- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-425-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00870-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir antstoliui A. L. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į antstolį A. L., prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalies b punktu, taikyti vykdymo senaties terminą, panaikinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti 2021 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoti iš antstolio neteisėtai nusavintas lėšas, informuoti prokurorą ir skirti antstoliui baudą. Nurodė, kad vykdymo procesas dėl baudos išieškojimo yra neteisėtas, nes yra suėjusi baudos išieškojimo senatis.
2. Antstolis 2021 m. vasario 15 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir skundą su vykdomąją byla Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), per visą vykdymo laikotarpį antstolis ėmėsi priemonių, kad nuosprendis būtų įvykdytas. Antstolis tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, teikė užklausas Gyventojų registrui, Nekilnojamojo turto registrui, LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, LR transporto priemonių registrui, Ginklų registrui, Socialinės paramos fondo registrui, antstolių informacinei sistemai, atliko kitus veiksmus. Todėl senaties termino institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutartys būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytos – buvo atliekami vykdymo veiksmai, nuolat tikrinama pareiškėjo turtinė padėtis. Nurodė, kad pareiškėjas, kaip bauda baustas asmuo, vengė ją įvykdyti ir baudos geranoriškai nedengė. Todėl baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio neveikimo, o būtent dėl pareiškėjo vengimo sumokėti baudą, domėtis vykdymo proceso eiga ir bendradarbiauti su antstoliu. Vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas (pareiškėjas) nemoka skolų ir nededa jokių pastangų jas sumokėti, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, pareiškėjas po 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo padarė naujų nusikalstamų veikų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 19 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl pareiškėjo V. G. prašymo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė, likusioje dalyje pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad V. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, t. y. už apysunkio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bauda, todėl jam turi būti taikomas BK 96 straipsnis tik tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas per trejus metus (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), ir jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
5. Teismas sprendė, kad pareiškėjo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nėra praleista, nes nuosprendis pateiktas vykdymui ir pradėtas vykdyti laiku, nepraleidus termino, be to, pareiškėjas 2016-08-24 (po nuosprendžio įsiteisėjimo ir iki nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos) padarė naują nusikalstamą veiką, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimtas 2018 m. spalio 1 d. nuosprendis ir jis nuteistas laisvės atėmimo bausme, todėl vykdymo senaties eiga nutrūko ir yra skaičiuojama nuo naujo nusikaltimo padarymo.
6. Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant sumokėti paskirtą baudą, nedirbo, aktyviai neieškojo darbo, nesiekė gauti pajamų ir sumokėti baudą. Pagal 2018 m. spalio 1 d. nuosprendį laisvės atėmimo bausmę atlikti jis buvo pasiųstas tik 2019-01-22, vadinasi, iki to laiko jis turėjo pakankamai galimybių gauti lėšų ir sumokėti priteistą baudą, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, todėl tai laikytina skolininko nesąžiningu elgesiu ir vengimu sumokėti baudą. Teismas sprendė, jog, esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo nutraukti vykdomosios bylos, nes nesuėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, nesuėjo ir 15 metų terminas, kai nuosprendis jau negali būti vykdomas (BK 96 straipsnio 3 dalis). Be to, vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo vykdomas pagal CPK normas, tačiau ir šiuo atžvilgiu bendroji vykdymo senatis nėra suėjusi, todėl vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš skolininko valstybei privalo būti vykdomas.
7. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolis būtų praleidęs trijų metų terminą, neatlikdamas jokių vykdomųjų veiksmų, kadangi nuosekliai ir reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai. Teismas darė išvadą, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl skolininko V. G. nesąžiningumo ir vengimo vykdyti nuosprendį – vengimo sumokėti paskirtą baudą, vengimo domėtis vykdymo proceso eiga bei nenoro bendradarbiauti su antstoliu, o ne dėl antstolio neveikimo. Teismas pripažino, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškota priteista bauda, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo proceso vykdomojoje byloje dėl senaties. Atitinkamai nėra pagrindo panaikinti antstolio A. L. 2021 m. sausio 27 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti skundo.
