Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2007-05-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4563-422/2007 3 punktą, kuriuo atsakovas D. S. nepilnamečio sūnaus T. S. išlaikymui įsipareigojo teikti po 130 Lt (nuo 2015-01-01 – 37,65 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-05-01 iki sūnaus T. S. pilnametystės ir nustatyti, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus T. S. gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-9).Atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2007-05-03 sprendimu nustatytą sūnaus T. S. išlaikymui pinigų sumą 37,65 Eur padidinti iki 70 Eur.2016-06-07 ieškovė ir atsakovas prašė patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės L. K. ir atsakovo D. S. 2016-06-07 sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:„1. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2007-05-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4563-422/2007 3 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui ir susitaria, kad atsakovas D. S. nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos teiks nepilnamečiam sūnui T. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 70 eurų iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymas pervedamas periodinėmis išmokomis į asmeninę Ieškovės sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaikymui skirtos lėšos pervedamos ne vėliau kaip iki 15 einamojo mėnesio dienos. Ieškovė pripažįstama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 1.1. Į vaiko išlaikymo dydį įskaičiuoti Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 nutartimi priteisto ir išieškoto išlaikymo sumą. 2. Kiekviena iš šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiima sau. 3. Šalys lygiomis dalimis įsipareigoja padengti išlaidas, susijusias su bylos procesinių dokumentų siuntimu, jeigu tokios būtų. 4. Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 293 straipsnio 4 ir 5 punktuose, 294 straipsnyje, šalims yra žinomos ir išaiškintos.5. Šalys prašo Teismo priimti šią taikos sutartį, ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.” Teismas civilinę bylą Nr. 2-6250-752/2016 nutraukė. Priteisė iš atsakovo D. S. valstybei 6,25 Eur žyminio mokesčio. Nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjus, nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš atsakovo D. S. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepilnamečiui T. S. po 62,35 Eur nuo 2016-02-08 (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6250-752/2016 priėmimo.Teismas, nustatęs, kad šalys teismui pateikė tinkamo turinio taikos sutartį ir nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos, padarė išvadą, kad šalių pateikta bei pasirašyta 2016-06-07 taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl ją patvirtino, o civilinę bylą Nr. 2-6250-752/2016 nutraukė. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovas D. S. nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi nepilnamečiui vaikui T. S. nustatytu 70 Eur išlaikymo dydžiu ir prašo visiems apelianto vaikams išlaikymą paskirstyti po lygiai. Apeliantas vaiko nemato, neįsivaizduoja kaip jis atrodo, su vaiku neleidžiama bendrauti. Apeliantas yra neįgalus, gauna 203,60 Eur dydžio neįgalumo pensiją, iš kurios turi išmaitinti keturis vaikus, iš kurių trys auga su apeliantu (E. S., G. S., A. S.) bei mokėti mokesčius. Kadangi trūksta pinigų padeda uošviai.Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2016-06-08 nutartį nepakeistą bei priteisti patirtas išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Patenkinus atskirąjį skundą nebus užtikrinti šalių nepilnamečio sūnaus esminiai interesai nuolat gauti tinkamo dydžio išlaikymą iš abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai.Teismas nustatė, kad taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims yra žinomos, taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymas, medicininė priežiūra. Nustatytas išlaikymas po 70 Eur per mėnesį laikytinas tik patenkinti nepilnamečio šalių sūnaus minimaliausius poreikius maistui, aprangai, o visa kita išlaikymo pareiga ir priežiūra tenka ieškovei. Nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas taikos sutartį sudarė ne laisva valia. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovą atstovavo advokatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria susitarta, kad atsakovas šalių nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį teiks 70 Eur dydžio išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bylos šalims galimybė užbaigti byloje vykstantį ginčą taikos sutartimi. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 str. 5 p.). Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Kiekvienu atveju, teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13, 42, 140 str., 293 str. 5 p., 294 str.). Pateikdamos teismui tvirtinti taikos sutartį, šalys tam tikru būdu sureguliuoja tarp jų kilusį ginčą, abipusėmis nuolaidomis išsprendžia nesutarimus, o taikos sutarties sąlygos nebūtinai turi atitikti prieš tai šalių pateiktų procesinių dokumentų ir juose išreiktų reikalavimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Apeliantas nurodo, kad nesutinka su nepilnamečiui vaikui T. S. nustatytu 70 Eur išlaikymo dydžiu, kadangi apeliantas vaiko nemato, neįsivaizduoja kaip jis atrodo, be to, apeliantas yra neįgalus, gauna 203,60 Eur dydžio neįgalumo pensiją iš kurios turi išmaitinti keturis vaikus iš kurių trys auga su apeliantu (E. S., G. S., A. S.) bei mokėti mokesčius. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties, neteisėtumo ir ją naikinti apelianto skundo argumentų pagrindu.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateikta taikos sutartis (b. l. 100) buvo pasirašyta ieškovės ir atsakovo. Nors apeliantas ir nurodo, kad jis yra neįgalus, dar išlaiko tris nepilnamečius savo vaikus, tačiau šios aplinkybės nėra naujos, kadangi atsakovo neįgalumas nustatytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 62), o kiti trys atsakovo nepilnamečiai vaikai (E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. S. (gim. (duomenys neskelbtini))) gimę iki ieškovės ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo teismui dienos. Be to, apeliantas patikslintame atsiliepime į ieškinį (b. l. 74 – 75) prašė ieškinį tenkinti iš dalies, sutiko Kauno apylinkės teismo 2007-05-03 sprendimu nustatytą sūnaus T. S. išlaikymui pinigų sumą 37,65 Eur padidinti iki 70 Eur. Pažymėtina ir tai, kad atsakovą pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas (b. l. 59), kuris rengė procesinius dokumentus bei atstovavo atsakovą teismo posėdyje, kuriame ir buvo pasirašyta taikos sutartis. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su 2016-06-07 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašu, matyti, kad atsakovas prašė tvirtinti pateiktą taikos sutartį (00 min. 51 s.), atsakovo atstovas taip pat prašė tvirtinti pateiktą taikos sutartį (1 min. 12 s.). Abiejų šalių pasirašytos taikos sutarties 4 punkte nurodyta, kad taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 293 straipsnio 4 ir 5 punktuose, 294 straipsnyje, šalims yra žinomos ir išaiškintos. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad buvo priešingos šalies suklaidintas ar priverstas pasirašyti taikos sutartį akivaizdžiai sau nenaudingomis sąlygomis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad šalys laisva valia ir bendru sutarimu prisiėmė tam tikras teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties. Atsakovas, sudarydamas ir pasirašydamas taikos sutartį, privalėjo pats įvertinti taikos sutarties sąlygas bei aplinkybes dėl išlaikymo dydžio bei galimybės tokį išlaikymą teikti nepilnamečiui sūnui, tartis dėl taikos sutarties sąlygų, jei su jomis nesutiko, ar atsisakyti pasirašyti tokią taikos sutartį. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų ir motyvų, dėl ko pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia (CK 6.986 str.).Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant išlaikymo klausimus turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.. Ieškovė sūnaus T. poreikių tenkinimui buvo nurodžiusi, kad reikalinga mažiausiai 300 Eur kas mėnesį suma. Taikos sutarties 1 p. atsakovas įsipareigojo teikti 70 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą sūnui T.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka kasdieninė vaiko priežiūra bei išlaikymas, kurį sunku įvertinti pinigais, tačiau motinos teikiamo išlaikymo dydis pinigine išraiška taip pat vertintinas 70 Eur suma, todėl abiejų tėvų teikiamas išlaikymas vaikui - 140 Eur/mėn., atsižvelgiant į vaiko amžių bei poreikius gali patenkinti tik minimalius vaiko poreikius (CK 3. 192 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė taip pat turi dar kitus 2 nepilnamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad jis turi pareigą išlaikyti ir kitus 3 nepilnamečius vaikus, nepaneigia ieškovės ir atsakovo nepilnamečio sūnaus T. S., gim. (duomenys neskelbtini), prioritetinio intereso gauti išlaikymą, kuris patenkintų bent minimalius jo poreikius. Iš apelianto šeimos sudėties pažymos matyti, kad atsakovas gyvena kartu su sutuoktine R. S. ir jų 3 nepilnamečiais vaikais, todėl pareiga išlaikyti jų nepilnamečius vaikus tenka ir atsakovo sutuoktinei (vaikų motinai). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į taikos sutarties sudarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo teikti 70 Eur/mėn. dydžio išlaikymą sūnui T., iš esmės pažeidžia sutarties šalių lygybės principą (CK 6. 228 str.) ar atsakovo kitų nepilnamečių vaikų interesus (CK 6. 984 str.).Išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo CPK 3.201 straipsnio tvarka.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo patirtų išlaidų dydžio bei nepateikia šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą šios išlaidos (2,76 Eur) iš jo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.