Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. R., V. R., S. U. ieškinį atsakovei V. S. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo – V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovų A. R., V. R., S. U. ieškinį atsakovei V. S., kuriuo prašoma: 1) nustatyti servitutą, suteikiantį teisę ieškovams naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimi (159 kv.m. ploto), kuri 2023-02-10 MB „Žemės matavimų biuras“ parengtame servituto nustatymo plane pažymėta taškais Nr. 6-7-8-9-10-11-12, tikslu naudoti, aptarnauti, prižiūrėti ir remontuoti šioje dalyje nutiestus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklus; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio užtikrinimui ieškovai prašė teismo iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovams naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklais ir juos aptarnauti, patenkant į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, 2023-02-10 MB „Žemės matavimų biuras“ parengtame servituto nustatymo plane pažymėtą taškais Nr. 6-7-8-9-10-11-12.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

9.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ieškinio prima facie pagrįstumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

9.2. Skundžiama nutartimi teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės tenkino Ieškovų ieškinyje pareikštą reikalavimą. Pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės servituto nustatymo bylose kai prašymas sutampa su ieškinio reikalavimu taikomos tik tada, kai jos yra objektyviai būtinos ir nėra kitos galimybės užtikrinti šalių interesus. Patys Ieškovai teismui teiktuose raštuose nurodė, kad situacija yra išsprendžiama bent dviem kitais būdais, nenustatant servituto. Pirma, iškviečiant specialią techniką, kuri išsiurbia prisikaupusias nuotekas ir netgi nurodo ne kartą šiomis paslaugomis naudojęsi. Antra, Ieškovams įsirengiant buitinių nuotekų tinklus per savo sklypą, kuris tiesiogiai susisieja su valstybine žeme.

9.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal jų įgyvendinimo būdą yra pernelyg drastiškos, jos nesureguliavo avarinės situacijos ir laikinai neišsprendė visos situacijos. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik perkėlė buitinių nuotekų išsipylimo grėsmę iš Ieškovų į Atsakovės teritoriją. Be to, Ieškovai, pasinaudodami skundžiama nutartimi, praėjus tik kelioms dienoms po jos priėmimo padarė Atsakovei žalos bei pažeidė jos privatumą. Akivaizdu, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo ne sureguliuota situacija, o tik dar labiau pabloginta, o Atsakovės teisė į privatumą paneigta.

9.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nekonkrečios, leidžiančios Ieškovams nuolat pažeidinėti Atsakovės privatumą ir neproporcingai varžančios jos teises. Palikus galioti šias laikinąsias apsaugos priemones, jos sąlygos didesnę konfliktų tarp ginčo šalių riziką, o ne laikinai reguliuos situaciją. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus jų nepanaikinti, prašo nustatyti konkrečią naudojimosi tvarką, pavyzdžiui, kad Ieškovai su specialistais į Atsakovės Žemės sklypą patekti galėtų tik darbo dienomis 17-19 val.

9.5. Atsakovė turi pagrįstų abejonių, kad, naudodamiesi laikinosiomis apsaugos priemonėmis, Ieškovai darys jos nuosavybei žalos, todėl, netenkinus apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, prašo įpareigoti Ieškovus į teismo depozitinę sąskaitą pervesti trečdalį Namo (duomenys neskelbtini) vertės - 181 000 EUR, kurie užtikrintų Atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

10. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį atmesti. Atsiliepimo argumentai:

10.1. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes egzistavo abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

10.2. Ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes ieškinyje pagrįstos abi sąlygos, kurios būtinos servituto nustatymui teismo sprendimu: a) savininkų nesutikimas; nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomisdaikto naudoti pagal paskirtį. Kartu su ieškiniu pateikti šių sąlygų egzistavimą patvirtinantys įrodymai, taip pat servituto nustatymo planas.

10.3. Egzistavo ir egzistuoja būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo laikinai sureguliuota ginčo situacija, ieškovams buvo sudarytos sąlygos turėti funkcionuojančius buitinių nuotekų tinklus tol, kol bus išspręstas klausimas dėl servituto nustatymo.

10.4. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemines buvo nukrypta nuo teismų praktikos. Reiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo susiklosčiusi avarinė situacija, dėl ko laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama laikinai išspręsti avarinę situaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinas situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu gali būti eliminuotas ginčo objektas ir bylos nagrinėjimas būtų beprasmis. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas vien su teismo rezoliucinės dalies įgyvendinimo galimybėmis.

10.5. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovai neturi kitos galimybės naudotis buitinių nuotekų tinklais. Ieškovų buitinių nuotekų siurbimas mechaniniu būdu, ką siūlo atsakovė, yra absurdiškas, neatitinkantis įprastos praktikos, be to, finansiškai itin brangus (ieškovams iki situacijos sureguliavimo savaitės išlaidos nuotekas siurbiant iš tarpinių šulinių kainavo 230 EUR). Kitas atsakovės siūlomas būdas – ieškovams įsirengiant naujus nuotekų tinklus, taip pat nereiškia, kad ieškovai šiuo metu turi objektyvią galimybę pasirinkti šį būdą, juo labiau, kad ieškovų nuotekų tinklai įrengti teisėtai, turint žemės sklypo savininko sutikimą.

