Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1; 1.2.5.3; 2.1.4.4.1; 2.1.4.5.1; 2.1.4.6.1; 2.1.4.11.1; 2.1.4.12; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.9; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.1.15.3.3.1; 2.3.4.1; 2.3.4.2; 2.3.4.6.1.; 2.3.4.6.2; 2.3.4.7.1; 2.3.4.8; 2.3.4.9; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.7;

2018 m. balandžio 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. T. (V. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė kitam žmogui sveikatą ir sukėlęs pavojų žmogaus gyvybei, turėdamas galimybę pagelbėti bei suteikti pagalbą, jos nesuteikė, o būtent kad jis:

1) 2015 m. vasario 28 d. apie 17.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas automobilyje „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir R. P., sustabdė vairuojamą automobilį ir liepė R. P. išlipti, pastarajam nepaklusus, išlipo pats bei atidaręs keleivio pusės dureles pakartojo liepimą išlipti, po ko, nukentėjusiajam išlipus ir nuėjus prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nusekė iš paskos ir panaudojo fizinį smurtą prieš R. P., tyčia pastarajam sudavė nemažiau kaip 41 smūgį į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje, dešinio antakio srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, intradermalines kraujosruvas kakle, kairio peties srityje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies projekcijoje, smakre, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kakle, dešinio sėdmens srityje, juosmens kairėje, abipus kelių projekcijose, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, abipus žastuose, abipus dilbiuose su odos nubrozdinimais, krūtinėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, apibus blauzdose, krūtinės ląstos kairės pusės VII šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje;

2) 2015 m. vasario 28 d. apie 17.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), prie ūkinio pastato, panaudojęs fizinį smurtą R. P. atžvilgiu (nesunkiai sutrikdė sveikatą) ir paėmęs nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, kad pastarasis negalėtų išsikviesti pagalbos, tyčia, paliko nukentėjusįjį šaltuoju paros metu gulintį lauke ant žemės, dėl ko, sukėlė pavojų pastarojo gyvybei ir turėdamas galimybę pagelbėti bei suteikti pagalbą jos nesuteikė, sėdo į automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo, o R. P. dėl patirtų sužalojimų negalėdamas kreiptis pagalbos, šaltuoju paros metu gulėdamas ant žemės ir turėdamas ribotą galimybę judėti, prarado sąmonę, vėliau išsivystė bendras kūno atvėsimas ir 2015 m. vasario 28 d. mirė,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje.

Kaltinamasis V. T. savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino ir teisme parodė, kad 2015 m. vasario 28 d. ryte jo juodos spalvos automobiliu ,,Toyota Avensis“ su L. K. vyko į parduotuvę, esančią Riešėje. 2015 m. vasario 27 d. vartojo alkoholį. Pakeliui į Riešę užvažiavo pas brolius J. ir V. B., kurie jam padėdavo ūkyje. Pas juos užvažiuodavo retai, kartą per metus. Nuvykus pas brolius B., jis nusprendė jiems padėti, nes jie gyveno skurdžiai. V. B. nuėjo į parduotuvę nupirkti jam degtinės. V. B. nupirko tris butelius degtinės. Nusprendė visus pavaišinti degtine, įpylė kitiems ir pats išgėrė apie 100 gramų degtinės. Pas jį turėjo atvažiuoti sesuo, dėl to paprašė J. B. telefono, kad galėtų perspėti seserį. J. B. telefono sąskaita buvo tuščia, todėl V. B. atvedė R. P., kad galėtų paskambinti iš pastarojo telefono. R. P. buvo neblaivus. R. P. telefonas buvo paprastas, juodas, mažas, firmos nepamena. R. P. telefonu paskambino sesei ir pasakė, kad greitai bus namuose. Jis dar truputį pabuvo pas J. B.. R. P. ir V. B., eidami į lauką, nukrito koridoriuje ant grindų. Ruošiantis važiuoti namo, automobilis užklimpo purve. L. K., V. B., J. B., R. P. padėjo išstumti automobilį. Už tai kad jie padėjo išstumti automobilį, dar pavaišino juos alkoholiu. Jis su R. P. kalbėjo apie šunis. R. P. gyrėsi, kad turi labai apdovanotą šunį. Jis liepė R. P. atvesti šunį ir parodyti. R. P. buvo labai girtas, eidamas griuvinėjo. Kai atsisėdo prie savo automobilio vairo, pastebėjo kad R. P. sėdi ant galinės sėdynės, L. K. sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje. Galvojo, kad R. P. namo važiuoja arba nori jam parodyti šunį. Privažiavus žirgyną sustojo, nes nežinojo, kur važiuoja R. P., važiuojant jie nekalbėjo. Sustojus prie žirgyno, paprašė, kad R. P. išliptų. Prie žirgyno stovėjo apie 5-10 minučių, visi trys išgėrė degtinės. Po to R. P. pats išlipo iš automobilio, gali būti, kad jis atidarė automobiliu dureles, nes R. P. buvo labai neblaivus. Tarp jo ir R. P. nebuvo jokio konflikto. Galimai automobilyje kalbėjo apie šunis, tačiau nebuvo dėl ko konfliktuoti. Iš automobilio išlipo tam, kad atidarytų automobilio dureles R. P.. Grįžęs namo taip pat vartojo alkoholį, nes buvo atvykusi jo sesuo, jie šventė jos gimtadienį. Dukrai parvežė saldainių ir ledų, negali nurodyti, kas juos pirko ir kada. Jam grįžus namo, dukra buvo lauke, jis jai pasakė, kad parvežė jai saldainių. Apie R. P. telefoną nieko nežinojo, dukra jam nieko nesakė. Kai tyrėja jam pranešė, kad jis pavogė telefoną ir sumušė žmogų, nebebendravo su tyrėja. Nemušė R. P., neėmė jo telefono ir nepaliko jo be pagalbos prie ūkinio pastato. Paskutinį kartą R. P. matė prie žirgyno, nežino, kur buvo aptiktas jo lavonas. Iškart po įvykio išvyko į užsienį, nes seniai buvo suplanuota, visą mėnesį iki to ruošėsi. Ketino važiuoti į užsienį po sesers gimtadienio, t. y. 2015 m. kovo 1 d, buvo sutarta dėl darbo Airijoje. Negali tiksliai nurodyti, kada išvyko į Airija, tai buvo maždaug 2015 m. kovo 3-5 d. Lėktuvo bilietus oro uoste nusipirko tą pačią dieną, kai išskrido, o ne iš anksto. Po mėnesio iš sutuoktinės I. B. sužinojo, kad yra įtariamas žmogaus sumušimu, kuris rastas negyvas. Airijoje buvo apie metus laiko. Būdamas Airijoje bendravo su tyrėja Ž. T.. Po metų grįžęs į Lietuvą, nuėjo į policiją. Nepripažįsta civilinio ieškinio. 2015 m. vasario 28 d. išgėrė apie 200 gramų degtinės, gėrė po truputį, dėl to nebuvo girtas. Nuvykęs į Airiją, iš pradžių nedirbo, nes reikėjo sutvarkyti dokumentus, po 2-3 savaičių pradėjo dirbti. R. P. griuvinėjo, negalėjo paeiti, buvo labai girtas. Kada pastarasis išlipo iš jo automobilio prie žirgyno, tai niekur nėjo, stovėjo. Nežinojo, kur gyvena R. P.. Nežinojo, kad R. P. Bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie neblaivų vairuotoją. Būdamas jo automobilyje R. P. niekam neskambino. R. P. visą laiką sėdėjo ir gėrė (T 3, b. l. 133-135).

