Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Nijolės Žimkienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro (toliau - prokuroro) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-04-25 nuosprendžio, kuriuo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo,

teistas 2018-02-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. dėl dviejų veikų, padarytų 2014-06-28 ir 2014-06-30, 6 MGL (225,96 €) bauda, bausmę atlikęs 2019-03-06,

išteisintas pagal BK 138 str. 1 d. ir 144 str., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimus. Nukentėjusiosios I. P. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. T. išteisintas dėl to, kad nesunkiai sutrikdė kitam žmogui sveikatą ir sukėlęs pavojų žmogaus gyvybei, turėdamas galimybę pagelbėti bei suteikti pagalbą, jos nesuteikė, o būtent kad jis:

1.1 2015 m. vasario 28 d. apie 17.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas automobilyje „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir R. P., sustabdė vairuojamą automobilį ir liepė R. P. išlipti, pastarajam nepaklusus, išlipo pats bei atidaręs keleivio pusės dureles pakartojo liepimą išlipti, po ko, nukentėjusiajam išlipus ir nuėjus prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nusekė iš paskos ir panaudojo fizinį smurtą prieš R. P., tyčia pastarajam sudavė nemažiau kaip 41 smūgį į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje, dešinio antakio srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, intradermalines kraujosruvas kakle, kairio peties srityje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies projekcijoje, smakre, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kakle, dešinio sėdmens srityje, juosmens kairėje, abipus kelių projekcijose, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, abipus žastuose, abipus dilbiuose su odos nubrozdinimais, krūtinėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, apibus blauzdose, krūtinės ląstos kairės pusės VII šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą;

1.2. 2015 m. vasario 28 d. apie 17.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), prie ūkinio pastato, panaudojęs fizinį smurtą R. P. atžvilgiu (nesunkiai sutrikdė sveikatą) ir paėmęs nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, kad pastarasis negalėtų išsikviesti pagalbos, tyčia, paliko nukentėjusįjį šaltuoju paros metu gulintį lauke ant žemės, dėl ko sukėlė pavojų pastarojo gyvybei ir, turėdamas galimybę pagelbėti bei suteikti pagalbą, jos nesuteikė, sėdo į automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuvažiavo, o R. P. dėl patirtų sužalojimų negalėdamas kreiptis pagalbos, šaltuoju paros metu gulėdamas ant žemės ir turėdamas ribotą galimybę judėti, prarado sąmonę, vėliau išsivystė bendras kūno atvėsimas ir 2015 m. vasario 28 d. mirė.

2. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pripažinti V. T. kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 144 str. ir skirti laisvės atėmimą 2 metams. Subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Nukentėjusiosios I. P. civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi.

4. Bylos duomenys.

4.10. 2015-03-01 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolais apžiūrėta teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų komplekse iš keturių pastatų, priklausančių namui adresu (duomenys neskelbtini). Prie ūkinio pastato vartų, atsirėmęs galvą į vartus rastas ant nugaros gulintis vyro lavonas. Galvos dešinėje pusėje ir viršuje matomos kirstinės žaizdos. Striukė už nugaros numauta iki riešų. Kelnės numautos iki pėdų. Lavonas be avalynės. Aplinkui grumtynių pėdsakų nepastebėta. Nuo pastato sienos ir vartų prie lavono paimti kraujo dėmių pavyzdžiai, kurių DNR profilis, kaip nustatyta specialisto išvadoje, sutampa su R. P. DNR profiliu (t. 1, b.l. 71-78, 92- 93, 107- 113).

