Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atstovui advokato padėjėjui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Risvė&Co“ ieškinį atsakovei L. M. (J.) dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinį atsakovei buvo pateikęs pradinis kreditorius bankroto administratorė UAB „Bankrovista“, kuri 2016-05-30 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujajam kreditoriui UAB „Turtuvos grupė“ visas jos teises, kilusias iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr.e2-507-569/2016. Perleidžiamo reikalavimo suma buvo 94819,86 Eur.

Pareiškėja L. M. (sprendime – J.) pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – jeigu naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atnaujino procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, konstatavęs, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad UAB „Risvė&Co” vadovu po L. J. buvo K. Š..

Ieškovės UAB „Turtuvos grupė“ atstovė nurodė, kad 2016-05-30 Reikalavimo perleidimo sutartimi bankroto administratorius „Bankrovista“ perleido teisę į skolininkę L. M.. Jokių kitų aplinkybių, susijusių su skolos atsiradimu, paaiškinti negali, nes nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jei teismas priims naują sprendimą, žalos reikalaus iš bankroto administratoriaus.

Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. Š. atstovas nurodė, kad šis asmuo tikrai buvo UAB „Risvė&Co” vadovas po L. M. (J.). Jam nebuvo perduotas joks turtas, kadangi įmonė jo neturėjo. 2009 m. gegužės mėnesį jis perleido akcijas kitam asmeniui, o akcininkai atleido jį iš darbo. Kas toliau vyko įmonėje, pasakyti negali, nes su ja nebebuvo susijęs.

Ieškinys atmestinas.

Teismas bylą nagrinėja pagal atsakovės L. M. reikalavimus. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimu už akių buvo patenkintas BUAB „Risvė&Co” bankroto administratoriaus UAB “Bankrovista” ieškinys, kuriuo priteista iš atsakovės L. M. (tuo metu – L. J.) ieškovei bankrutavusiai UAB „Risvė & Co“ 94 819,86 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 94 819,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovės priteista 1580,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atnaujinus procesą byloje, teismas pripažįsta, kad ieškinys buvo pateiktas be pagrindo, nes L. M. nuo 2009 m. kovo mėnesio jau nebuvo UAB „Risvė & Co“ vadovė ir neprivalėjo perduoti bankroto administratoriui turto pagal balansą bei dokumentų. Po L. M. (J.) direktoriumi buvo K. Š.. Bankroto byla buvo iškelta 2015 m. birželio 22 d.

Dėl žalos atlyginimo

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.

Byloje yra nustatyta, kad K. Š. nuo 2009 m. gegužės 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo 2009-05-05 nutarimu buvo atleistas iš UAB „Risvė & Co“ direktoriaus pareigų (b.l.69-71, c.b. Nr.eA2-853-372/2016). Tai, kad atsakovė L. M. buvo atleista iš darbo nuo 2009-03-09, patvirtina Pažyma apie asmens įmokas (b.l.24, c.b. Nr.eA2-853-372/2016). Rašydamas Pareiškimą antstolei, K. Š. patvirtino, kad jis nuo 2009.02.05 tapo UAB „Risvė & Co“ direktoriumi (vykdomosios bylos Nr.(duomenys neskelbtini) lapas 7-8). Teikdama Prašymą dėl vykdymo veiksmų bankroto administratoriaus įgaliotinė antstolei nurodė, kad turtą ir dokumentus turi perduoti būtent K. Š. (vykdomosios bylos Nr. .(duomenys neskelbtini)lapas 3). Antstolė yra kreipusis į teismą, prašydama skirti baudą K. Š. už Šiaulių apygardos teismo 2015-06-22 nutarties nevykdymą, t.y. turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui (Šiaulių apylinkės teismo c.b. Nr.P2-73-1003/2016). Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nustatyta, kad atsakovė L. M. (buvusi pavardė J.) buvo UAB „Risvė & Co“ vadovė nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. liepos 14 d. (b.l.11-14, c.b. e2-507-569/2016). Šie duomenys aiškiai prieštarauja jau minėtiems įrodymams. Juridinių asmenų registro nuostatų 38.2 punkte nustatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie registro objektus registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas. Esant tokioms aplinkybėms, atleista iš darbo atsakovė negalėjo pateikti Juridinių asmenų registrui duomenų apie direktorių pakeitimą. Be to, duomenų nepakeitimas savaime nerodo, kad įmonei vadovauja kitas asmuo, nei yra paskirtas akcininkų ir faktiškai vykdo savo pareigas. Duomenys yra tik išviešinami, pavedant tai padaryti valdymo organui.