Liudytojas R. K. parodė, kad iki 2016 m. gegužės mėnesio dirbo Vilniaus rajono Policijos komisariate vyr. tyrėju. 2015 m. žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį netoli Riešės žirgyno buvo rastas mirusio vyro kūnas. Atliekant tyrimą apklausė liudytoją L. K., kuris parodė, kad jis, V. T. ir R. P. kartu vartojo alkoholį. Po to jie visi trys važiavo apžiūrėti kažkokių šunų. V. T. vairavo automobilį, L. K. sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės, o R. P. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jiems važiuojant tarp V. T. ir R. P. kilo konfliktas dėl šunų ar kažko, tikslios konflikto priežasties neprisimena. V. T. buvo susinervinęs dėl konflikto. Privažiavus Riešės žirgyną, V. T. sustabdė automobilį, išlipo iš jo, priėjęs prie keleivio priekinių durelių atidarė jas ir liepė R. P. išlipti iš automobilio. R. P. išlipus iš automobilio, jis ir V. T. nuėjo prie galinės automobilio dalies. L. K. jam parodė, kad nieko nematė ir negirdėjo. Po kurio laiko V. T. grįžo į automobilį ir su L. K. nuvažiavo. V. T. nieko nesakė apie tai, kad darė išlipęs iš automobilio. Kadangi L. K. buvo neblaivus, dėl to negali nurodyti po kiek laiko V. T. grįžo į automobilį. Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad mirusysis R. P. turėjo mobiliojo ryšio telefoną galimai ,,Samsung Galaxy Mini“, kuris priklausė jo sugyventinei. Telefono prie mirusio vyro kūno nerado, jis buvo dingęs. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad į minėtą telefoną buvo įdėta kita SIM kortelė, kuri priklausė V. T. dukrai D. T.. Iš pokalbių išklotinių matėsi, kad dubliavosi du telefonai. Iš tos kortelės, kuri buvo įdėta į dingusį R. P. sugyventinės telefoną, buvo daug kartų skambinta telefonu, kuris priklausė I. B.. Praėjus maždaug savaitei po įvykio bendravo su I. B., kuri nurodė, kad telefono numeris, iš kurio jai buvo skambinta, priklausė jos dukrai D. T.. D. T. tuo metu buvo apie 9 metų amžiaus. Paaiškinus I. B. situaciją, D. T., dalyvaujant motinai, buvo apklausta. Mergaitė parodė, kad telefoną jai davė tėvas, tačiau ji jį grąžino tėvui, nes jame nebuvo žaidimų, kurie jai patiktų. Mergaitė iš karto prisiminė telefoną, nes jis buvo su dideliu ekranu, ji iki tol neturėjo išmanaus telefono. I. B. paaiškino, kad nematė, kad dukra turėtų minėtą telefoną. V. T. tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, dėl to su juo dėl telefono nekalbėjo. Telefonas nebuvo rastas. 2015 m. vasario 28 d., kai R. P. išvyko iš namų, į telefoną buvo įdėta R. P. sugyventinei J. G. priklausanti SIM kortelė, kuria pastoviai naudojosi tiek R. P., tiek J. G.. Po to į telefoną labai trumpam laikotarpiui buvo įdėta D. T. SIM kortelė. Tiksliai neprisimena, ar SIM kortelė buvo tik įdėta į telefoną, ar buvo ir skambinta iš jo (T 3, b. l. 70-72).

Liudytojas V. B. parodė, kad jis, brolis J. B. ir brolienė D. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta V. T., apie pusę metų dirbo pas jį lentpjūvėje. V. T. atvažiavo pas jį ir davė jam 40 eurų, kad nupirktų du butelius degtinės ir cigarečių. V. T. atvažiavo su L. K.. Nuėjęs į parduotuvę ,,Maxima“ nupirko degtinės ir cigarečių. Jam grįžus iš parduotuvės, jis, V. T. ir J. B. vartojo alkoholį, L. K. liko V. T. automobilyje. Jiems vartojant alkoholį, į jo namus užėjo R. P., kurs niekada anksčiau pas jį neužeidavo. Matėsi, kad R. P. neblaivus, paprašė įpilti jam degtinės. Jis R. P. įpylė apie 50 gramų degtinės. V. T. prašė, kad jis jam leistų paskambinti jo telefonu, tačiau jo telefono sąskaitoje nebuvo pinigų. Tada R. P. pasakė, kad nueis namo ir paims savo telefoną. R. P. po 10 minučių grįžo su telefonu, surinko V. T. pasakytą telefono numerį ir padavė telefoną V. T.. V. T. paskambino moteriai vardu N. ir pasakė, kad atveš darbininkų. Po to V. T. grąžino telefoną R. P.. R. P. paskambino sugyventinei ir pasakė, kad važiuoja į miestą su V. B.. Jis ir R. P. susiruošė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas V. T. dirti. Po to jis išėjo į sandėliuką atnešti malkų. Tuo metu namuose buvo V. T., L. K. ir R. P., o J. B. miegojo. Neprisimena, kada L. K. atėjo į jo namus. Grįžęs iš sandėliuko neberado V. T., L. K. ir R. P., taip pat kieme nebebuvo V. T. automobilio ,,Toyota“. Su V. T., L. K. ir R. P. išgėrė po stikliuką degtinės ir jie išvažiavo, pastarieji išsivežė degtinės butelius, kuriuos nupirko parduotuvėje. Negirdėjo, kad V. T., L. K. ir R. P. konfliktuotų. Nežino R. P. mirties aplinkybių. Apie R. P. mirtį sužinojo iš pastarojo sugyventinės. R. P. lavoną prie tvarto rado S. P.. Riešės žirgynas yra truputį toliau nuo tos vietos. Žirgynas yra 200-300 metrų atstumu nuo jo namų. Jam sakė, kad R. P. rado su guminiais batais, striuke su kapišonu ir šiltomis kelnėmis. Kai R. P. buvo pas jį, jis buvo apsiavęs guminiais batais, dėvėjo šiltas juodas kelnes ir megztinį su kapišonu. Nematė, kad R. P. bendrautų su V. T. (T 3, b. l. 72-74).

Liudytojas S. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario mėnesio pabaigoje ar kovo pradžioje rado mirusio kaimyno kūną. Apie 8 val. ryto, eidamas pro virtuvės langą pastebėjo, kad kažkas guli netoli jo ūkinio pastato. Atstumas nuo lango iki tos vietos buvo apie 20 metrų. Jis pažadino patėvį ir jie nuėję pažiūrėti. Prie kompleksinio ūkinio pastato, kurį 6 žmonės naudoja kaip sandėlį, laiko ten įvairius daiktus, rado R. P. lavoną. Pastarasis gulėjo ant žemės, kelnės buvo nusmauktos, pilvas nuogas, buvo basas, be batų. Atrodė, kad jis jau nekvėpavo, atšalęs, jo akys buvo atmerktos. R. P. buvo apsirengęs kažkokius marškinėlius trumpomis rankovėmis, megztinį, užtrauktą ant pilvo, kelnės nusmukusios iki galo, apatiniai nutįsę, atrodė lyg būtų buvęs temptas žeme. Iš karto informavo policiją apie rastą negyvo vyro kūną. Lavonas gulėjo ant nugaros, tvarkingai, tiesiai šalia ūkinio pastato. Sniego nebuvo tuo metu. R. P. nuo tos vietos gyveno 200 metrų atstumu, mediniame name. Žirgynas nuo tos vietos yra toliau, apie 300 metrų atstumu. R. P. gyveno su J. G.. R. P. buvo linksmas, nepastebėjo, kad išgėręs būtų agresyvus, neturėjo jokių rimtų priešų kaime. V. T. jam matytas, tačiau jo nepažįsta. Iš vakaro negirdėjo jokio triukšmo lauke, jeigu būtų garsiai triukšmauta, būtų girdėjęs (T 3, b. l. 74-75).

Liudytoja N. O. parodė, kad V. T. yra jos brolis. 2015 m. kovo 1 d apie 15-16 automobiliu nuvažiavo pas brolį, gyvenantį vienkiemyje (duomenys neskelbtini). Jie šventė jos gimtadienį. V. T. tuo metu gyveno su žmona I. B. ir pažįstamu L. K.. Jų kieme yra du namai: viename name gyveno V. T. su L. K., o kitame I. B. su dukra. L. K. neturėjo, kur gyventi, tai V. T. priėmė jį gyventi pas save, L. K. padėjo V. T. atlikti ūkio darbus. Pas V. T. vyko švęsti savo gimtadienio, nusivežė maisto, degtinės ir alaus. Jai atvykus V. T. ir L. K. buvo neblaivūs, jie šventė L. K. gimtadienį, kuris yra vasario mėnesio pabaigoje. Ji, V. T., L. K. ir I. B. susėdo prie stalo, visi vartojo alkoholį. V. T. sakė, kad nori išvažiuoti į užsienį, tačiau konkrečių planų neturėjo. Pas V. T. buvo iki kovo 3 d. pietų, po to išvažiavo namo, V. T. dar nebuvo niekur išvažiavęs. 2015 m. vasario- kovo mėnesį D. T. turėjo telefoną. Praėjus savaitei nuo to laiko, kai buvo pas V. T. svečiuose, sužinojo, kad jis išvyko į užsienį. Po dviejų savaičių V. T. jai paskambino iš Airijos ir pasakė, kad jį pažįstamas priėmė į darbą, bandys padirbėti. V. T. Airijoje buvo apie metus laiko. 2015 m. kovo 1-3 d., kai buvo svečiuose pas V. T., negirdėjo, kad jis kalbėtų apie konfliktą su kuo nors. V. T. būna momentiniai pykčiai, jis impulsyvus, pyksta dėl rimtesnių priežasčių, ne dėl smulkmenų, tačiau jis kontroliuoja savo pyktį. L. K. pas V. T. gyveno daugiau nei tris metus (T 3, b. l. 75-77).

