Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė Ramunė Džavachidienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

4. Byloje kilo ginčas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su sutuoktiniu B. K., mirusiu (duomenys neskelbtini), įgyto turto dalį – teisėtumo.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir B. K. sudarė santuoką (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis B. K. mirė (b. l. 10). Po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko santuokos metu įgytas automobilis TAYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas pareiškėjos sutuoktinio vardu (b. l. 11). Pareiškėjos teigimu, kito turto (nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo) santuokoje nebuvo įgyta.

6. Byloje taip pat nustatyta, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biurą su 2021 m. gegužės 6 d. prašymu dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, kuriuo prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su sutuoktiniu B. K. įgyto automobilio TAYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (b. l. 8). Notarė Ramunė Džavachidienė 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. S-71 „Dėl informacijos suteikimo“ atsisakė išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą, atsisakymą motyvuodama tuo, kad pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį, 5.50 straipsnio 1–3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o pareiškėja į notarų biurą kreipėsi jau praleidusi nurodytą trijų mėnesių terminą. Notarė taip pat pažymėjo, kad negavus teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo arba teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, ji negali išduoti paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų (b. l. 2).

7. Pareiškėja, nesutikdama su notarės atsisakymu išduoti nuosavybės teisės liudijimu, kreipėsi į teismą su skundu dėl notarinių veiksmų, prašydama įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su sutuoktiniu B. K., mirusiu (duomenys neskelbtini), įgyto turto dalį.

Dėl notarės atsisakymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą teisėtumo

8. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis).

9. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant nuosavybės teisės liudijimą į santuokos metu įgyto turto dalį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu.

10. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.

11. Nagrinėjamu atveju notarė 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. S-71, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą, pagrįstai nurodė, kad įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1–3 dalys). Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju pareiškėja į notarų biurą kreipėsi ne su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, bet su prašymu dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, šį savo prašymą grįsdama Notariato įstatymo 52 straipsniu, reglamentuojančiu liudijimo išdavimą vienam sutuoktiniui mirus.

12. Pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

13. Kilusio ginčo kontekste svarbu pastebėti tai, kad teikiant prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo Notariato įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka, yra įgyvendinamos ne įpėdinio teisės, susijusios su palikėjo turto paveldėjimu, bet pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės į jam jau priklausančią turto dalį. Kartu pažymėtina, jog, priešingai nei palikimo priėmimo atveju, nei CK, nei Notariato įstatymas, nei kiti įstatymai nenustato termino, per kurį pergyvenęs sutuoktinis turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, notarės argumentas, kad pareiškėja, siekdama gauti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su mirusiu sutuoktiniu įgyto turto dalį, pirmiausia turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

14. Notarės nurodyta aplinkybė, kad po B. K. mirties nei jo sutuoktinė (pareiškėja), nei mirusiojo pilnamečiai vaikai ar kiti įpėdiniai nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir notarų biure nėra užvesta mirusiojo paveldėjimo byla, taip pat laikytina neturinčia esminės teisinės reikšmės, sprendžiant dėl galimybės išduoti nuosavybės teisės liudijimą. Tam, kad pergyvenusiam sutuoktiniui būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas, pakanka pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui rašytinį pareiškimą ir įrodymus, patvirtinančius, kad po sutuoktinio mirties yra likusio santuokos metu įgyto turto. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad pergyvenusio sutuoktinė teisė gauti paveldėjimo teisės liudijimą į santuokoje su mirusiu sutuoktiniu įgyto turto dalį nėra ribojama jokių papildomų sąlygų ir aplinkybių, pavyzdžiui, reikalavimo, kad pirmiau būtų priimtas mirusiojo palikimas ir užvesta paveldėjimo byla. Notarės samprotavimai, kad net ir išdavus nuosavybės teisės liudijimą į pusę santuokos metu įgyto turto (šiuo atveju – į dalį automobilio), pareiškėjai galimai nepavyks automobilio registruoti savo vardu, taip pat laikytini teisiškai nereikšmingais, nes automobilio registracijos klausimas nėra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisės liudijimo išdavimo procedūra ir ja nėra sprendžiamas.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, sutiktina su pareiškėja, kad aptariamu atveju notarė, atsisakiusi išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, visiškai nepasisakė dėl prašyme nurodytų teisinių pagrindų nuosavybės teisės liudijimui išduoti, savo atsisakymą grįsdama išimtinai palikimo priėmimo terminus ir tvarką reglamentuojančiomis CK nuostatomis, kurios sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo laikytinos neaktualiomis, todėl netaikytinos.

16. Jau nurodyta, kad notaras turi atsisakyti tvirtinti teises ar faktus tik tais atvejais, kai dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, taip pat, kai yra ginčijamos tam tikros teisiškai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamos bylos atveju notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, taip pat nenustatyta jokių ginčytinų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos santuokos metu įgytu turtu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog notarė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su mirusiu sutuoktiniu įgyto turto dalį.

17. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs skundą dėl notaro veiksmų, nutaria panaikinti notarinį veiksmą, teismas, vadovaudamasis įstatymo leidėjo suteikta prerogatyva, įpareigoja notarą iš naujo notarinį veiksmą atlikti (pavyzdžiui, spręsti dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo), tačiau teismas negali priimti konkrečių nutarimų/atlikti konkrečių veiksmų už notarą (pavyzdžiui, išduoti nuosavybės teisės liudijimą), nes tokio pobūdžio dokumentų išdavimas yra notaro pareiga, kurios realizavimui nereikalingas teismo įpareigojimas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliks jam įstatymu nustatytas funkcijas (CPK 513 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 26 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės Ramunės Džavachidienės 2021 m. birželio 30 d. raštas Nr. S-71, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai J. K. nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su sutuoktiniu B. K., mirusiu (duomenys neskelbtini), įgyto turto dalį, naikintinas kaip nepagrįstas ir notarė įpareigotina nuosavybės teisės liudijimo išdavimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Ypatingosios teisenos bylų specifika (šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių) lemia, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir notarės Ramunės Džavachidienės interesai yra priešingi. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už skundą sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 12) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, o pareiškėjos skundas iš esmės patenkintas, įpareigojant notarę iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, pareiškėjai iš notarės Ramunės Džavachidienės priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos J. K. skundą dėl notarinių veiksmų iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės Ramunės Džavachidienės 2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. S-71, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai J. K. nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su sutuoktiniu B. K., mirusiu (duomenys neskelbtini), įgyto turto dalį.

Įpareigoti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarę Ramunę Džavachidienę iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pareiškėjai J. K. į santuokoje su sutuoktiniu B. K., mirusiu (duomenys neskelbtini), įgyto turto dalį.

Priteisti pareiškėjai J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės Ramunės Džavachidienės 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.