Teismas sprendžia, kad atsakovė L. M. neatliko jokių neteisėtų veiksmų – ji neprivalėjo perduoti bankroto administratoriui BUAB „Risvė&Co” dokumentų ir turto. Esant tokioms aplinkybėms, nėra vieno iš keturių civilinės atsakomybės pagrindų, o tokiu atveju šis ieškinys negali būti tenkinamas.

Teismas pažymi, kad bankroto administratorius, pateikdamas ieškinį, neinformavo teismo apie tai, kad atsakovė dar 2015-10-20 elektroniniu paštu jam pranešė, kad ji nuo 2009 metų vasario ar kovo buvo atleista iš darbo (b.l.4, c.b. Nr.eA2-853-372/2016). Bankroto administratoriaus įgaliotinei J. Š. ji siuntė informaciją raštu (tos pačios bylos lapas 3). Joje buvo nurodytas atsakovės adresas,telefono numeris ir elektroninio pašto duomenys. Kaip jau minėta, priimant teismo sprendimą 2016-02-23 bankroto administratoriui jau buvo žinoma, kad dokumentus turi grąžinti K. Š. arba kitas po jo dirbęs direktorius. Esant tokioms aplinkybėms, bankroto administratorius elgėsi nesąžiningai, vengdamas pateikti teismui esminius duomenis apie atsakovę.

Dėl išėjimo už ieškinio reikalavimo ribų

Teismas sprendžia, kad turi būti išsprendžiamas ir klausimas dėl ieškovės UAB “Turtuvos grupė” ir BUAB „Risvė&Co” bankroto administratoriaus UAB “Bankrovista” sudarytos 2016-05-30 Reikalavimo perleidimo sutarties. Pripažinus, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteisti žalą, tampa negaliojančia ir minėta sutartis. Priešingu atveju liktų galioti sutartis, kilusi iš panaikinto teismo sprendimo. Teismui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovė sumokėjo bankroto administratoriui 100 Eur. Tokiu atveju šios sumos ar atsiradusių kitų nuostolių ieškovė UAB „Turtuvos grupė“ gali reikalauti iš bankroto administratoriaus.

Dėl vykdomojo rašto grąžinimo

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimu už akių yra priteista valstybei iš atsakovės L. M. 1580 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimą panaikinus, pareiga atsakovei mokėti valstybei priteisto žyminio mokesčio pasibaigia. Teismas 2016 m. kovo 30 d. raštu išsiuntė Šiaulių apskrities VMI vykdomąjį raštą dėl minėtos sumos išieškojimo (b.l.48, c.b. Nr.e2-507- 569/2016), kuris turi būti grąžintas teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad advokato ar jo padėjėjo išlaidos nepriteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Trečiojo asmens K. Š. atstovas pateikė šiuos dokumentus per EPP, tuo tarpu jis dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo galimybę juos pateikti laiku. Kaip matyti iš informacinės pažymos, teismo posėdis buvo baigtas 9:20, o dokumentai teismo raštinei pateikti 9:34. Teismas taip pat pažymi, kad atstovaujamasis trečiasis asmuo advokatų kontorai sumokėjo 2016-10-04. Tame tarpe vyko net keli teismo posėdžiai bei daryta pertrauka, todėl atstovas turėjo galimybę pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, nepraleidęs nustatyto laiko.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268 , 269 , 270 , 371 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-507-569/2016 ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės bankrutavusios UAB „Risvė&Co” bankroto administratoriaus UAB “Bankrovista” ieškinį atsakovei L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.

Pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. .(duomenys neskelbtini), sudarytą tarp BUAB „Risvė&Co”, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB “Bankrovista”(įmonės kodas 304028669) , ir UAB “Turtuvos grupė” (įmonės kodas 303187202).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, įpareigoti VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti į bylą vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-507-569/2016.

Trečiojo asmens K. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.