Liudytoja I. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su dukra D. T.. V. T. jos sutuoktinis, santuoka sudaryta bažnyčioje, neįregistruota, jie kartu pragyveno apie 20 metų. 2015 m. vasario pabaigoje - kovo pradžioje ji su dukra gyveno atskirame name, o V. T. kartu su L. K., kuris padėdavo atlikti ūkio darbus, gyveno gretimame name. 2015 m. vasario 27 d. vakare šventė L. K. gimtadienį. 2015 m. vasario 28 d. apie 14 val., matė, kad V. T. ir L. K. tamsios spalvos automobiliu išvažiavo. Vyrai grįžo po kelių valandų, jie glėbyje nešėsi gėrimus. Paprastai, kai V. T. išvažiuoja, parveža dukrai saldumynų. Kovo 1 d. pas juos visada atvažiuoja V. T. sesuo N. O., jie švenčia jos gimtadienį. Minėtą dieną N. O. atvažiavo ir užėjo pas V. T., jie vartojo alkoholį. Dar iki L. K. gimtadienio V. T. nusipirko bilietus į užsienį, tačiau nežino kur. Neprisimena, kada tiksliai V. T. išvyko į užsienį, tai buvo 2015 m. kovo mėnesį. V. T. užsienyje buvo apie 9 mėnesius. V. T. jos neperspėjo, kad jis išvyksta į užsienį, apie tai sužinojo iš L. K.. Po kurio laiko pas ją atvyko policijos pareigūnai, kurie klausinėjo jos apie 2015 m. vasario 28 d. įvykius. Jie klausinėjo, kur išvažiavo jos vyras, ar minėta dieną pas juos buvo svečių, klausė apie telefoną. Jai parodžius savo telefoną, klausė, ar neturi kito telefono. Pareigūnams paprašius pakviesti D. T., nuėjo pas dukrą ir paklausė, ar ji turi kitą telefoną, iš pradžių dukra neigė, po to prisipažino, kad turi kitą telefoną. D. T. dėl telefono jai paaiškino, kad telefoną rado V. T. automobilyje ant grindų prie vairuotojo sėdynės ir pasiėmė jį sau. Leido policijos pareigūnams apklausti jos dukrą D. T.. D. T. policijos pareigūnams pasakė, kad telefoną jai davė tėvas. Dukra išsigando policijos pareigūno. Išvažiavus policijos pareigūnams, dukra jai paaiškino, kad kai 2015 m. vasario 28 d., nuėjo pasiimti saldumynų, rado telefoną po priekine keleivio sėdyne tėvo automobilyje. Ji sakė, kad iš to telefono išėmė SIM kortelę, kurią išmetė, ir įdėjo savo SIM kortelę. D. T. apie rastą telefoną niekam nieko nesakė, nes bijojo. L. K. jai pasakojo, kad, kai jie važiavo, sutiko dar vieną asmenį, jis įsėdo į automobilį, po to V. T. su tuo asmeniu susipyko ir liepė jam išlipti iš automobilio. Neklausė L. K. apie telefoną, kurį rado D. T.. Policijos pareigūnai jai paaiškino, kad tas žmogus, su kuriuo bendravo V. T. ir L. K., negyvas. V. T. išvykus į užsienį vieną kartą su juo bendravo telefonu, nes jis žadėjo atsiųsti pinigų. Neklausė V. T. apie įvykį, dėl kurio buvo atvažiavusi policija (T 3, b. l. 77-78, 94-65).

Liudytoja J. G. parodė, kad R. P. buvo jos sugyventinis. Iki 2015 kovo 1 d. kartu pragyveno beveik 8 metus, turėjo vieną bendrą vaiką. Gyveno (duomenys neskelbtini). R. P. buvo rastas šalia (duomenys neskelbtini) esančių senų tvartų. Žirgynas taip pat yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau toliau. Ta vieta, kur buvo rastas R. P. lavonas, yra 10 minučių kelio pėsčiomis nuo žirgyno. Jų namas yra arčiau ūkinio pastato nei žirgyno. Einant nuo žirgyno iki jų namų reikia praeiti pro tą ūkinį pastatą, kur buvo rastas R. P. lavonas. 2015 m. vasario 28 d. R. P. buvo pas savo dėdę, kur vartojo alkoholį. Jis buvo neblaivus, tačiau galėjo paeiti ir dirbti. Minėtą dieną buvo vyresnės dukros gimtadienis, laukė svečių. R. P. nuėjo vandens, ilgai nepasirodė, grįžęs su vandeniu, paprašė jos telefono paskambinti. Jos telefonas buvo ,,Samsung Galaxy Mini“. Jis pasakė, kad reikia padėti ištraukti automobilį iš balos. Jie susipyko, kad jis paėmė telefoną. Jis išėjo ir nebegrįžo. Tai buvo apie 14. 30 val. Paskambinus R. P., jis pasakė, kad jis yra pas B., kad vartoja alkoholį. B. yra jų kaimynai, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia jų namo. Po to iki 16 val. mažiausiai 10 kartų skambino R. P., paskutinį kartą jis atsiliepė 15.40 val. Po to telefonu atsiliepė ne R. P., o V. B., kuris telefoną perdavė R. P., pastarasis jai pasakė, kad važiuoja į miestą ir baigė pokalbį. Kai po 16 val. skambino niekas nebekėlė ragelio. Atvykus svečiams, nuėjo pas kaimynus B. ieškoti sugyventinio. Galvojo, kad pastarasis kažkur gėrė ir užmigo ir kad negrįš namo. Nebuvo taip, kad R. P. lauke užmigtų. 2015 m. kovo 1 d. ryte kaimynas A. K. pranešė, kad R. P. rado negyvą. Ji nuėjo į tą vietą, R. P. buvo rastas (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis gulėjo tarp dviejų ūkinių pastatų, prie pat sienos. Jis buvo be megztinio, rankos už nugaros, kelnės pusiau nuimtos, be batų buvo. Jo batų niekur nerado. Nepažįsta S. P.. R. P. dažnai vartojo alkoholį. Jis neturėjo priešų, nebuvo niekam skolingas, visada ramiai su kaimynais išgėrinėdavo, nebuvo konfliktų. Nebuvo taip, kad jis grįžtų namo susižalojęs po griuvinėjimų. Paskutinį kartą sugyventinį matė neblaivų, nepastebėjo ant jo kūno jokių nubrozdinimų. Jis tą dieną dėvėjo mėlynus džinsus, megztinį ir mėlyną striukę, avėjo aulinius batus, su savimi turėjo jos telefoną, cigaretes. Jis galėdavo vienas išgerti 1,5 butelio degtinės ir eidamas negriuvinėti. Jie turėjo belgų aviganį, R. P. jį vedžiodavo po kiemą (T 3, b. l. 99-100).

Liudytojas J. B. parodė, kad kartu su žmona D. B. ir broliu V. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Pažinojo R. P., jis buvo jo kaimynas, jų santykiai buvo normalūs, jie retai bendravo. V. T. pažįsta apie 10 metų. 2015 m. vasario 28 d. V. T. su kažkokiu jaunu vyru atvažiavo pas jį, jie visi kartu vartojo alkoholį. V. T. sakė, kad be jokio tikslo atvažiavo pas juos. V. T. paprašė, kad V. B. nueitų į parduotuvę ir už jo pinigus nupirktų alkoholio. V. B. parduotuvėje nupirko du butelius degtinės. Jis, V. B., V. T. ir su juo atvažiavęs vaikinas vartojo alkoholį, pas juos užėjo kaimynas R. P., kuris prisijungė prie jų. Po to V. T., jaunas vaikinas, su kuriuo jis atvažiavo, ir kaimynas R. P. išėjo, o jis nuėjo miegoti. Negirdėjo, kad jie būtų tariasi kur nors važiuoti, negirdėjo, ar jie ginčijosi. Kitą dieną kaimynas S. P. pasakė jam, kad už tvarto rado R. P. kūną. Nebuvo nuėjęs į tą vietą (T 3, b. l. 100-101).

Nukentėjusioji I. P. paaiškino, kad žuvusysis R. P. yra jos sūnus. 2015 m. kovo 1 d. jai paskambino R. P. kaimynas ir pasakė, kad žuvo jos sūnus. Ji nuvažiavo į įvykio vietą pažiūrėti. R. P. gulėjo prie ūkinio pastato be batų, truputį nusmauktomis kelnėmis. Nuo tos vietos, kur jis gulėjo, iki žirgyno 15 minučių kelio pėsčiomis. Pro tą vietą, kur jis buvo rastas, nuo žirgyno galima prieiti iki jo namų. Dėl sūnaus laidotuvių ir kapavietės sutvarkymo patyrė turtinės žalos. Neturinę žalą grindžia patirtais išgyvenimais dėl sūnaus mirties. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį, prašo jį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo (T 3, b. l. 132-133).