10.6. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo laikinai sureguliuota situacija. 2023-03-08 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei 2023-03-13 specialisto rašte konstatuota, kad nuotekų tinklai (šulinys, esantis atsakovės sklype) buvo tyčia užkimšti medžiagos gumulu, kurio skersmuo 18 cm (užkimšto vamzdžio skersmuo – 15 cm). Šiuos veiksmus galėjo atlikti tik atsakovė (ar jos nurodymu kitas asmuo). Faktinių aplinkybių konstatavimo bei specialisto apžiūros metu atsakovė buvo namuose, ką patvirtina byloje pateikiami įrodymai. Taigi ne ieškovai kelia grėsmę atsakovės turtui, o atsakovė savo veiksmais sukėlė avarinę situaciją bei realią grėsmę nuotekų tinklams. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas situacijos sureguliavimui ypač reikalingas.

10.7. Atsakovė neįrodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.

10.8. Atsakovė neįrodė nei vienos būtinos sąlygos nuostolių užtikrinimo instituto taikymui (CPK 146 straipsnis), t. y., kad realiai tikėtinas nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimas, nepagrindė tariamų nuostolių dydžio (181 000 EUR).

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atmestas atsakovės prašymas dėl galimų nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

14. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 14 punktas).

15. Kaip matyti iš ieškovų pareikšto ieškinio turinio, jie suformulavo ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo ieškinio aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto ieškinio (dėl servituto nustatymo) pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Kadangi tokie reikalavimai gali būti pareikšti teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

16. Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad byloje trečiuoju asmeniu yra įtrauktas V. S., nors turėjo būti įtrauktas atsakovu kaip žemės sklypo, kuriame prašoma nustatyti servitutą, bendraturtis. Jos tvirtinimu, nurodyta aplinkybė leidžia spręsti dėl ieškinio nepagrįstumo. Pažymėtina, kad bylos šalių tikslinimas galimas bylos eigoje. Todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, jai neginčijant, kad ji yra tinkama atsakovė byloje, neleidžia spręsti dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

17. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

18. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).

19. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

20. Byloje sprendžiamas servituto nustatymo klausimas. Servitutą prašoma nustatyti atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalyje (plane pažymėta taškais Nr. 6-7-8-9-10-11-12), tikslu ieškovams naudotis buitinių nuotekų tinklais, reikalingais jų namui ((duomenys neskelbtini)) aptarnauti.

21. Ieškovų teiktais duomenimis, namo lauko inžinerinių tinklų statyba vyko pagal 1999 m. UAB „Vilprojektas“ parengtą darbo projektą, pagal kurį inžinerinių tinklų plane numatyti projektuojami tinklai, tarp jų – buitinė nuotekynė. Dalis projektuojamo buitinių nuotekų tinklo, įskaitant vieną iš šulinių ir siurblinę, eina per atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovų tvirtinimu, tinklai įrengti turint kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą. Tarp šalių yra kilęs konfliktas, atsakovei neleidžiant ieškovams patekti ir naudotis nuotekų šuliniu, esančiu tvora aptvertame atsakovės ir trečiojo asmens žemės sklype. Ieškovų teiktais duomenimis, buvo susidariusi avarinė situacija, užsikimšus buitinių nuotekų tinklams ir ieškovams neturint galimybės nustatyti avarijos priežastį, atsakovei neįleidžiant į savo teritoriją.

22. Ieškovai prašė taikyti prevencinės bei konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovei netrukdyti naudotis ieškovų buitinių nuotekų tinklais, patenkant iki šulinio atsakovės teritorijoje tikslu aptarnauti nuotekų tinklus (CPK 145 straipsnio 2 dalies 11, 12 punktai). Ieškovų tvirtinimu, avarinė situacija buvo likviduojama ieškovams siurbiant nuotekas mechaniniu būdu iš tarpinių šulinių. Ieškovai specialią techniką buitinių nuotekų išsiurbimui iš šulinių priversti kviestis bent kartą per savaitę, dėl ko ieškovai patiria dideles sąnaudas ir nepatogumus. Ieškovai siekia pašalinti šulinio gedimus ir išvengti galimos avarijos. Atsakovė nesutiko su ieškovų prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes, jos tvirtinimu, jos gali lemti pakartotinę avarinę situaciją atsakovės sklype bei tokiu atveju būtų suteiktas papildomas pranašumas ieškovams ir sukeltų neproporcingus suvaržymus atsakovei.

23. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją dėl buitinių nuotekų nepralaidumo ir avarinio stovio, į šalių tarpusavio konfliktinius santykius, pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovei netrukdyti ieškovams naudotis ieškovų gyvenamojo namo buitinių nuotekų tinklais ir juos aptarnauti, patenkant į atsakovės ir trečiojo asmens žemės sklypo dalį, 2023-02-10 MB „Žemės matavimų biuras“ parengtame servituto nustatymo plane pažymėtą taškais Nr. 6-7-8-9-10-11-12.

24. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama nutartimi teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės tenkino ieškovų ieškinyje pareikštą reikalavimą. Apeliantės cituojama teismų praktika tik patvirtina, kad laikinąsias apsaugos priemones išimtinais atvejais galima taikyti net ir tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio reikalavimai sutampa (iš dalies sutampa).

25. Apeliantės tvirtinimu, pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės servituto nustatymo bylose, kai prašymas sutampa su ieškinio reikalavimu, taikomos tik tada, kai jos yra objektyviai būtinos ir nėra kitos galimybės užtikrinti šalių interesus. Apeliantės tvirtinimu, nebuvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovai turėjo galimybę susidariusią avarinę situaciją spręsti kitu būdu: ieškovų buitines nuotekas siurbiant mechaniniu būdu ar ieškovams įsirengiant naujus nuotekų tinklus.

26. Ieškovų buitinių nuotekų siurbimas mechaniniu būdu, ką siūlo atsakovė, neatitinka įprastos praktikos dėl nuotekų šalinimo, be to, finansiškai itin brangus. Bylos duomenimis, ieškovams iki situacijos sureguliavimo savaitės išlaidos nuotekas siurbiant iš tarpinių šulinių kainavo 230 EUR. Todėl toks buitinių nuotekų eksploatavimas viso bylos nagrinėjimo metu, kuris gali būti ilgesnis nei vieneri metai, be to, ieškovams galimai teisėtai įsirengus įrangą (turint projektą bei kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą), akivaizdžiai neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros. Kitas atsakovės siūlomas būdas – ieškovams įsirengiant naujus nuotekų tinklus, negali būti pripažįstamas realiu esamos situacijos sureguliavimu, nes tokių tinklų šiuo metu nėra. Todėl spręstina, kad atsakovės arumentai nepaneigia ginčijama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo.

27. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008).

28. Laikytini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeistas proporcingumo principas, atsakovė yra blogesnėje padėtyje nei ieškovai, be to, faktiškai buvo išnagrinėtas ginčas iš esmės. Pažymėtina, kad tai tik laikinas situacijos sureguliavimas, nesant galimybės ieškovams kitu būdu naudotis nuotekų tinklais.

29. Nors atsakovė tvirtina, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovai atsakovei padarė žalos, ką įrodinėja fotonuotraukomis bei kreipimusi į Policiją, tačiau šie duomenys šioje proceso stadijoje neleidžia spręsti atsakovės nurodytą aplinkybę esant akivaizdžią ir įrodytą.

30. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo laikinai sureguliuota avarinė situacija. Ieškovų teiktais duomenimis, 2023-03-08 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei 2023-03-13 specialisto rašte konstatuota, kad nuotekų tinklai (šulinys, esantis atsakovės sklype) buvo galimai tyčia užkimšti medžiagos gumulu, kurio skersmuo 18 cm (užkimšto vamzdžio skersmuo – 15 cm), nes toks medžiagos gumulas negalėjo atitekėti vamzdžiu. Po ginčijamos nutarties priėmimo, ieškovams ištraukus medžiagos gumulą iš nuotekų tinklo (vamzdžio), ieškovams atsirado galimybė normaliai naudotis nuotekų tinklais. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu akivaizdžiai avarinė situacija buvo sureguliuota.

31. Atskirajame skunde tvirtinama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nekonkrečios, leidžiančios ieškovams nuolat pažeidinėti atsakovės privatumą. Atsakovė prašo nustatyti konkrečią naudojimosi tvarką, pavyzdžiui, kad ieškovai su specialistais į atsakovės žemės sklypą galėtų patekti tik darbo dienomis 17-19 val. Atsakovė nepagrindė, kad toks laikas ieškovų patekimui prie nuotekų šulinio, esančio atsakovės sklype, atitiktų ieškovų bei atsakovės interesus, būtų pritaikytas prie tarnybų darbo grafikų (įprastai tarnybų darbo valandos – iki 17 val.), galėtų garantuoti avarinių situacijų pašalinimą bei išvengimą. Todėl atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo jos nurodytoje apimtyje netenkintinas.

Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo prielaidų

32. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.

33. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-780-464/2017).

34. Pirmosios instancijos teismas netaikė nuostolių užtikrinimo instituto atižvelgęs į tai, kad atsakovė nepagrindė CPK 146 straipsnyje nustatytų sąlygų nuostolių užtikrinimui: nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtino atsiradimo bei tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, užtikrinimo priemonių netaikymo atveju.

35. Atskirajame skunde nors ir nesutinkama su minėtais teismo argumentais, tačiau nepagrindžiamas atsakovės 181 000 EUR galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimas bei apsunkinimas šią kompensąciją išieškoti iš ieškovų (CPK 178 straipsnis). Atsakovei nepagrindus CPK 146 straipsnyje nustatytų sąlygų nuostolių užtikrinimui egzistavimo, jos prašymas teismo atmestas pagrįstai.

36. Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo institutus, nenukrypo nuo teismų praktikos aktualiu klausimu, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.