teismo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – nubaustas 30 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 15 d., apie 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, savo šeimos narei - sugyventinei S. D. tyčia sugriebė už alkūnės, 6 kartus kumščiu sudavė jai į dešinį šoną, tuo padarydamas S. D. kraujosruvą nugaros dešinėje bei dešinės pusės IX šonkaulio lūžį ir I-o juosmeninio slankstelio (L1) lūžį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 15 d. apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu ,,Rover 400“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasivijęs savo šeimos narę - sugyventinę S. D., išlipo iš automobilio ir sugriebęs jai už plaukų tyčia tempė, dėl ko nukentėjusioji suklupo ant žemės, betempiant nukentėjusiajai 4 kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, po to įsodino į automobilį ir 3 kartus kumščiu sudavė jai į veidą, tuo padarydamas kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą bei odos pažeidimą nosies pamato srityje, nubrozdinimą nosies nugarėlės dešinėje, kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvą dešinio kelio srityje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, nubrozdinimą kairio kelio srityje, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis N. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad spalio 15 d., dienos metu, galėjo būti 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susiginčijo su sugyventine S., pagriebė jai už rankos bei sudavė į šoną 3-4 kartus, bet galėjo suduoti, kaip nurodyta kaltinime, 6 kartus kumščiu į šoną. Tada S. išėjo iš namų ir pamatė ją einančią žvyrkeliu. Atsisėdo į automobilį ir ją pasivijo. Pradžioje liepė sėsti į mašiną bei važiuoti namo pasikalbėti, bet ji nesėdo. Sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų tempė, bet nematė ar buvo suklupusi, nes nebuvo atsisukęs. Nepamena ar tempdamas sudavė, bet galėjo tempdamas suduoti kumščiu į galvos sritį 4 kartus. Kai S. įsodino į mašiną, sudavė jai kumščiu, bet kiek kartų nepamena, bet galėjo suduoti 3 kartus į veidą. Ne pirmą kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją, buvo jau nubaustas 30 parų arešto bausme. Nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė.

Nukentėjusioji S. D. parodė, kad iki įvykio su kaltinamuoju gyveno pusantrų metų, bendrų vaikų neturi. Turi dvi mergaites iš pirmos santuokos. Namuose, įvykio metu kaltinamasis sudavė jai 3-4 kartus, bet galėjo suduoti į šoną 6 kartus. Prisivijo automobiliu, tempė už plaukų ir smūgiavo. Tai matė dukra. Ji šiuo metu gyvena atskirai. Priima atsiprašymą, bet kartu gyvenimo nemato. Mano, kad tiems įvykiams turėjo įtakos jo pavartotas alkoholis. Blaivas nebūtų taip pasielgęs. Įvykio metu iš kaltinamojo jautėsi alkoholio kvapas, nes buvo pagiringas, naktį vartojo alkoholį, nebuvo parą laiko grįžęs namo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo nurodyta, kad 2019 m. spalio 15 d. apie 14 val. 07 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra sumušta moteris, šalia yra vaikas. Apie 14 val. 25 val. ekipažas „6079“, kuriame dirbo policijos pareigūnai: vyresnysis tyrėjas S. U. ir tyrėja G. U., važiavo (duomenys neskelbtini), kuomet ties parduotuve susistabdė žmonės, prašantys pagalbos. Kai ekipažas sustojo prie jų, priėjo vyras, kuris nurodė, kad netoliese buvo sumušta moteris, kuri dabar yra jo automobilyje. Kaip vėliau paaiškėjo, sumušta moteris buvo S. D., kuri nurodė, kad ją namuose sumušė sugyventinis N. K. Ant S. D. veido matėsi kraujosruvos ir nubrozdinimai. S. D. buvo pristatyta į Kėdainių ligoninę, kur jai buvo nustatyti sumušimai galvos ir krūtinės srityje, ir buvo atliekami tyrimai. Minėtu adresu taip pat reagavo ekipažas „6089“, kuriame dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliai M. B. ir A. U., kurie 14 val. 40 min. adresu (duomenys neskelbtini) sulaikė N. K.. N. K. buvo nustatytas 0,58 promilių girtumo laipsnis. N. K. sulaikytas ir uždarytas į areštinę (1 tomas, b. l. 10-12).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) A. U. į virtuvę matomas stalas, kėdės, daug įvairių buities daiktų. Tiesiai yra durys, vedančios į gyvenamąjį kambarį. Grumtynių pėdsakų neužfiksuota, bylai reikšmingų daiktų nerasta, nieko nepaimta (1 tomas, b. l. 12-20).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad apžiūrėta žvyruota kelio danga apie 300 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Ant kelio rastos automobilio stabdymo, padangų pėdsakų žymės. Automobilis ,,Rover 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), prie ūkinio pastato. Automobilio galinis buferis atitrūkęs, nėra dešinės pusės galinių durelių rankenos. Automobilio salone, ant galinės sėdinės, rasta žvyro (1 tomas, b. l. 24 - 29, 30-37).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad S. D. veide užfiksuotas patinimas, įdrėskimas, nubrozdinimas, kraujosruva. Ji buvo šoko būsenoje, labai susijaudinusi, akivaizdžiai išsigandusi (1 tomas, b. l. 38-41).