Ekspertas L. K. parodė, kad palaiko savo išvadą (T 2, b. l. 116-120). V. T. sabotavo tyrimą, aktyviai jam trukdė, neklausė specialisto instrukcijų. Į iš anksto su juo suderintus testo klausimus jis pradėjo atsakinėti kitaip negu buvo suderinta, kad jis atsakys, vietoj to, kad atsakytų „ne“, jis į vieną iš klausimų atsakė „taip“. Testavimo metu buvo aktyvūs verbaliniai trukdymai iš V. T. pusės, daug šaukimo, daug rėkimo keliose vietose. Viename iš klausimų reikėjo išsiaiškinti, kas yra prievarta, jis pradėjo šaukti, kad nesupranta, kas yra prievarta, „Ko jūs čia manęs klausinėjat?“. Be minėtų žodinių veiksmų ne vieną ir ne du kartus buvo gilūs įkvėpimai, judesiai, dėl to testo diagramos buvo neskaitomos, dėl ko nebuvo galima pateikti sprendžiančios išvados. Dėl to, kad tiriamasis V. T. trukdė tyrimui ir testavimui, nebuvo galima duoti išvados. Nutraukė tyrimą nuo jo pradžios praėjus 2. 33 val., pats tyrimas buvo pradėtas praėjus vienai valandai. Testas būtų baigtas per 40 minučių, jei V. T. būtų bendradarbiavęs su jais. Testą darė 6 kartus, V. T. 6 kartus buvo užduoti tie patys 3 klausimai. Tiriamojo judesiai daro įtaką diagramoms, žmogus testo atlikimo metu, 5 minutes, turi ramiai sėdėti, nejudėti. V. T. testo atlikimo tvarka buvo paaiškinta daug kartų (T 3, b. l. 95-97).

Ekspertas R. S. parodė, kad V. T. aktyviais veiksmais trukdė tyrimui. Ikitestinio pokalbio metu V. T. buvo išaiškinta testo atlikimo tvarka, jam buvo perskaityti klausimai. Testo metu draudžiami judesiai, nereguliarus kvėpavimas, gilūs įkvėpimai, atsakymai ne taip, kaip buvo sutarta. Tyrimo metu nebuvo gauta naudingų duomenų, dėl to tyrimas buvo perkeltas į kitą dieną, tačiau V. T. neatvyko (T 3, b. l. 97).

Ekspertas S. C. teisme palaikė savo specialisto išvadą (T 1, b. l. 117-123) bei parodė, kad žuvusiajam R. P. buvo nustatyta mažiausiai 41 trauminis poveikis. Nustatyti sužalojimai: tiek muštinės žaizdos, tiek odos nubrozdinimai, tiek kraujosruvos yra skirtingose plokštumose, skirtingose kūno lokalizacijose, todėl visi 41 trauminiai poveikiai negali būti paaiškinami kaip padaryti vieno griuvimo metu. Paaiškino, kad neatmetama galimybė, kad griuvinėjant žmogui gali būti pasidaryti daugybiniai odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, tačiau visumoje mažai tikėtina, kad žmogus visus 41 trauminius poveikius pasidarė griuvinėdamas, nes kai kurie iš jų padaryti konkrečiose lokalizuotose vietose, būtent muštinės žaizdos kaktos srityje, poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kakle, kairio raktikaulio projekcijoje krūtinės ląstos kairėje. Jos yra pakankamai lokalizuotos vienoje plokštumoje, todėl mažai tikėtina, kad galėjo būti padarytos griuvimo ar griuvinėjimo metu. Tam tikri sužalojimai kūne galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar vertikalia plokštuma, bet ne 41 sužalojimai. Pagal sužalojimo makromorfologinį vaizdą galima sakyti, kad tai buvo kontaktas su kietu buku daiktu ar paviršiumi, tačiau sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo, ar tai padaryta suduodant smūgį, ar kontaktuojant su kietu buku daiktu ar plokštuma. Visi padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti daug kartų griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius ar daiktus. Kategoriškai negalima atmesti tokios galimybės, kad žuvęs žmogus galėjo pats sau padaryti visus sužalojimus minėtu būdu. Jis iki tol, kol nesušalo, galėjo atlikti aktyvius veiksmus ir po tokių sužalojimų, judėti, atsitrenkinėti kažkur. Jo mirties priežastis - bendras kūno atvėsimas, kai kritus kūno temperatūrai sutrinka sąmonė ir žmogus nebedaro veiksmų, kad išvengtų šalčio poveikio. Nuo patirtų sužalojimų jis galėjo prarasti sąmonę ir nuo to sušalti. Nuo tokios etilo alkoholio dozės, kokią kaip buvo nustatyta žuvusiam, jis galėjo užmigti pats. Kai buvo rastas, jo kūnas buvo iki pusės nuogas lauke esant 3,6 laipsnio temperatūrai, tai darė įtaką jo mirčiai, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jo drabužiai buvo šlapi. Asmuo dėl nustatytų sužalojimų negalėjo mirti, jei nebūtų patyręs bendro kūno atvėsimo. Vienodai tikėtina, kad muštinės žaizdos kaktoje gali būti padarytos tiek griūnant, tiek atsitrenkiant, tiek smūgio sudavimo metu. Kitose vietose odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos ir šonkaulio lūžis irgi galėjo atsirasti visais išvardintais būdais. Bendro kūno atvėsimo metu žmogus gali jausti šilumą ir pradėti nusirenginėti. Žuvusysis galėjo pats pasidaryti apdraskymus ir kraujosruvas kakle bendro kūno atvėsimo proceso metu, nusiiminėdamas drabužius. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu, žuvusiojo kraujyje buvo didesnė alkoholio koncentracija nei nustatyta jo lavono radimo metu. Labiau mirties laiko konkretizuoti nei 2015 m. vasario 28 d. tarp 16.00 ir 23.00 val., neįmanoma, dėl to, teikiant išvadą, duodamas tik laiko intervalas, niekada nenurodomas konkretus laikas. Nustatant žuvusiojo mirties laiko intervalą, atsižvelgta į mirties dienos oro temperatūrą, į jo dėvėtų drabužių kiekį ir į tai, kad žuvusiojo drabužiai buvo šlapi. Sniego faktorius neturi reikšmės (T 3, b. l. 97-99).

Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulės 2015 m. kovo 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. kovo 1 d. apie 9.10 val. gautas pranešimas dėl rasto lavono (duomenys neskelbtini). Atvykus juos pasitiko pranešėjas S. P., kuris paaiškino, kad pro savo virtuvės langą pamatė prie ūkinio pastato gulintį vyrą be gyvybės ženklų. Pasak pranešėjo tai R. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Atvykus greitosios med. pagalbos brigadai buvo konstatuota vyro mirtis. Ant vyro kūno matėsi išoriniai sužalojimai, rūbai kruvini, apiplyšę, kelnės nusmukusios, vyras buvo be batų. R. P. sugyventinė J. G. paaiškino, kad vyrą paskutinį kartą matė 2015 m. vasario 28 d. apie 17 val., kai šis pasiėmė mobilų telefoną, išėjo iš namų, vėliau susisiekti su vyru nepavyko, į skambučius pastarasis neatsiliepė (T 1, b. l. 70).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 1 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota teritorija prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei vyriškos lyties lavonas. Apžiūros metu nustatyta, kad ūkinis pastatas yra keturių pastatų komplekse. Tolimiausio ūkinio pastato dešinio kampo, 5 m dešine siena matomi ant kampinių baltų plytų rudos spalvos skysčio patepimai, panašūs į kraujo tepinius. Tokiu pat skysčiu ištepta vartų mediena, siena už vartų ir keramzito akmens matomi rudo skysčio plėmai panašūs į kraują. Prie ūkinio pastato vartų, aukštielninkas, galva įsirėmęs į vartus guli vyriškos lyties lavonas. Lavono rankos ištiestos, ant delnų, už nugaros kabo neištraukta iš rankovių striukė. Kelnės numautos, pamautos ant dešinės kojos. Lavonas su kojinėmis, be avalynės. Aplink lavoną grumtinių pėdsakų neužfiksuota (T 1, b. l. 71-78).

