Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – dviejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelniausios bausmės minimalią dalį ir paskirta subendrinta dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gruodžio 13 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į N. K. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 15 d., apie 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, savo šeimos narei - sugyventinei S. D. tyčia sugriebė už alkūnės, 6 kartus kumščiu sudavė jai į dešinį šoną, tuo padarydamas S. D. kraujosruvą nugaros dešinėje bei dešinės pusės IX šonkaulio lūžį ir I-o juosmeninio slankstelio (L1) lūžį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, N. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 15 d. apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu ,,Rover 400“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasivijęs savo šeimos narę - sugyventinę S. D., išlipo iš automobilio ir sugriebęs jai už plaukų tyčia tempė, dėl ko nukentėjusioji suklupo ant žemės, betempiant nukentėjusiajai 4 kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, po to įsodino į automobilį ir 3 kartus kumščiu sudavė jai į veidą, tuo padarydamas kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą bei odos pažeidimą nosies pamato srityje, nubrozdinimą nosies nugarėlės dešinėje, kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvą dešinio kelio srityje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, nubrozdinimą kairio kelio srityje, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę N. K. nurodė, kad nuteistais padarė vieną nesunkų (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) nusikaltimus, nusikaltimai baigti, tyčiniai, smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių, smurtauta prieš fiziškai silpnesnį asmenį, prieš moterį, prieš savo sugyventinę. N. K. teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas 2019 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu dėl padarytos nusikalstamos veikos – smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją. Be to, jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 276¹ straipsnį. Nuteistasis jokių išvadų iš teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, todėl bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam už padarytas nusikalstamas veikas griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis - laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis kaltu prisipažino, gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji nurodė, jog civilinio ieškinio nereiškia, atleidžia kaltinamajam, teismas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės minimalią dalį. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. K. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta, apelianto ginčijama jam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, teisinga ir ne per griežta. Šioje byloje nėra ginčo dėl nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, todėl toliau pasisakoma tik apeliacinio skundo ribose – dėl N. K. paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8.2. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog skirdamas bausmę N. K. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aptartas Baudžiamojo kodekso nuostatas. Teismas, parinkdamas nuteistajam N. K. bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į nuteistojo kaltės formą ir rūšį (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (abi nusikalstamos veikos baigtos). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo N. K. atžvilgiu nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atžvilgiu nustatytas net dvi sunkiančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Be to, individualizuodamas N. K. skiriamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nusikalto ne pirmą kartą, nes praeityje buvo teistas keturis kartus, tame tarpe ir už smurtavimą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose N. K. atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis taip pat kaltinamas dviejų tyčinių nusikaltimų padarymu. Iš byloje esančio nukentėjusiosios S. D. prašymo (1 t., b. l. 145) ir jos parodymų duotų pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 75), matyti, kad ji prašė N. K. neskirti realios bausmės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad anksčiau jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat arešto bausmė, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos N. K. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus.

8.3. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis N. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti N. K. paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas N. K. skirtinas bausmes tinkamai taikė aptartas BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles ir pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus N. K. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmes – terminuotus laisvės atėmimus, jų dydį nustatant mažesnį nei minėtų BK straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam N. K. bausmių rūšis ir dydžius, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

9. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, pažymima, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

9.1. Skundžiamu nuosprendžiu N. K. buvo pripažintas kaltu padarius du tyčinius nusikaltimus, kurie, remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalimi yra priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog N. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. K. daro ne tik administracinius nusižengimus, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau penktą kartą. Inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tai yra būdamas recidyvistas. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis taip pat kaltinamas tyčinių nusikaltimų padarymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad N. K. yra linkęs nusikalsti bei siekti savo tikslų neteisėtais būdais, todėl atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

9.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Kaip jau buvo minėta, kiekvienam nuteisiamam asmeniui bausmė turi būti individualizuota. N. K. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė tiek įvertinęs jo padarytų veikų pavojingumą, tiek ir pačio nuteistojo asmenybę ir pagrįstai sprendė, jog jam bausmės vykdymo atidėjimo institutas nebegali būti taikomas.

10. Įvertinus minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad keisti nuteistajam N. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl to skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo N. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.