- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2-421/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- Elko Grupa AS
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BMS grupė“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Computer data international“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Elko Grupa AS atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria ieškovo Elko Grupa AS ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BMS grupė“ dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtas, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Computer data international“ (civilinės bylos Nr. 2-2676-252/2009).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo Elko Grupa AS atstovas 2009 m. rugpjūčio 4 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „BMS grupė“ 4 856 225,13 Lt skolą, 19 815 Lt žyminį mokestį, 103 Lt vertimo išlaidų, 3 798,08 Lt išlaidų apmokėti advokato pagalbą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nutarė ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles bei įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priėmė atsakovo atsiliepimą į ieškinį bei paskyrė parengiamojo teismo posėdžio datą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nutartyje pažymėta, kad ieškovas ieškinyje nenurodė aplinkybių apie apdraustus ir neapdraustus mokėjimus, neapdraustų mokėjimų pagrindą ir priežastis. Ieškovas nepateikė jo draudiko sprendimo, susijusio su nuostoliais dėl neapmokėtų neapdraustų sąskaitų, o jeigu yra ginčas tarp draudiko ir ieškovo – sprendimo dėl jų ginčo. Atsakovo garantija apima neapdraustų mokėtinų sumų dalį, todėl pripažinta, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo, negalima nustatyti ieškinio ribų bei nepagrįstai varžomos atsakovo teisės pareikšti atsikirtimus. Ieškovo nurodytas asmuo įrodymams pateikti negali būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu šiuo pagrindu. Teismas sprendė, kad ieškinys turi trūkumų dėl faktinio ieškinio pagrindo formulavimo - nenurodyti įrodymai, pagrindžiantys ieškinio faktinį pagrindą, ir jie nepateikti kaip ieškinio priedai.
Šalies argumentai
Ieškovas 2009 m. lapkričio 25 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 835 905,85 Lt skolą, 39 240 Lt žyminį mokestį, 1 268,39 Lt vertimo išlaidų, 3 798,08 Lt išlaidų apmokėti advokato pagalbą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi (skundžiama nutartis) ieškovo Elko Grupa AS ieškinį paliko nenagrinėtą bei panaikino 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutartyje nurodyta, kad teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau ieškovas visų nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinį grindžia atsakovo išduota 2008 m. rugpjūčio 1 d. 2 400 000 EUR sumos garantija, kuri susijusi ir apima neapdraustų mokėtinų sumų dalį pagal ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą sutartį, bei su ja susijusią ieškovo ir draudiko sudarytą sutartį. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad visos trečiojo asmens neapmokėtos ieškovui sumos yra neapdraustos, tačiau tai neatitinka ieškinio priedų. Ieškovas prie patikslinto ieškinio pridėjo draudiko sprendimus dėl visų neapmokėtų per ginčo laikotarpį mokėjimų draudimo, tačiau šie dokumentai pateikti ne valstybine kalba. Prie kiekvieno šio dokumento turi būti vertimas, patvirtintas vertėjo parašu, antspaudu bei nuoroda į tai, kad vertėjas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą vertimą, tačiau tai padaryta tik 2009 m. kovo 10 d. dokumente. Visi vertimai surišti bendrai, o ne paeiliui po išversto teksto. Svarstant klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo paaiškėjo galimas neteisingas vertimas dėl vertimo tekste minimų paskolos ribų, nors ieškovas šiais įrodymais grindžia ne paskolinius, o draudiminius santykius. Teismas sprendė, jog ieškinys turi esminių trūkumų, kurie neleidžia nustatyti teisminio nagrinėjimo ribų. Parengiamojo teismo posėdžio metu svarstant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas kreipėsi į draudiką Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Latvijos filialą dėl neapmokėtų sumų draudimo, kad šis svarsto, kurios mokėtinos sumos draustos. Tik ieškovui nurodžius, kurios sąskaitos neapdraustos ir nurodžius, kokie konkrečiai sprendimai dėl tų sąskaitų nedraudimo priimti, galima būtų konstatuoti, kad ieškinio trūkumai pašalinti ir yra aiškios ieškinio ribos, nes atsakovo garantija suteikta tik neapdraustų mokėjimų daliai.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir draudikas ginčų sprendimui pasirinko Latvijos Respublikos teisę bei ginčų sprendimo vietą Rygoje, todėl nagrinėjamoje byloje negalimas ginčo dėl sprendimo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką sprendimas. Su tokiu sprendimu tiesiogiai susijusi atsakovo pareiga pagal garantiją. Draudiko Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Latvijos filialo įtraukimas į bylą vien tik įrodymams surinkti neatitinka teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų teisinę padėtį. Byloje nustatyta, kad Draudimo sutartis sudaryta 2007 m. rugpjūčio 1 d., t. y. anksčiau už išduotą atsakovo garantiją. Teismas pripažino, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų ir ieškinį paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Ieškovas Elko Grupa AS atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde rašoma:
Teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartyje buvo nustatęs, jog ieškinyje nėra žinių apie ieškovo ir draudiko sudarytą sutartį. Ieškovas nenurodė aplinkybių apie apdraustus ar neapdraustus mokėjimus, neapdraustų mokėjimų pagrindą ir priežastis, todėl teismas pripažino, jog ieškovas tinkamai nesuformavo ieškinio pagrindo. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad visa ieškiniu prašoma priteisti skola yra nedrausta, kadangi pagal atsakovo išduotą garantiją atsakovo atsakomybė ribojama 2 400 000 EUR suma. Pagal draudimo sutartis visoms trečiajam asmeniui išrašytoms ir neapmokėtoms sąskaitoms faktūroms draudimo apsauga neteikiama, tai yra 4 835 905,85 Lt skola yra nedrausta, todėl visa priteistina iš atsakovo, garantavusio už prievolių įvykdymą. Ieškovas pašalino teismo nurodytus trūkumus: nurodė apie apdraustus ar neapdraustus mokėjimus (tai yra, kad visa skola neapdrausta), neapdraustų mokėjimų pagrindą ir priežastis (sprendimuose dėl draudimo apsaugos suteikimo nustatytą privalomą sąlygą – atsakovo garantiją ir draudimo apsaugos negaliojimą, nesant atitinkamos garantijos) bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teismo išvada, kad ieškinio priedai neatitinka ieškinio pagrindo, nepagrįsta. Reikalavimas reiškiamas dėl to, kad draudimo apsauga galioja tik esant neatšaukiamai garantijai, kuri suteikta draustoms sąskaitoms. Nesant tokios garantijos draudimo apsauga negalioja, todėl ieškovas turi teisę reikalauti visų sąskaitų apmokėjimo iš atsakovo pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. garantijos sąlygas. Visi teismui pateiktų sprendimų dėl kredito limito vertimai buvo vertėjo sudėti tokia pat eilės tvarka, kaip ir patys sprendimai dėl kredito limito, o paskutiniame lape vertėjas patvirtino visų dokumentų tinkamą išvertimą. Aplinkybė, kad vertimai surišti ne į atskirus dokumentus, negali būti pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Ieškovo atstovė teismui paaiškino vertimų neatitikimus, kuriuos būtų galima pašalinti, pateikiant patikslintus vertimus, tačiau teismas nenustatė papildomo termino šiems trūkumams pašalinti.Teismo nutartis grindžiama prieštaringais motyvais, neįvertinus esminių rašytiniuose įrodymuose esančių aplinkybių. Teismas neįpareigojo pateikti draudiko sprendimų atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, todėl jo išvada, jog nepašalinti 2009 m. lapkričio 12 d. nutartyje nurodyti trūkumai dėl to, kad nepateikti draudiko sprendimai, yra nepagrįsta. Patikslintu ieškiniu ieškovas neprašė teismo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu draudimo bendrovę, todėl argumentai, susiję su draudiko ir ieškovo santykiais, neturi įtakos bylos nagrinėjimui bei nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismo nutartis priimta pažeidus procesinės teisės normas. Teismas, gavęs patikslintą ieškinį, jo priėmimo klausimą turėjo išspręsti rašytinio proceso tvarka, tačiau jis, nepriėmęs ieškinio, žodinio proceso tvarka nagrinėjo bylą. Dėl tokių procesinių pažeidimų ieškovas patyrė nuostolius. Tuo atveju, jeigu teismas būtų priėmęs nutartį atsisakyti priimti ieškinį, ieškovui būtų sugrąžintas žyminis mokestis.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „BMS grupė“ atstovas atsiliepimu į ieškovo Elko Grupa AS atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad iš pareikšto ieškinio nebuvo aiškus ieškovo reikalavimas bei jo ribos, t. y. ieškinys pateiktas su trūkumais. Tai neleido atsakovui tinkamai suformuluoti savo atsikirtimų. Ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti. Jokių duomenų apie neapdraustų mokėjimų dalį ieškovas nepateikė. Jis nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių nustatyti ieškinio ribas. Ieškovo pateikti ieškinio priedai taip pat neatitiko įstatymo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, laikytina pagrįsta ir teisėta. Klausimas sprendžiamas vadovaujantis ieškovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią nuostatą savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz., 2008 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-1121/2000 ir kt.). Įstatymų leidėjas nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Ieškovui nustatytas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas jau paduodamas ieškinį pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir teisę į ieškinio patenkinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-181/2009). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuoti patį reikalavimą, tai yra ko jis prašo teismo.
Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Šis ieškinys buvo priimtas 2009 m. rugpjūčio 24 d. teisėjo rezoliucija (t. 1, b. l. 3-6). Atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį byloje (t. 3, b. l. 124). Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas priėmė 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį (t. 3, b. l. 177), kuria nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Šioje nutartyje teismas iš esmės nurodė, kad ieškinyje nėra aplinkybių apie apdraustus ar neapdraustus mokėjimus, neapdraustų mokėjimų buvimo pagrindą bei priežastis; ieškovas nepateikė draudiko sprendimo, susijusio su nuostoliais dėl neapmokėtų apdraustų sąskaitų; ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo; nėra nurodyti įrodymai, pagrindžiantys faktinį ieškinio pagrindą ir jie nepateikti kaip ieškinio priedai. Ieškovas, šalindamas teismo nurodytus ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 180-183). Patikslintame ieškinyje, be kita ko, nurodė: „Atsižvelgus į tai, kad Euler Hermes Kreditversicherungs – AG Latvijos filiale draudimo apsaugą UAB „Computer data international“ skoloms suteikė su sąlyga, jog už visų apdraustų sąskaitų faktūrų apmokėjimą besąlygiškai garantuos atsakovas, atsakovo UAB „BMS grupė“ garantija yra sąlyginė ir nesuteikiama apdraustoms sąskaitoms, todėl vadovaujantis draudimo sutartimi visoms trečiajam asmeniui išrašytoms ir neapmokėtoms sąskaitoms faktūroms draudimo apsauga neteikiama, t. y. 4 835 905,85 Lt skola yra nedrausta, todėl priteistina iš atsakovo, garantavusio už prievolių įvykdymą neapdraustų mokėtinų sumų atžvilgiu“ (citata). Ieškovas prie patikslinto ieškinio teikė papildomus rašytinius įrodymus su dokumentų vertimais. Teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą (t. 4, b. l. 29-30).
Kaip jau aukščiau paminėta, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad visos ieškiniu reikalaujamos priteisti skolinių mokėjimų sumos yra neapdraustos. Procesiniame dokumente ieškovui išdėsčius tokią pareikštinę nuostatą, teisėjų kolegija negali nesutikti su skundo motyvu, kad ieškovas patikslintu ieškiniu pašalino teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartyje įvardintą trūkumą, t. y. nurodė, jog visa reikalaujama priteisti skola nedrausta, nurodė neapdraustų mokėjimų pagrindą ir priežastis bei papildomai pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teigdamas, jog nurodytas ieškinio pagrindas neatitinka ieškinio priedų, jau patikslinto ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi vertinti ieškovo pateiktų įrodymų turinį, tačiau toks vertinimas atliekamas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės, įvertinus ankstesnės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo turinį, leidžia pirmosios instancijos teismui nustatyti (apibrėžti) bylos nagrinėjimo ribas (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.).
Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad prie patikslinto ieškinio pridėti draudiko sprendimai pateikti ne valstybine kalba bei turi kitų trūkumų (pvz., ne kiekvienas vertimas patvirtintas vertėjo parašu, antspaudu bei nuoroda, jog vertėjas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą vertimą, visi vertimai surišti bendrai ir pan.). Pažymėtina, kad tokie įvardijami trūkumai nebuvo nurodyti teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartyje, todėl jų konstatavimo pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį negalėjo palikti nenagrinėtą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs papildomus trūkumus, galėjo ir turėjo įpareigoti ieškovą pašalinti šiuos trūkumus, nustatydamas tam atitinkamą terminą (CPK 113 str. 3 d., 115 str. 2 d., 138 str.).
Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad svarstant klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo paaiškėjo galimas neteisingas vertimas dėl vertimo tekste minimų paskolos ribų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas nėra atsakingas už galimai neteisingą vertimą, kurį atliko ne jis pats, o jo pasirinktas vertėjas, kuris yra atsakingas už dokumento išvertimą teisingumą. Toks teismo nustatytas trūkumas taip pat galėjo būti pašalintas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nesudarė pagrindo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą. Atkreiptinas dėmesys, kad darydamas išvadas dėl patikslinto ieškinio priimtinumo, teismas rėmėsi nepatvirtinta prielaida dėl galimo neteisingo kai kurių dokumentų teksto dalies išvertimo.
Ieškovas patikslintame ieškinyje aiškiai nurodė, kad visos reikalaujamos priteisti mokėtinos sumos yra neapdraustos, todėl skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytas motyvas, jog tik ieškovui nurodžius, kurios mokėjimų sąskaitos neapdraustos ir kokie konkrečiai sprendimai dėl tų sąskaitų nedraudimo yra priimti, esą galima būtų konstatuoti ieškinio trūkumų pašalinimą ir aiškių ieškinio ribų apibrėžimą, laikytinas nepagrįstu.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Ieškovas patikslintame ieškinyje trečiuoju asmeniu nenurodė bylos medžiagoje minimos draudimo bendrovės, todėl skunde pagrįstai teigiama, jog draudiko ir ieškovo santykiai neturi įtakos bylos nagrinėjimui bei nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą.
Teisėjų kolegija išdėstytų argumentų pagrindu daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo teisinio pagrindo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).
Teisėjų kolegija šiuo procesiniu sprendimu naikina skundžiamą teismo nutartį, o bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priimant tokį procesinį sprendimą atskirojo skundo argumentai apie tai, jog teismas, gavęs patikslintą ieškinį, jo priėmimo klausimą turėjo išspręsti rašytinio proceso tvarka, jog ieškovas neteko procesinės galimybės susigrąžinti žyminio mokesčio, nebeturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.