Iš vietovės apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 19 d. buvo apžiūrėta aikštelė prie Riešės žirgyno, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad Riešės žirgyną, prie arklidės pasukama į dešinėje esantį keliuką ir važiuojama 180 m iki arklidžių pastato pabaigos. Už šio pastato yra žvyru išpilta aikštelė, kuri tęsiasi 40 m palei arklidžių galinę dalį bei po 10 m kiekviename šone. Aikštelėje yra daug įvairių avalynės bei padangų pėdsakų (T 1, b. l. 80-84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 253/2016(01) užfiksuota, kad ant vartų atplaišos ir dviejų nuoplovų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su R. P. DNR profiliu su 99, 9999999999999 proc. tikimybe. Nuoplovoje rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su R. P. DNR profiliu su 99, 9999999999999 prom. tikimybe (T 1, b. l. 92-99).

Lavono apžiūros protokole užfiksuota, kad R. P. lavonas guli aukštielninkas prie ūkinio pastato, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) namui. Lavono galva atremta į medinius vartus esančius 5 m nuo pastato dešinio kampo. Lavonas aprengtas tamsios spalvos marškinėliais, kelnės tamsios spalvos suplėšytos, pamautos ant dešinės kojos, tamsios spalvos trumpikės, tamsios spalvos striukė nusmaukta už nugaros iki riešų. Ant kojų matomos mėlynos kojinės, be avalynės. Lavono galvoje, iš dešinės pusės ir viršugalvyje matomos kirstinės žaizdos (T 1, b. l. 107-113).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 263/15(01) užfiksuota, kad R. P. mirė nuo bendro kūno atvėsimo. Į tai nurodo šviesiai rausvos spalvos lavondėmės, širdies ertmėse šviesus skystas kraujas, žymus bendro glikogeno kiekio sumažėjimas vidaus organuose, Višnevskio dėmės skrandžio gleivinėje. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2015-03-01 11:00-11:30 val. rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 12-19 val. laiko. R. P. lavone nustatyta muštinės žaizdos kaktoje, dešinio antakio srityje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, intradermalinės kraujosruvos kakle, kairio peties srityje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies projekcijoje, smakre, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kakle, dešinio sėdmens srityje, juosmens kairėje, abipus kelių projekcijose, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, abipus žastuose, abipus dilbiuose su odos nubrozdinimais, krūtinėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, abipus blauzdose, krūtinės ląstos kairės pusės VII šonkaulio lūžis. Sužalojimai pagal makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), paros laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes šonkaulio lūžis gyja ilgiau nei 10 dienų. R. P. lavono kraujyje rasta 1,80 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,90 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. R. P. lavone pomirtinių sužalojimų nėra. Nukentėjusysis po nustatytų sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz. judėti, gintis, šaukti) kol neprarado sąmonės. Po nustatytų kūno sužalojimų R. P. galėjo gyventi, iki kol neišsivystė bendras kūno atvėsimas. Išvados 3 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiasdešimt vienu trauminiu poveikiu. Individualių žalojančio daikto, ar įrankio savybių sužalojimų vietose nėra užsifiksavę, todėl apie jų formą bei dydį pasisakyti nėra galimybės. R. P. lavono tyrimo metu skrandyje rasta iki 100 ml rusvos spalvos skysčio, tai reiškia, kad gėrė. R. P. sirgo kepenų suriebėjimu (T 1, b. l. 117-123).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos med. gydytojo S. C. paaiškinimų protokolo matyti, kad jis atliko R. P. kūno tyrimą ir pateikė jo mirties specialisto išvadą. Į jam užduotą klausimą ar R. P. kūno sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje 3 punkte, patyrė 2015-02-28 iki 15.00 val. ar po? paaiškino, kad pagal specialisto išvadoje nurodytą terminą (paros laikotarpyje iki mirties, atsižvelgiant į tai, kad R. P. buvo rastas 2015-03-01, vienareikšmiškai teigti ar nurodyti kada tiksliai buvo padaryti kūno sužalojimai negalima, t. y. jis galėjo būti sužalotas 2015-02-28 iki 15.00 val. arba po 15.00 val. R. P. buvo apžiūrėtas įvykio vietoje 2015-03-01 apie 11.00- 11.30 val. Specialisto išvadoje jis nurodė, kad R. P. mirė nuo bendro kūno atvėsimo 12-19 val. iki jo apžiūros, t. y. 2015-02-28 tarp 16.00 val. ir 23.00 val. R. P. kūno sužalojimai buvo padaryti paros laikotarpyje iki jo mirties, t. y. ne iki jo apžiūros įvykio vietoje 2015-03-01 (T 1, b. l. 125-128).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, kad 2015 m, vasario 28 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruoti trys skambučiai iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų trijų skambučių garso įrašų matyti, kad pirmas įrašas, t. y. 2015 m, vasario 28 d. 15.11 val., neryškus vyriškas balsas praneša, kad link Riešės k. važiuoja automobilis Toyota, kurį vairuoja neblaivus asmuo. Jokių patikslinimų nėra. Įrašuose, kurie užfiksuoti 15.50 val. ir 16.49 val. buvo tik sujungimai su Bendruoju pagalbos centru, tačiau jokių pranešimų nebuvo (T 1, b. l. 145, 146).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki 2016 m. gegužės 2 d. jis dirbo Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK KP vyriausiuoju tyrėju. 2015 m. kovo 1 d. Vilniaus A VPK Vilniaus r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2015 m, kovo 1 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini) prie ūkinio pastato be numerio, priklausančio (duomenys neskelbtini) namui, rastas R. P. lavonas, be batų, suplėšytomis kelnėmis, nutraukta už nugaros striuke, su muštinėmis žaizdomis galvoje, mušimo požymiais viršutinėje kūno dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. nurodė, kad jos sugyventinis R. P. 2015 m. vasario 28 d. apie 14 val. išėjo iš namų su savimi pasiimdamas jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“, kuriame buvo sim kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje minėto mobiliojo ryšio telefono nerasta. Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę buvo nustatyta, kad iki 2015 m. vasario 28 d. 17.57 val. šio numerio sim kortelė buvo naudojama su mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus šio telefono IMEI kontrolę nustatyta, kad 2015 m. kovo 1 d. nuo 11.25 val. iki 12.05 val. į šį telefoną buvo įdėta išankstinės apmokėjimo paslaugos (toliau-IAP) „TELE2“ sim kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Šio numerio sim kortelė nuo 2015 m. kovo 1 d. 13.07 val. nebenaudojama, nors prieš tai buvo naudojama nuo 2014 m. spalio 1 d. Nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo naudojamas su trimis mobiliojo ryšio telefonais, kurių IMEI : (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (J. G.). Atlikus mobiliojo ryšio telefonų IMEI : (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kontrolę buvo nustatyta, kad minėti telefonai buvo naudoti ne tik su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), bet ir su veikiančiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu iš telekomunikacines paslaugas teikiančios UAB „TELE2“ buvo gautos telefonų numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės. Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad R. P. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. vasario 28 d. nuo 12.50 val. iki 17.52 val. telefoninio susižinojimo (pokalbiai, sms pranešimai) metu prisijungdavo prie celės C14D, esančios Vilniaus r. M. Riešės k., bei prie celės C00F, arba C008, esančios Vilniaus r. Tekliūnų k. Nuo 2015 m. vasario 28 d. 17.57 val. iki 2015 m. kovo 1 d. val. 14.33 val. prisijungdavo tik prie celės C136, esančios Vilniaus r., Aukštadvario k. Nustatyta, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi V. T. nepilnametė dukra D. T., o telefono numeriu (duomenys neskelbtini) D. mama I. B.. Šių telefonų numerių naudotojai telefoninio susižinojimo metu daugiausia prisijungia prie celės C136, esančios Vilniaus r., Aukštadvario k., kurios veikimo zonoje yra jų gyvenamoji vieta. Būtent D. T. naudojama sim kortelė 2015 m. kovo 1 d. nuo 11.25 val. iki 12.05 val. buvo įdėta į R. P. naudotą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“, IMEI (duomenys neskelbtini). Išklotinių analizės metu gauti duomenys byloje apie tai, kad R. P. turėtas mobiliojo ryšio telefonas nuo 2015 m. vasario 28 d. 17.57 val. buvo V. T. gyvenamojoje vietoje veikiančios celės zonoje. Taip pat analizuojant R. P. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę buvo nustatyta, kad jis 2015 m. vasario 28 d. tris kartus (15.11 val., 15.50 val. ir 16.49 val.) skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Ikiteisminio tyrimo metu iš bendrojo pagalbos centro buvo gauti minėtų skambučių garso įrašai. Išklausius garso įrašus nustatyta, kad skambinantysis (R. P.) informavo Bendrąjį pagalbos centrą (15.11 val., 15.50 val.), jog neužilgo iš Riešės k. važiuos automobilis „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuos girtas asmuo. Taip pat jis operatoriui teigė, kad bando atkalbėti šį asmenį, jog šis nevažiuotų. 16.49 val. vykusio skambučio metu niekas su operatoriumi nekalbėjo, tačiau yra girdimas šalutinis neaiškus pokalbis (T 1, b. l. 192-193).