4.14. Teismo medicinos specialisto S. C. išvadoje Nr. M 263/15 (01) nurodoma, kad R. P. mirė nuo bendro kūno atvėsimo. Į tai nurodo šviesiai rausvos spalvos lavondėmės, širdies ertmėse šviesus skystas kraujas, žymus bendro glikogeno kiekio sumažėjimas vidaus organuose, Višnevskio dėmės skrandžio gleivinėje. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2015-03-01 11:00-11:30 val. rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 12-19 val. laiko. R. P. lavone nustatyta muštinės žaizdos kaktoje, dešinio antakio srityje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, intradermalinės kraujosruvos kakle, kairio peties srityje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies projekcijoje, smakre, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kakle, dešinio sėdmens srityje, juosmens kairėje, abipus kelių projekcijose, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, abipus žastuose, abipus dilbiuose su odos nubrozdinimais, krūtinėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, abipus blauzdose, krūtinės ląstos kairės pusės VII šonkaulio lūžis. Sužalojimai pagal makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), paros laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes šonkaulio lūžis gyja ilgiau nei 10 dienų. R. P. lavono kraujyje rasta 1,80 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,90 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. R. P. lavone pomirtinių sužalojimų nėra. Nukentėjusysis po nustatytų sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz. judėti, gintis, šaukti) kol neprarado sąmonės. Po nustatytų kūno sužalojimų R. P. galėjo gyventi, iki kol neišsivystė bendras kūno atvėsimas. Išvados 3 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiasdešimt vienu trauminiu poveikiu. Individualių žalojančio daikto, ar įrankio savybių sužalojimų vietose nėra užsifiksavę, todėl apie jų formą bei dydį pasisakyti nėra galimybės. R. P. lavono tyrimo metu skrandyje rasta iki 100 ml rusvos spalvos skysčio, tai reiškia, kad gėrė. R. P. sirgo kepenų suriebėjimu (t 1, b. l. 117-123).

4.16 Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas teismo medicinos specialistas S. C. parodė, kad vykstant bendram kūno atvėsimui paprastai žmogus praranda sveiką aplinkos pojūtį, sutrinka šilumos suvokimas. Žmogus gali jausti, šilumą, kai iš tikrųjų vystosi dar gilesnis kūno atvėsimas. Šiuos simptomus dar sustiprina etilo alkoholio koncentracija organizme. Dėl to žmogus nevalingai gali imti nusirenginėti, kas dar labiau padidina bendrą kūno atvėsimą. 41 kūno sužalojimas, kuris nustatytas išvadoje, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais ar paviršiais. Jie galėjo būti padaryti ir griūvant, tačiau ne vieno, o daugelio griuvimų metu. Su nustatytais kūno sužalojimais ir įvertinus girtumo laipsnį, asmuo galėjo nueiti apie 500 metrų atstumą savarankiškai (t. 4, b.l. 6).

4.17. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5073)-IS1-6342, nurodoma, kad V. T. buvo atliktas psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafą. Negalima nustatyti, ar tiriamasis V. T. UZCT testo metu į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą ar netiesą, nes tiriamasis aktyviais savo veiksmais įtakojo testo diagramas (t. 2, b. l. 116-120).

5. Dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 1 d. Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Apeliacinio skundo motyvai dėl V. T. kaltės, padarius veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., iš esmės pagrįsti, tačiau prašoma skirti bausmė aiškiai per griežta.

5. 1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. T. nesunkiai sutrikdė kitam žmogui sveikatą. 2015 m. vasario 28 d. apie 17.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas automobilyje „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir R. P., sustabdė vairuojamą automobilį ir liepė R. P. išlipti, pastarajam nepaklusus, išlipo pats bei atidaręs keleivio pusės dureles pakartojo liepimą išlipti, po ko, nukentėjusiajam išlipus ir nuėjus prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nusekė iš paskos ir panaudojo fizinį smurtą prieš R. P., tyčia pastarajam sudavė nemažiau kaip 41 smūgį į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje, dešinio antakio srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, intradermalines kraujosruvas kakle, kairio peties srityje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies projekcijoje, smakre, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kakle, dešinio sėdmens srityje, juosmens kairėje, abipus kelių projekcijose, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, abipus žastuose, abipus dilbiuose su odos nubrozdinimais, krūtinėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, apibus blauzdose, krūtinės ląstos kairės pusės VII šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

5. 2. Asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu tai, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Netiesioginiais įrodymais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. (kasacinės bylos Nr. 2K-101-628/2018, 2K-254-511/2017, 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-182-489/201). Tiesioginių V. T. kaltės įrodymų nėra, tačiau byloje pakanka netiesioginių įrodymų, kurie patvirtina, kad V. T. padarė nusikaltimą apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis (5.1. p.).