Nukentėjusiosios S. D. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 15 d., apie pirmą valandą, su savo automobiliu ,,Rover 400“, į namus grįžo sugyventinis N. K. kartu su draugu. Prieš tai jis parą laiko nebuvo namuose. Ji namuose buvo užsirakinusi ir pasakė, kad jo draugo į namus neįleis. Tada N. su draugu išvažiavo ir po pusvalandžio grįžo vienas. Įėjęs į miegamojo kambarį, N. pradėjo šaukti, užgaulioti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, priekaištavo jai, kad ji jį pažemino prieš draugą. N. buvo neblaivus. Sugyventinis sugriebė jai už rankos ties alkūne ir kumščiu sudavė 5-6 kartus į dešinį šoną. Pro langą ji pamatė iš mokyklos grįžtančią dukrą E., todėl išėjo jos pasitikti ir kartu su dukra ėjo pagrindiniu keliu link Mantviliškio kaimo. Automobiliu ,,Rover 400“ prie jos privažiavo sugyventinis N., iššoko iš automobilio, pribėgo prie jos ir sugriebęs jai už plaukų tempė link automobilio. Ji suklupo ant kelių, o jis toliau ją tempdamas kumščiu sudavė 3-4 kartus jai į galvą. Pritempęs prie automobilio, įsodino ją į automobilio galą ir kumščiu apie 3 kartus sudavė jai į veidą. Mušimo metu ji juto fizinį skausmą. Jai skaudėjo visą kūną, ant veido po abejomis akimis liko kraujosruvos, mėlynės, galvoje yra keli guzai, ant dešinės kojos taip pat yra mėlynė, ant kairio kelio yra nubrozdinimai, labai skauda dešinės pusės šonkaulį. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, buvo primušęs 2019 m. pavasarį, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo nubaustas 30 parų arešto. Yra smurtavęs ir prieš 2019 m. pavasarį, tačiau dėl minėtų kartų ji į policiją nesikreipė (1 tomas, b. l. 54-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo 2019 m. spalio 16 d. specialisto išvada Nr. G2776/2019(02) kurioje nurodyta, kad S. D. nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kraujosruva bei odos pažeidimas nosies pamato srityje, nubrozdinimas nosies nugarėlės dešinėje, kraujosruva kairiame žande, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruva dešinio kelio srityje, kraujosruva dešinėje blauzdoje, nubrozdinimas kairio kelio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip šešių trauminių poveikių: vienas į veido sritį, padarant kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą bei odos pažeidimą nosies pamato srityje, nubrozdinimą nosies nugarėlės dešinėje; vienas - į kairį žandą, padarant kraujosruvą; vienas - į nugaros dešinę pusę, padarant kraujosruvą; vienas - į dešinio kelio sritį, padarant kraujosruvą; vienas - į dešinę blauzdą, padarant kraujosruvą; vienas - į kairio kelio sritį, padarant nubrozdinimą. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių (1 tomas, b. l. 67)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo 2019 m. spalio 28 d. specialisto išvada Nr. pG2883/2019(02), kurioje nurodyta, kad S. D. nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kraujosruva bei odos pažeidimas nosies pamato srityje, nubrozdinimas nosies nugarėlės dešinėje, kraujosruva kairiame žande, kraujosruva nugaros dešinėje, dešinės pusės IX šonkaulio lūžis, I-o juosmeninio slankstelio (Ll) lūžis, kraujosruva dešinio kelio srityje, kraujosruva dešinėje blauzdoje, nubrozdinimas kairio kelio srityje. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip aštuonių trauminių poveikių: vienas į veido sritį, padarant kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą bei odos pažeidimą nosies pamato srityje, nubrozdinimą nosies nugarėlės dešinėje; vienas - į kairį žandą, padarant kraujosruvą; trys - į nugarą, padarant kraujosruvą dešinėje, IX šonkaulio lūžį dešinėje, I-o juosmeninio slankstelio (Ll) lūžį; vienas - į dešinio kelio sritį, padarant kraujosruvą; vienas - į dešinę blauzdą, padarant kraujosruvą; vienas - į kairio kelio sritį, padarant nubrozdinimą. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruvos, odos pažeidimas, nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu dešinės pusės IX šonkaulio lūžis, I-o juosmeninio slankstelio (L1) lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 71-72).