Byloje esančioje žemėlapio ištraukoje, pažymėta V. T. gyvenamoji vietą, Riešės žirgyno vietą, įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 182-190).

Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 8 metus gyvena pas pažįstamą V. T.. 2015 m. vasario 27-28 d. su V. T. šventė savo gimimo dieną. 2015 m, vasario 28 d. apie 14.00 val., jis su V. T. nuvažiavo į Riešės k., į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Važiuojant į parduotuvę, V. T. nusprendė užvažiuoti į svečius pas savo pažįstamus. Jis tų žmonių nepažinojo. Ten gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrus pusę butelio norėjo važiuoti namo, tačiau buvo užklimpęs V. T. naudojamas automobilis „Toyota Avensis“. Tuomet jie paprašė kieme buvusio vyriškio, kad padėtų išstumti užklimpusį automobilį. Išstūmus automobilį, V. T. jam pasiūlė vykti kartu ir išgerti likusį alkoholį. Vyriškis sutiko ir jie nuvažiavę į parduotuvę nusipirko alkoholinių gėrimų, kuriuos vėliau prie Riešės k. esančio žirgyno automobilyje išgėrė. Jokių konfliktų išgertuvių metu tarp jų nebuvo. Išgėrus alkoholį jie su V. T. išvažiavo į namus, o vyriškis nuėjo namo. Prieš išvažiuojant V. T. klausė vyro, ar šis sugebės pareiti į namus, vyras tai patvirtino. Minėtas vyras niekur neketino dar eiti, buvo neblaivus, bet negriuvinėjo, sakė, kad eis į namus (T 2, b. l. 1).

Papildomai liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad išgertuvių metu tarp V. T. ir minėto vyriškio kilo ginčas dėl šunų. Jie ginčijosi kieno šuo yra geresnis. Ginčo metu vyriškis pageidavo vykti pas V. T. pažiūrėti jo šunų. Išvykus link jų gyvenamosios vietos, važiuojant palei Riešės žirgyną jie sustojo išgerti. Išgertuvių metu vyrai pradėjo vėl ginčytis dėl šunų. V. T. susinervino ir liepė priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčiam vyriškiui nešdintis iš automobilio. Vyriškis nenorėjo išeiti. Tuomet V. T. išlipo iš automobilio ir iš lauko atidaręs dureles, dar kartą liepė vyriškiui išlipti iš automobilio. Kai šis išlipo, jie užėjo už automobilio galinės dalies, kas vyko toliau nematė. V. T. į automobilį grįžo po 10 minučių ir pasakęs, kad šio vyriškio atgal į jo namus neveš, jie nuvažiavo į namus. Riešėje jis matė pas vyriškį mobiliojo ryšio telefoną, kokį, nurodyti negali. Būnant automobilyje, jis nematė, ar minėtas vyras turėjo telefoną ir juo naudojosi. Važiuojant į Riešę V. T. su savimi negalėjo turėti jokio telefono, nes buvo pametęs. V. T. ir vyrui išlipus iš automobilio, V. T. rankose jokių daiktų neturėjo, neatidarinėjo automobilio durelių ar bagažinę, iš automobilio nieko paimti negalėjo. Kokiu būdu pas V. T. atsirado vyro telefonas nežino (T 2, b. l. 2).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas L. K. parodė vietą prie Riešės žirgyno, esančio (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. vasario 28 d. jis su V. T. ir nepažįstamu vyriškiu automobilyje „Toyota Avensis“ vartojo alkoholį. Po to L. K. parodė vietą, kur už automobilio galinės dalies nuėjo V. T. ir nepažįstamas vyriškis, kai V. T. minėtą vyriškį išlaipino iš automobilio (T 2, b. l. 3-6).

Liudytojas L. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad V. T. jo draugas. (duomenys neskelbtini) jie šventė gimtadienį. Jo gimtadienis vasario 27 d. Kitą dieną pasibaigė degtinė, jie nutarė nusipirkti dar ir nuvažiavo į Gudelius, bet ten parduotuvė nedirbo, todėl nuvažiavo į Riešę. Važiavo V. T. automobiliu ,,Toyota Avensis“. Pakeliui V. T. nutarė užvažiuoti pas kažkokį vaikiną, gyvenantį Riešės kaime. Ten nuvažiavus, V. T. davė pinigų ir jis su tuo vaikinu nuėjo į parduotuvę nupirkti dar degtinės. Grįžę, jie išgėrė pusę butelio ir nutarė važiuoti namo. Kai atvažiavo, vaikinas buvo neblaivus. Jiems susiruošus važiuoti namo jis irgi įsėdo į automobilį ant galinės sėdynės. Jie pavažiavo truputį ir sustojo už žirgyno, toliau nuo kelio, kad nesimatytų, kad jie automobilyje geria degtinę. Jie tarpusavyje kalbėjo, kažką ginčijosi dėl šunų, kieno piktesnis, kažką vienas kitam įrodinėjo. Kai baigėsi degtinė, jie nutarė važiuoti namo. Jis ir minėtas vaikinas sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Į automobilio priekinę keleivio vietą persėdo, kai tas vaikinas išlipo iš automobilio. Jie abu išlipo iš automobilio. Nežino, kodėl V. T. išlipo iš automobilio. Jie kalbėjosi apie 10 min. V. T. grįžo į automobilį ir jie išvažiavo namo, kur toliau vartojo alkoholį. V. T. po pokalbio su tuo vaikinu į automobilį grįžo ramus ir pasakė, kad neveš vaikino namo. Būnant to vaikino namuose, jis matė telefoną, nežino, ar V. T. turėjo telefoną. V. T. vairavo automobilį neblaivus. V. T., išlipdamas su vaikinu iš automobilio, buvo ramus. Jie buvo išlipę ir stovėjo už automobilio kampo, jis jų nematė. Jokių garsų nebuvo, vyrai tik kalbėjosi, jokių muštynių nesigirdėjo. Nematė, ar V. T., grįžęs į automobilį, turėjo telefoną. To vaikino namuose be jų buvo lygtais pastarojo brolis su savo žmona. Nežino, ar tas vaikinas gyveno tuose namuose, kur jie buvo. Minėtą vaikiną matė pirmą kartą. Nuo to vaikino namų iki arklidžių, kur jie sustojo, pėsčiomis apie 10-15 min. kelio (T 2, b. l. 9-10).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2015 m. kovo 19 d. buvo apžiūrėtas automobilis ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis stovi I. B. ir V. T. kieme. Automobilis neužrakintas. Salono priekyje pašalinių daiktų nėra. Už vairuotojo sėdynės yra rausvos spalvos trosas. Bagažinėje žaliame plastikiniame dėkle yra sulankstytas avarinis ženklas. Po galiniu dangčiu yra automobilio pakėlėjas bei raktas skirtas ratų veržlėms sukti. Nėra automobilio galinio bamperio (T 2, b. l. 27-31).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(5073)-IS1-6342, matyti, kad V. T. buvo atliktas psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafą. Padaryta išvada, kad negalima nustatyti, ar tiriamasis V. T. UZCT testo metu į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą ar netiesą, nes tiriamasis aktyviais savo veiksmais įtakojo testo diagramas (T 2, b. l. 116-120).

Liudytoja D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji naudojasi Tele 2 SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 1 d. tėvas V. T. jai davė juodos ir žalios spalvos mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad jeigu aparatas jai patiks, tai ji galės pasilikti sau. Į šį telefoną ji įdėjo savo SIM kortelę ir pažiūrėjo kokie žaidimai yra telefone. Kadangi šiame išmaniajame telefone įdomių žaidimų nebuvo, todėl telefoną ji atidavė atgal tėvui. Kur tėvas padėjo telefoną, ji nežino (T 2, b. l. 36).

Liudytoja D. T. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad V. T. atvažiavo ir pasakė, kad automobilyje jai paliko saldainių ir ledų, kad ji juos pasiimtų. Nuėjusi į automobilį pasiimti saldinių, pamatė ant grindų gulintį kažkokį telefoną liečiamu ekranu. Telefonas buvo neįjungtas, pagalvojo, kad reikia išimti iš jo SIM kortelę ir įdėti savo kortelę. Telefonas įsijungė, jai nepatiko žaidimai, tada išėmė savo SIM kortelę, telefone buvusią SIM kortelę įdėjo atgal. Neprisimena, kur padėjo telefoną. Niekam nesakė, kad rado telefoną. Kad tėvai nesužinotų, kad paėmė svetimą daiktą, telefoną paslėpė. Minėtą telefoną turėjo apie 10 minučių (T 3, b. l. 125-127).