5.3. V. T. turėjo motyvą panaudoti smurtą prieš R. P., nes iš liudytojo parodymų ir bylos dokumentų matyti, kad važiuojant tarp V. T. ir R. P. kilo ginčas, be to, R. P. tuo pačiu laiku tris kartus skambino į BPC, pranešdamas, kad girtas asmuo ruošiasi važiuoti. Iš liudytojo L. K. parodymų matyti, kad automobilyje tarp V. T. ir R. P. kilo ginčas. (duomenys neskelbtini) jie išlipo iš automobilio ir aiškinosi apie 10 minučių, po ko V. T. grįžo vienas ir pasakė, kad R. P. kartu nevažiuos (4.2. p.). 2015-02-28 nuo 15:11 val. iki 16:49 val. iš R. P. naudotu telefonu tris kartus skambinta į BPC, pranešant, kad girtas asmuo ruošiasi važiuoti automobiliu „Toyota“, v.n. (duomenys neskelbtini) (V. T. naudotas automobilis) iš Riešės k. (4.8 p.). V. T. versija nepaaiškina, kodėl, jei R. P. išlipo iš automobilio savo noru, V. T. automobilyje liko R. P. telefonas, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, jau po valandos po paskutinio R. P. skambučio į BPC, prisijungė prie celės, veikiančios V. T. buvusios žmonos ir dukters gyvenamojoje vietoje. Tačiau faktas, kad R. P. telefonas liko pas V. T., paaiškinamas pastarojo noru atimti iš R. P. telefoną ir sutrukdyti jam paskambinti į BPC.

5.4. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. T. jau anksčiau buvo teisiamas už smurtinį elgesį (teisminio proceso Nr. 1-01-1-05046-2016-7) už tai, kad 2016-02-01, apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. B., o būtent vieną kartą trenkė rankos kumščiu jai į nosį ir spardė kojomis, tuo sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą. 2017-04-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamasis procesas nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

5.5. prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, jog R. P. jam nustatytus kūno sužalojimus galėjo patirti pats - griuvinėdamas. Iš liudytojų L. K., V. B., J. G. parodymų (4.2., 4.6., 4.7. p.), fakto, kad betarpiškai prieš konfliktą su V. T. R. P. tris kartus skambino į BPC (4.8. p.) ir rūpinosi, jog girtas asmuo nevairuotų transporto priemonės matyti, kad R. P., nors ir apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo pats judėti, mąstė pakankamai aiškiai ir logiškai, negriuvinėjo, jokių kūno sužalojimų nebuvo patyręs. Taigi, R. P. būklė nebuvo tokia, kad visą kelią nuo tos vietos, kur išsiskyrė su V. T., iki tos vietos, kur rastas jo kūnas, jis būtų ėjęs griuvinėdamas. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nuo vietos, kur V. T. su R. P. išlipo iš automobilio, iki tos vietos, kur rastas R. P. kūnas, veda kelias, kuriame nėra ribotą paviršių turinčių objektų, į kuriuos griūnant, galima patirti tokius sužalojimus, kaip krūtinės ląstos kairės pusės VII šonkaulio lūžis. Šis sužalojimas pagal teisės medicinos eksperto išvadą ir vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu visumoje su kitais kūno sužalojimais, nes gyja ilgiau nei 10 dienų. Todėl teismas ir dėl šios priežasties atmeta versiją, kad sunkiausias R. P. padarytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas pastarajam griūvant.

5.6. V. T. kaltę netiesiogiai įrodo ir jo elgesys po įvykio. Nors kaltinamasis teigia, kad jo vykimas iš Lietuvos buvo iš anksto suplanuotas, bylos duomenys tai paneigia. Iš liudytojos N. O. parodymų matyti, kad kitą dieną po įvykio, V. T. pasakojo tik apie planus išvykti į užsienį uždarbiauti, tačiau konkrečių darbo pasiūlymų neturėjo. Išvykęs į Airiją, be darbo buvo apie dvi savaites (4.5. p.). Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jo išvykimas iš Lietuvos buvo skubotas, nes lėktuvo bilietų jis nebuvo įsigijęs iš anksto, bilietus tiesiogiai aerouoste, išvyko neturėdamas konkretaus darbo pasiūlymo. Taigi toks skubus išvykimas negali būti paaiškinamas netikėtai atsiradusia darbo vieta, o tik baudžiamosios atsakomybės vengimu.

5.8. Apibendrinant 5.3. -5.5. p. išdėstytus ir išnagrinėtus netiesioginius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jie sudaro sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl V. T. kaltės. Aptartais įrodymais nustatyta, kad V. T. turėjo motyvą panaudoti smurtą prieš R. P. ir paskutinis su juo bendravo tarpusavio ginčo metu. R. P. nustatytų sužalojimų padarymo laikas sutampa su ginčo laiku. R. P. negalėjo patirti jam nustatytų sunkiausių kūno sužalojimų griūdamas. R. P., vengdamas atsakomybės, vos paaiškėjus įvykiui išvyko iš Lietuvos ir ilgą laiką slapstėsi užsienyje. Taigi neabejotinai įrodyta V. T. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

5.9. Atsižvelgiant į papildomos įvykio vietos apžiūros metu patikslintą nusikaltimo padarymo vietos adresą (4.13 p.), kaltinime nurodytas įvykio vietos adresas keičiamas į (duomenys neskelbtini).