Liudytojo E. J. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 15 d., apie 14.00 val. jis savo kieme dažė tvorą. Bedirbant, (duomenys neskelbtini) išgirdo mergaitės riksmą. Atsisukęs pamatė, kad už maždaug 350 metrų, gatvėje, įstrižai kelio stovi sidabrinis automobilis, priekiu į Mantviliškio kaimą, o moteris ir mergaitė blaškėsi po kelią ir rapsų lauką. Jis matė ir vyrą. Pagalvojo, kad įvyko eismo įvykis, todėl nuvažiavo prie minėto automobilio. Važiuojant link jų, matė, kad moteris stovi viduryje kelio, o mergaitė šalikelėje. Vyras sėdo į sidabrinės spalvos automobilį ,,Rover 400“ ir nuvažiavo link Mantviliškio. Jis sustojo, matė, kad moteriai reikia pagalbos. Moteris buvo sumušta. Jis ją įsisodino į automobilį ir skambino pagalbos telefonu. Mergaitė buvo apsiverkusi, susijaudinusi, bet nesumušta (1 tomas, b. l. 99-103).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. spalio 15 d., 15.24 val., N. K. nustatytas 0,58 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 104-106).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo nesant faktiškai jokios dingsties, pats būdamas neblaivus prikibo prie nukentėjusiosios, smurtavo intensyviai, o smurto pobūdis rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą sukelti fizinį skausmą ar net sužaloti. Kaltinamasis neneigė, jog vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, padarė jai sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, faktą, jog buvo padaryti sužalojimai, patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (jie yra šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog N. K., 2019 m. spalio 15 d. apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu ,,Rover 400“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasivijęs savo šeimos narę - sugyventinę S. D., išlipo iš automobilio ir sugriebęs jai už plaukų tyčia tempė, dėl ko nukentėjusioji suklupo ant žemės, betempiant nukentėjusiajai 4 kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, po to įsodino į automobilį ir 3 kartus kumščiu sudavė jai į veidą, tuo padarydamas kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą bei odos pažeidimą nosies pamato srityje, nubrozdinimą nosies nugarėlės dešinėje, kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvą dešinio kelio srityje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, nubrozdinimą kairio kelio srityje, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, be jokios priežasties. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) nusikaltimus. Nusikaltimai baigti, tyčiniai, smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių, smurtauta prieš fiziškai silpnesnį asmenį, prieš moterį, prieš savo sugyventinę. N. K. teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas 2019 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu dėl padarytos nusikalstamos veikos – smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją. Be to, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 276¹ straipsnį (2 tomas, b. l. 5-9, Liteko duomenis), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (2 tomas, b. l. 2), šiuo metu nedirbantis (2 tomas, b. l. 13, 67), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, tačiau darbdavys pažymėjo, jog pastarasis dirbo tik kelias dienas (2 tomas, b. l. 30), VšĮ (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų priežiūros ir Psichikos sveikatos grupėje nėra (2 tomas, b. l. 33). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jau buvo teistas už smurtinį nusikaltimą, todėl darytina išvada, kad pastarasis jokių išvadų iš teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Būdamas nuteistas 2019 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu už nežymų sveikatos sutrikdymą ir atlikęs arešto bausmę, praėjus vos daugiau nei mėnesiui vėl padarė dvi nusikalstamas veikas asmens sveikatai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam už padarytas nusikalstamas veikas griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis - laisvės atėmimą. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pasekmes – sužalota sugyventinė, padarytas nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai. Įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam už nusikaltimų padarymą tikslinga skirti realias laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei sankcijos vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji nurodė, jog civilinio ieškinio nereiškia, atleidžia kaltinamajam, teismas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrina dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės minimalią dalį.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. N. K. padarė du tyčinius - vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, teisiamas penktą kartą, pasižymi agresyviu, chuliganišku elgesiu, todėl bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

N. K. teisiamas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų. N. K. teisiamas penktą kartą, teistumas nėra išnykęs, o ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis nusikaltimus daro sistemingai, jo įžūlus, chuliganiškas, priešingas teisei elgesys nėra koreguojamas. N. K. paskutinį kartą buvo skirta arešto bausmė, tačiau pastarasis praėjus vos daugiau nei mėnesiui po arešto bausmės atlikimo padarė du naujus nusikaltimus, kai tuo laikotarpiu, privalėjo elgtis itin atsakingai ir pavyzdingai, laikytis nustatytų apribojimų bei siekti įrodyti, jog yra vertas teismo pasitikėjimo. Akivaizdu, kad to padaryti jam nepavyko. Administracinių nusižengimų registro išrašas (2 t., b. l. 12) liudija, jog N. K. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nedirba. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad N. K. jam kilusias problemas, nepasitenkinimą sprendžia jam vienam priimtinais būdais, jo elgesys yra pavojingas visuomenei, todėl jis ir privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę izoliuotas nuo jos.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu N. K. buvo sulaikytas 2019 m. spalio 15 d. (1 t., b. l. 113). 2019 m. spalio 17 d. teismo nutartimi N. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vienam mėnesiui, kuri 2019 m. lapkričio 5 d. pratęsta dar vienam mėnesiui. (1 tomas, b. l. 136-137, 142-143). Kardomąją priemonę - suėmimą kaltinamajam N. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, N. K. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. (1 tomas, b. l. 142-143).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, į tai, jog nedirba, neturi pajamų, jam skiriam reali laisvės atėmimo bausmė, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės minimalią dalį ir paskirti subendrintą bausmę 2 (du) metus 3 (trys) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti N. K. sumažintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gruodžio 13 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į N. K. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d.

Kardomąją priemonę N. K. – suėmimą, palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.