Dėl Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1dalies

Valstybinis kaltintojas laikėsi pozicijos, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilus žodiniam konfliktui tarp V. T. ir R. P., kaltinamasis sustabdė vairuojamą automobilį ir liepė R. P. išlipti, pastarajam nepaklusus, išlipo pats bei atidaręs keleivio pusės dureles pakartojo liepimą išlipti, po ko, nukentėjusiajam išlipus ir nuėjus prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nusekė iš paskos ir panaudojo fizinį smurtą prieš R. P., tyčia pastarajam sudavė nemažiau kaip 41 smūgį į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje, dešinio antakio srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, intradermalines kraujosruvas kakle, kairio peties srityje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies projekcijoje, smakre, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kakle, dešinio sėdmens srityje, juosmens kairėje, abipus kelių projekcijose, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, abipus žastuose, abipus dilbiuose su odos nubrozdinimais, krūtinėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, apibus blauzdose, krūtinės ląstos kairės pusės VII šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Savo poziciją prokuroras grindė Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, liudytojo L. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras nurodė, kad nors byloje nėra tiesioginių duomenų, kad būtent V. T. sumušė R. P., tačiau byloje esančios prielaidos leidžia daryti išvadą, kad būtent V. T. sumušė R. P., sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Prokuroras teigia, kad byloje nustatyta, jog automobilyje tarp kaltinamojo ir R. P. kilo konfliktas dėl šunų. Konflikto metu V. T. supyko ir liepė R. P. išlipti iš automobilio. V. T. taip pat išlipo iš automobilio ir lauke prabuvo apie 5-10 minučių, po kurių grįžo į automobilį ir nuvažiavo. Taip pat byloje yra duomenys patvirtinantys, kad 2015 m. vasario 28 d. R. P. skambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešė apie neblaivų vairuotoją Riešės kaime, Vilniaus r. Taip pat kaip aplinkybę netiesiogiai patvirtinančią V. T. kaltę pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nurodo, jo skubotą išvykimą į užsienį, praėjus vos kelioms dienoms po įvykio.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog 2015 m. vasario 28 d. kaltinamasis bendravo su R. P.. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, liudytojo L. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. B. ir J. B. parodymai teisme. Kaltinamojo parodymus, kad 2015 m. vasario 28 d. kartu su L. K. važiuojant į parduotuvę nusipirkti alkoholio, nusprendė užsukti pas pažįstamus brolius, gyvenančius Riešės kaime, Vilniaus r., patvirtina V. B. ir J. B. parodymai. Minėti liudytojai teisme parodė, kad V. T. dar su vienu vaikinu buvo atvykęs pas juos, jie visi vartojo alkoholį. Jiems bevartojant alkoholį pas brolius atėjo kaimynas R. P.. Jie pastarąjį pavaišino alkoholiu. Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad V. T. paprašius leisti pasinaudoti telefonu, R. P. nuėjo namo ir paėmė sugyventinės J. G. telefoną, iš kurio V. T. kažkam skambino. J. G. parodymai patvirtina, kad R. P. minėtą dieną apie 14.30 val. paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo iš namų. Paskambinus R. P., jis pasakė, kad jis yra pas B., vartoja alkoholį. Po to iki 16 val. mažiausiai 10 kartų skambino R. P., paskutinį kartą jis atsiliepė 15.40 val. Po to telefonu atsiliepė V. B., kuris telefoną perdavė R. P., pastarasis jai pasakė, kad važiuoja į miestą ir baigė pokalbį. Kai po 16 val. skambino niekas nebekėlė ragelio. Iš liudytojo V. B. parodymų matyti, kad jam išėjus atnešti malkų, grįžęs neberado V. T., L. K. ir R. P., taip pat nebuvo V. T. automobilio.

Be to, byloje neginčytinai nustatyta, kad V. T., R. P. ir L. K., išvažiavę iš brolių B. namų nuvažiavo iki žirgyno, esančio (duomenys neskelbtini), kur automobilyje vartojo alkoholį. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo L. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Iš liudytojo L. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad automobilyje tarp V. T. ir R. P. kilo konfliktas dėl šunų. L. K. taip pat parodė, kad V. T. išlipo iš savo automobilio ir atidarė priekines keleivio pusės dureles, kad R. P. išliptų iš automobilio. V. T. ir R. P. nuėjo prie automobilio galinės dalies, negirdėjo, kad jie konfliktuotų ar vyktų muštynės. V. T. po 10-15 minučių grįžo į automobilį ir jie nuvažiavo namo.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad V. T. ir R. P. bendravo, tarp jų buvo konfliktas dėl šunų, kad V. T. kartu su R. P. apie 10-15 minučių buvo prie automobilio galinės dalies, po ko V. T. grįžo į automobilį ir nuvažiavo, tačiau jie neleidžia daryti neginčytinos išvados, kad būtent V. T. sumušė R. P., sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Prokuroras laikėsi pozicijos, kad V. T. kaltę pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada ir jo paaiškinimas teisme, nes ekspertas nurodė, kad labai mažai tikėtina, kad R. P. visus jam nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pats. Ekspertas teisme paaiškino, kad R. P. buvo nustatyta mažiausiai 41 trauminis poveikis. Jam nustatytos tiek muštinės žaizdos, tiek odos nubrozdinimai, tiek kraujosruvos yra skirtingose plokštumose, skirtingose kūno lokalizacijose, todėl visi 41 trauminiai poveikiai negali būti paaiškinami kaip padaryti vieno griuvimo metu. Taip pat jis neatmetė galimybė, kad griuvinėjant žmogus gali pasidaryti daugybinius odos nubrozdinimus, poodinės kraujosruvas, tačiau visumoje mažai tikėtina, kad žmogus visus 41 trauminį poveikį pasidarė griuvinėdamas, nes kai kurie iš jų padaryti konkrečiose lokalizuotose vietose, būtent muštinės žaizdos kaktos srityje, poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kakle, kairio raktikaulio projekcijoje krūtinės ląstos kairėje. Jos yra pakankamai lokalizuotos vienoje plokštumoje, todėl mažai tikėtina, kad galėjo būti padarytos griuvimo ar griuvinėjimo metu. Tačiau tam tikri sužalojimai kūne galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar vertikalia plokštuma. Ekspertas pripažino, kad R. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti daug kartų griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius ar daiktus, t. y. kategoriškai negalima atmesti tokios galimybės, kad žuvęs žmogus galėjo pats sau padaryti visus sužalojimus minėtu būdu. Vienodai tikėtina, kad muštinės žaizdos kaktoje gali būti padarytos tiek griūnant, tiek atsitrenkiant, tiek smūgio sudavimo metu. Kitose vietose odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos ir šonkaulio lūžis irgi galėjo atsirasti visais išvardintais būdais. Bendro kūno atvėsimo metu žmogus gali jausti šilumą ir pradėti nusirenginėti. Žuvusysis galėjo pats pasidaryti apdraskymus ir kraujosruvas kakle bendro kūno atvėsimo proceso metu, nusiiminėdamas drabužius. Iš to, kas pasakyta seka, kad negalima atmesti galimybės, kad R. P. visus jam nustatytus sužalojimus aukščiau aptartais būdais galėjo pasidaryti pats. Taip pat ekspertas parodė, kad nėra galimybių nustatyti kokius konkrečius sužalojimus R. P. pasidarė pats, o kurie sužalojimai padaryti galimai smurtaujant jo atžvilgiu.

Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad 2015 m. kovo 1 d. ryte apie 8 val. S. P. prie ūkinio pastato, esančio prie namo adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo gulintį žmogų. Nuėjęs iki tos vietos pamatė, kad tai R. P., kuris buvo jo kaimynas, gyvenantis netoli tos vietos. Teisme apklaustas S. P. parodė, kad 2015 m. vasario 28 d. vakare nieko įtartino negirdėjo, prie namų nebuvo jokio triukšmo. Jei lauke būtų triukšmauta, jis būtų girdėjęs.