5.10. V. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. T. padaryta nusikaltimas priskirtas prie nesunkių, padarytas tiesiogine tyčia. BK 138 str. 1 d. sankcija numato laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki 3 metų bausmes. V. T. jam inkriminuojamą veiką padarė neturėdamas teistumo, todėl pagal BK 55 str. jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas. Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatoma artima sankcijos vidurkiui (BK 61 str.).

6. Dėl kaltinimo pagal BK 144 str. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

6.1. V. T. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 144 str. tuo, kad sukėlęs pavojų R. P. gyvybei ir turėdamas galimybę pagelbėti bei suteikti jam pagalbą, jos nesuteikė (1.2. p.).

6.2. BK 144 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Šis nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia– kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigą rūpintis ar kuriam jis sukėlė pavojų yra (galbūt yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja (kasacinė byla Nr. 2K-225-895/2016). Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. T. neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad kilo grėsmė R. P. gyvybei. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad nepaisant patirtų sužalojimų, R. P. padarytas tik vienas nesunkus kūno sužalojimas, pasireiškęs šonkaulio lūžiu. Dėl šio sužalojimo R. P. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šaukti), net ir įvertinus jo girtumą. Taip pat neatmeta galimybės, kad jis galėjo nueiti 500 m atstumą (4.14. 4.16 p.). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad konfliktas įvyko gyvenvietėje, netoli R. P. namų, t. y. 740 metrų arba 9 min. ėjimo atstumu (p. 4.13). Iš 5.3 p. išdėstytų motyvų matyti, kad telefoną iš R. P. V. T. atėmė ne norėdamas sutrukdyti R. P. išsikviesti pagalbą, bet norėdamas sutrukdyti pranešti, kad V. T. vairuoja transporto priemonę neblaivus. Iš išdėstyto seka, kad V. T. veiksmuose nėra nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje iš esmės teisėtas ir pagrįstas ir paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

7.1. Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusioji, R. P. motina, I. P., pateikė civilinį ieškinį dėl 2 632 € laidojimo išlaidų atlyginimo ir 10 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys dėl laidojimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), nes V. T. išteisinamas pagal BK 144 str., nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių, o tiesioginio priežastinio ryšio, tarp R. P. padarytų kūno sužalojimų ir jo mirties nuo bendro kūno atvėsimo, nenustatyta.

7.2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš nukentėjusiosios I. P. civilinio ieškinio matyti, kad ji savo dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą sieja ne su jos sūnui padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytu prieš jo mirti, bet su jo mirtimi. Tačiau šiuo pagrindu civilinis ieškinys ir dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas dėl 7.1. p. nurodytų priežasčių.

7.3. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir už R. P. prieš jo mirtį padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

7.4. 1975-03-15 Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 p., o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 p.).

7.5. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 2K-225-895/2016).

7.6. Iš nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jos ir sūnaus santykiai nebuvo itin artimi. Nukentėjusioji ir R. P. gyveno atskirai. Nukentėjusioji nurodo, kad „/.../ Aš per daug apie jo gyvenimą nežinau, kadangi bendravome retai. Nežinau su kuo jis bendraudavo, daugiausiai su kaimynais, Nežinau kas buvo jo draugai. /.../.“ (t. 1, b.l. 131). Remiantis tokia bylos medžiaga, nėra pagrindo daryti išvados, jog nukentėjusiosios I. P. ir jos sūnaus R. P. santykiai buvo labai glaudūs, ir priteisti nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą už R. P. prieš jo mirtį padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaujantis BPK 326 str. 4 d. 329 str., 2 p., teisėjų kolegija nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-04-25 nuosprendį dalyje, kurioje V. T. išteisintas pagal BK 138 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

V. T. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams.

Į bausmės laiką, prilyginant vieną sulaikymo paros laiką dviem laisvės apribojimo paroms, įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015-12-10 iki 2015-12-11 (dvi paras).

Įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val.; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nukentėjusiosios I. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-04-25 nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.