8. Teismas pažymėjo, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio neveikimo, o būtent dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir vengimo sumokėti paskirtą baudą, todėl senaties eiga sustojo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl piniginių lėšų grąžinimo laikytinas nepagrįstu.
9. Teismas vertino, kadangi nenustatyta, jog vykdomojoje byloje yra pasibaigęs vykdymo veiksmų atlikimo senaties terminas, o antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą, patyrė išlaidas, kurios, vadovaujantis CPK 610 straipsniu, 611 straipsniu, išieškomos iš skolininko, dėl to pareiškėjo argumentas dėl nepagrįstai skaičiuojamų vykdymo išlaidų ir baudos antstoliui skyrimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas, taip pat atmestinas ir prašymas informuoti prokurorą, nes nėra tam pagrindo.
10. Teismas vertino, kad pareiškėjas nesutikimą su 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) reiškia akivaizdžiai pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, todėl jis neteko teisės skųsti antstolio veiksmus dėl jam nustatyto įpareigojimo. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti. Atsižvelgęs į tai, civilinės bylos dalį dėl 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundo dėl neteisėtų antstolio veiksmų prašymus tenkinti pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apelianto skundo prašymų nenagrinėjo, argumentus ignoravo, skundą atmetė. Teismas tik deklaratyviai nurodė, neva analizuojant vykdomosios bylos duomenis, nenustatyta, kad antstolis būtų praleidęs trijų metų terminą neatlikdamas jokių vykdomųjų veiksmų, kadangi nuosekliai ir reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai. Teismas nepasisakė, kada ir kokius realius vykdymo veiksmus antstolis atliko, kada ir kokias realias skolininko lėšas jis rado ir areštavo.
11.2. Antstolis neinformavo apelianto nei apie jo pradėtą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nei apie kokius nors jo įvykdytus vykdymo veiksmus. Tokiu atveju galimas antstolio slaptai vykdytas informacijos rinkimas, galimi antstolio slaptai (pačiam sau) pasirašyti patvarkymai negali būti laikomi jokiais vykdymo veiksmais. Todėl 2 metų vykdymo senaties terminas, antstoliui neįvykdžius jokių vykdymo veiksmų, yra pasibaigęs.
11.3. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti jokie apelianto aktyvūs veiksmai, kuriais jis siekė išvengti baudos sumokėjimo. Skundžiamoje nutartyje taip pat nėra nurodyti ir jokie antstolio veiksmai, kuriais jis teigia siekęs baudos išieškojimo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo palikti nepakeistą 2021 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį ir atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas visapusiškai išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
12.2. Antstolis visiškai sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad, analizuojant vykdomosios bylos duomenis, nenustatyta, kad antstolis būtų praleidęs trijų metų terminą, neatlikdamas jokių vykdomųjų veiksmų, kadangi nuosekliai ir reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2636,20 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojui valstybei, kurią atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, pagal 2016 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bauda. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. vasario 18 d., baudą V. G. privalėjo sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes jos sumokėjimas buvo išdėstytas iki 2016-12-18. Nuosprendžiui įsiteisėjus 2016 m. vasario 18 d., V. G. per teismo nustatytą terminą savanoriškai nesumokėjus piniginės baudos, Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl nuosprendžiu paskirtos baudos priverstinio išieškojimo. Vykdomasis dokumentas buvo pradėtas vykdyti antstolio kontoroje 2016 m. gruodžio 23 d. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
16. Apeliantas teigia, jog jam pagal 2016 m. sausio 27 d. nuosprendį paskirta bauda neturi būti išieškoma, nes suėjo nuosprendžio vykdymo senatis, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta.
17. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Remiantis CPK 584 straipsniu pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini taip pat ir teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 straipsnio nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BPK 337 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 96 straipsnį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja; šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas; tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo (BK 96 straipsnio 4 dalis). BK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis teismo nuosprendis.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantui nuosprendžiu paskirtos baudos gera valia nesumokėjus, nuosprendis 2016 m. gruodžio 20 d. buvo perduotas antstoliui vykdyti, išduodant vykdomąjį raštą. Vykdomasis dokumentas buvo pradėtas vykdyti antstolio kontoroje 2016 m. gruodžio 23 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nėra praleista, nes nuosprendis pateiktas vykdymui ir pradėtas vykdyti laiku, nepraleidus termino. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas 2016-08-24 (po nuosprendžio įsiteisėjimo ir iki nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos) padarė naują nusikalstamą veiką, dėl to jo atžvilgiu buvo priimtas 2018 m. spalio 1 d. nuosprendis ir jis nuteistas laisvės atėmimo bausme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju vykdymo senaties eiga nutrūko ir yra skaičiuojama nuo naujo nusikaltimo padarymo. Pažymėtina, kad apeliantas gerai žinojo apie 2016 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apeliantui paskirta bauda ir kurią jis privalėjo sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2016-12-18, todėl nepagrįstais vertintini apelianto argumentai, kad jis nežinojo apie šios baudos išieškojimą. Apeliantas žinodamas, kad nesumokėjo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudos, turėjo žinoti, kad bus bauda išieškoma priverstinai, todėl turėjo ir pats domėtis šiuo procesu. Taip pat pažymėtina, kad vykdomojoje byloje apeliantas 2018-09-14 antstoliui teikė prašymą grąžinti nuskaičiuotus 76,00 Eur, prašymą nutraukti baudos vykdymą suėjus senaties terminui bei panaikinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl skolininko V. G. nesąžiningumo ir vengimo vykdyti nuosprendį – vengimo sumokėti paskirtą baudą, vengimo domėtis vykdymo proceso eiga bei nenoro bendradarbiauti su antstoliu, o ne dėl antstolio neveikimo. Apeliantas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti jokie apelianto aktyvūs veiksmai, kuriais jis siekė išvengti baudos sumokėjimo, taip pat nėra nurodyti ir jokie antstolio veiksmai, kuriais jis teigia siekęs baudos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant sumokėti paskirtą baudą, nedirbo, nesiekė gauti pajamų ir sumokėti baudą. Būtent tokie apelianto veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ir laikytini vengimu vykdyti nuosprendį. Apeliantas savo pasyvumu ir visišku nesistengimu mokėti paskirtą baudą nors dalimis, vengė vykdyti nuosprendį. Pažymėtina, kad apeliantas vykdomojoje byloje antstoliui pateikė tik prašymą grąžinti nuskaičiuotus 76,00 Eur, prašymą nutraukti baudos vykdymą suėjus senaties terminui bei panaikinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nebendradarbiavo su antstoliu, neteikė jokių variantų, kad būtų išieškoma bauda.
20. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas apelianto skundo prašymų nenagrinėjo, argumentus ignoravo ir tik deklaratyviai nurodė, neva analizuojant vykdomosios bylos duomenis, nenustatyta, kad antstolis būtų praleidęs trijų metų terminą, neatlikdamas jokių vykdomųjų veiksmų, kadangi nuosekliai ir reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nagrinėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, tyrė vykdomosios bylos medžiagą. Konstatuodamas, kad vykdomojoje byloje buvo nuosekliai ir reguliariai atliekami vykdymo veiksmai, aiškiai nurodė vykdomosios bylos puslapius, iš kurių tokią išvadą padarė. Kada ir kokius realius vykdymo veiksmus antstolis atliko, kada ir kokias realias skolininko lėšas jis rado ir areštavo, apeliantas gali sužinoti susipažindamas su vykdomąja byla. Pažymėtina, kad pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).
21. Įvertinęs aptartas aplinkybes, vykdomosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog antstolis būtų praleidęs trijų metų terminą, neatlikdamas jokių vykdomųjų veiksmų, kadangi nuosekliai ir reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl skolininko V. G. nesąžiningumo ir vengimo vykdyti nuosprendį – vengimo sumokėti paskirtą baudą, vengimo domėtis vykdymo proceso eiga bei nenoro bendradarbiauti su antstoliu, o ne dėl antstolio neveikimo, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo proceso vykdomojoje byloje dėl senaties. Atitinkamai nėra pagrindo panaikinti antstolio A. L. 2021 m. sausio 27 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti skundo.
22. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.