Iš aptartų įrodymų, teismas laiko neginčytinai nustatyta, kad R. P. 2015 m. vasario 28 d. iš V. T. automobilio išlipo prie Riešės žirgyno, esančio (duomenys neskelbtini), o kovo 1 d. apie 08 val. jo kūnas rastas šalia ūkinio pastato esančio prie namo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. maždaug 300 metrų atstumu nuo tos vietos, kur jis išlipo iš V. T. automobilio. Tai rodo, kad R. P. po to kai išlipo iš V. T. automobilio judėjo. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad R. P., patyręs jam nustatytus sužalojimus, iki tol, kol nesušalo, galėjo atlikti aktyvius veiksmus, judėti, atsitrenkinėti kažkur, griuvinėti. Atsižvelgiant į R. P. kraujyje rastą alkoholio kiekį 1,80 prom. etilo alkoholio, šlapime rastą 3,90 prom. etilo alkoholio, neatmetama galimybė, kad žuvusysis eidamas galėjo griuvinėti, atsitrenkti į įvairius daiktus, plokštumas. Valstybinis kaltintojas laikėsi pozicijos, kad po to kai nukentėjusysis išlipo iš kaltinamojo automobilio prie Riešės žirgyno, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuėjo prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), V. T. nusekė jį iš paskos ir panaudojo fizinį smurtą prieš R. P., tyčia pastarajam sudavė nemažiau kaip 41 smūgį į įvairias kūno vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad atstumas tarp šitų dviejų vietų yra apie 300 metrų. Teismo nuomonė, fiziškai neįmanoma girtiems žmonėms, o būtent tokie buvo R. P. ir V. T., per 10-15 minučių nueiti 300 metrų atstumą, dar susimušti, kai vienam iš jų kitas padarė 41 trauminį poveikį, o po to V. T. ramiai grįžti atgal į savo automobilį ir išvažiuoti.

Pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. P. mirties laikas 2015 m. vasario 28 d. tarp 16 ir 23 val. Ekspertas teisme paaiškino, kad nėra galimybių patikslinti žuvusiojo mirties laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad tai ilgas laiko tarpas, per kurį R. P. galėjo ką nors sutikti, pas ką nors užeiti, dėl apsvaigimo nuo alkoholio pats susižaloti, prarasti sąmonę, užmigti ir pan. Taip pat byloje nenustatyta, kiek laiko parėjo nuo to momento, kai R. P. išlipo iš V. T. automobilio iki jo mirties, kiek laiko jis buvo vienas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. vasario 28 d. R. P. matę asmenys parodė, kad jis avėjo batus, tačiau 2015 m. kovo 1 d. R. P. lavonas buvo basas, be batų. Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko rasti žuvusiojo batų, taip pat nustatyti jo maršruto nuo žirgyno, kur jis išlipo iš automobilio, iki tos vietos, kur buvo rastas jo lavonas. Nenustačius minėtų aplinkybių negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent V. T. sužalojo žuvusįjį, atmesti kitas galimas R. P. nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes.

Kaip jau buvo minėta, kaip aplinkybę netiesiogiai patvirtinančią V. T. kaltę pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, prokuroras nurodo, jo skubotą išvykimą į užsienį, praėjus vos kelioms dienoms po įvykio. Tačiau prokuratūra nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, kurie gali paneigti kaltinamojo versiją, kad išvykimas į Airiją buvo suplanuotas iš anksto ir niekaip nesusijęs su aptarinėjamais įvykiais.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes darytina išvada, kad byloje nesurinkta duomenų neginčytinai patvirtinančių, kad V. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesunkiai sutrikdė R. P. sveikatą.

Dėl Baudžiamojo kodekso 144 straipsnio

Baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje numatyta baudžiamojo atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

V. T. kaltinamas tuo, kad panaudojęs fizinį smurtą R. P. atžvilgiu (nesunkiai sutrikdė sveikatą) ir paėmęs nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, kad pastarasis negalėtų išsikviesti pagalbos, tyčia, paliko nukentėjusįjį šaltuoju paros metu gulintį lauke ant žemės, dėl ko, sukėlė pavojų pastarojo gyvybei ir turėdamas galimybę pagelbėti bei suteikti pagalbą jos nesuteikė.

Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiačių, kad V. T. nesunkiai sutrikdė R. P. sveikatą, dėl to nėra pagrindo teigti, kad jam kilo pareiga padėti R. P..

Šioje kaltinimo dalyje prokuroras V. T. kaltę grindė tuo, kad iš byloje esančių prielaidų galima teigti, kad V. T. kilo pareiga padėti R. P., nes jis sukėlė pavojų pastarojo gyvybei. Dėl žuvusiojo mobiliojo telefono prokuroras prašė vadovautis nepilnametės liudytojos D. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2015 m. kovo 1 d. tėvas V. T. jai davė mobiliojo ryšio telefoną. Prokuroro vertinimu minėtos aplinkybės patvirtina, kad V. T., turėdamas pareigą padėti R. P., paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną, kad pastarasis negalėtų išsikviesti pagalbos.

Teismas nesutinka su tokia prokuroro pozicija. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad R. P. telefonas V. T. automobilyje atsirado būtent prokuroro nurodytu būdu. Teismas sutinka su prokuroru, kad bylos medžiaga patvirtina, jog R. P. turėtas telefonas buvo V. T. gyvenamosios vietos teritorijoje. Nustatyta, kad 2015 m. kovo 1 d. nuo 11.25 val. iki 12.05 val. juo naudojosi V. T. dukra D. T.. D. T. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tėvas jai pasakė, jog parvežė jai saldainių ir ledų, liepė pačiai pasiimti juos iš jo automobilio. Nuėjusi į tėvo automobilį pasiimti saldumynų, ant automobilio grindų rado mobiliojo ryšio telefoną liečiamu ekranu. Kadangi telefonas neįsijungė, į jį įdėjo savo SIM kortelę. Peržiūrėsi telefone buvusius žaidimus, jie jai nepatiko, dėl to išėmė savo SIM kortelę, o telefone buvusią SIM kortelė įdėjo atgal. Niekam apie rastą telefoną nieko nesakė, nes bijojo, kad ją bars. Telefoną paslėpė. Tačiau vien tai, kad žuvusiojo telefonas rastas kaltinamojo automobilyje, nepatvirtina, jog V. T. jį paėmė tam, kad R. P. neišsikviestų pagalbos. Negalima atmesti galimybė, kad R. P., būnant V. T. automobilyje, jam lipant iš minėto automobilio, telefonas galėjo iškristi iš R. P. drabužių ir taip likti kaltinamojo automobilyje. Pabrėžtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog R. P., būdamas V. T. automobilyje (sutampa laikas), 3 kartus skambino į Bendrojo pagalbos centrą, pranešdamas apie neblaivų vairuotoją, todėl būdamas girtas galėjo pats netyčia palikti minėtą telefoną V. T. automobilyje.

Dėl nepilnametės liudytojos D. T. parodymų pažymėtina, kad nors prokuroras prašo vadovautis pirminiais D. T. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisminio bylos nagrinėjimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, tačiau teismas taip pat nesutinka su tokia prokuroro pozicija. Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad nepilnametį liudytoją ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas (BPK 186 str. 1 d.). D. T. motina I. B. apklausiama teisme parodė, kad tyrėjas, apklausęs jos nepilnametę dukterį, darė jai spaudimą, kad gautų norimą atsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad D. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepripažintini įrodymais Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme, dėl to, priimdamas nuosprendį teismas remiasi D. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. T. naudojosi R. P. telefonu 2015 m. kovo 1 d., o ne 2015 m. vasario 28 d. kai jos tėvas V. T. grįžo namo. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė liudytoja D. T. nenurodė dienos, kada rado tėvo automobilyje ir naudojosi minėtu telefonu, o kadangi V. T. kiekvieną dieną važinėja savo automobiliu ir, kaip teigė pats kaltinamasis, jo automobilis stovi prie namo neužrakintas, tai kaltinamojo dukra bet kada galėjo laisvai patekti į tėvo automobilį ir surasti ten R. P. telefoną.

Prokuroro teiginys, jog V. T. tyčia paėmė R. P. telefoną, kad pastarais negalėtų išsikviesti pagalbos, yra tik prielaida, kurios nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, atlikus visus galimus tyrimo veiksmus, nesurinkta duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo versiją, kad R. P. telefonas, pastarajam išlipant iš V. T. automobilio, galėjo iškristi jam iš kišenės. Kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kurių nepatvirtina bylos medžiaga. Pažeidžiant šį draudimą būtų pažeista ne tik nekaltumo prezumpcija, bet ir įrodinėjimo pareigos paskirstymas baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą, kad V. T. padarė jam inkriminuota nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į tai, kad atlikus visus galimus tyrimo veiksmus, byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą, kad V. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnyje, todėl jis išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikaltimus (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusios I. P. 12 632 eurų civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, priimat išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.) (T 3, b. l. 55-56).

Kardomosios priemonės- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (T 2, b. l. 94-95, 97-99).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 3 vnt. nuoplovų bei medinė atplaiša su rudos spalvos dėmėmis, saugomi Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.) (T 1, b. l. 101-102).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. T. (V. T.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimus.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, grąžinti V. T..

Nukentėjusios I. P. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 3 vnt. nuoplovas bei medinę atplaišą su rudos spalvos dėmėmis, saugomus Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.