Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. įr V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. Č. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. K. (skolininkas), A. K., A. K., V. K., antstolis D. B., kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui V. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine A. K. priklauso ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis pastato – ūkinio pastato, ½ dalis pastato – garažo, ½ dalis pastato – sodybinio namo, esančių Rūdininkų g. 12, Jašiūnuose, Šalčininkų r. sav., ½ dalis piniginių lėšų, esančių A. K. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis A. K. lėšų, gaunamų iš jos darbo užmokesčio.Pareiškėjas nurodė, kad antstolis D. B. vykdo vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2016-04-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3334 dėl 37 689,76 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo Č. Č. naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Renault Espace. Vedybų sutarčių registro duomenimis apie galiojančias vedybų ar turto padalijimo sutartis duomenų nėra.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir nutarė civilinės bylos Nr. e2VP-4578-1064/2018 dalį dėl pareiškėjo Č. Č. reikalavimo dėl skolininko dalies žemės sklype, esančiame Rūdininkų g. 12, Jašiūnuose, Šalčininkų r. sav., priklausančio A. K. asmeninės nuosavybės teise, nustatymo, nutraukti. Pareiškėjo Č. Č. pareiškimą dėl skolininko V. K. turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti. Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui vykdymo procese) V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruoto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodybinio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis A. K. piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis A. K. piniginių lėšų, gaunamų iš jos darbo užmokesčio uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vilmodus“.Nurodė, kad nagrinėjamu atveju į bylą nepateikus įrodymų, kad A. K. banko sąskaitose esančios lėšos nelaikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat neginčijant, jog sutuoktiniams priklausančios turto (sąskaitose esančių lėšų ir A. K. gaunamo darbo užmokesčio) dalys yra lygios, teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis įstatyminėmis prezumpcijomis, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nustatyti, jog V. K. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių A. K. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis A. K. piniginių lėšų, gaunamų iš jos darbo užmokesčio, iš esmės yra tenkintinas. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Vedybų sutartis sudaryta po to, kai atsirado V. K. prievolė pareiškėjui Č. Č. ir po to, kai pastarasis kreipėsi dėl skolininko turto dalies nustatymo, šios sutarties egzistavimas nedaro įtakos nagrinėjamoje byloje kylančių klausimų išsprendimui.Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. įr V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-27 nutartį dalyje dėl skolininko V. K. turto dalies nustatymo į A. K. pinigines lėšas, gaunamas iš jos darbo užmokesčio uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vilmodus“. Priimti naują sprendimą - pareiškėjo Č. Č. prašymą dalyje dėl skolininko V. K. turto dalies nustatymo į A. K. pinigines lėšas, gaunamas iš jos darbo užmokesčio UAB „Vilmodus“ atmesti.Nurodo, kad Vedybų sutarties 2.2. punktu A. K. ir V. K. susitarė, kad “nuo šios sutarties sudarymo dienos kiekvieno jų vardu įgytas bet koks turtas (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, pajamos ir vaisiai, gauti iš vienam iš Sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio, taip pat kitos pajamos, įskaitant pajamas gautas iš vieno iš Sutuoktinių darbinės ir intelektinės veiklos, pensijos, dividendai, pašalpos kitokios išmokos ir kiti civilinių teisių objektai), bus atitinkamai kiekvieno Sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Registruotiną turtą, įgytą už savo asmenines lėšas, kiekvienas Sutuoktinis privalo registruoti savo vardu, pateikdamas šią Sutartį. Šio reikalavimo nesilaikęs Sutuoktinis pats atsako už visus dėl šios sąlygos nesilaikymo iškilusius padarinius ”.Taigi, tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir V. K. Vedybų sutartimi susitarė pakeisti po Vedybų sutarties sudarymo įgyto turto teisinį režimą. Pažymėtina, kad Vedybų sutartimi turto, įgyto nuo santuokos sudarymo momento iki Vedybų sutarties sudarymo momento, teisinis režimas nebuvo pakeistas (Vedybų sutartis 2.5. punktas). Kadangi tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir A. K. sudarė Vedybų sutartį, kuria nustatyta, kad po Vedybų sutarties sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių bet kokiu būdu gaunamos pajamos, taip pat lėšos, patenkančios į kiekvieno iš jų sąskaitas, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Vedybų sutarties 2.2. punktas), tai yra objektyvus teisinis pagrindas sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nebeturi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus Vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).Taip pat nurodo, kad, šiuo atveju Vedybų sutartis nėra akivaizdžiai niekinė, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skolininko V. K. turto dalies nustatymo, turėjo pareigą analizuoti, vertinti ir vadovautis galiojančios ir nenuginčytos Vedybų sutarties nuostatomis.Sutuoktinių teisė susitarti dėl po vedybų sutarties pasirašymo įgyto turtinio teisinio ir gautinių būsimų pajamų teisinio režimo negali būti niekaip ribojama, apsunkinama ar panaikinama.Pareiškėjas Č. Č. atsiliepimu į pareikštą skundą atmesti, Nurodo, kad tik po 2017-11-30 Pareiškėjo kreipimosi į teismą suinteresuoti asmenys V. K. ir A. K. 2017-12-27 sudarė povedybinę sutartį, kuria jau nagrinėjant prašymą pakeitė sutuoktinių turto teisinį rėžimą. Prieš pradedant bylą nagrinėti teisme, antstolis informavo ir pasiūlė bendru bendraturčiu sutarimu susitarti dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, tačiau Sutuoktiniai tuo nepasinaudojo, antstoliui nepateikė nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu.Tačiau tuo atveju, kai du nesąžiningi sutuoktiniai sutaria pakeisti turto teisinį rėžimą tam, kad būtų išvengta prievolių įvykdymo prieš kreditorių, ir vykstant teismo procesui sudaro povedybinę sutartį, kreditorių teisės nėra užtikrinamos ir nustatyta tvarka ginamos, nes jie apie tokios sutarties sudarymą nėra informuojami ir neturi teisinių galimybių pareikšti savo sutikimą ar prieštaravimą tokios sutarties sudarymui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta nustatyti, kad skolininkui V. K. priklauso dalis A. K. piniginių lėšų, gaunamų iš jos darbo užmokesčio uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vilmodus“.Apeliantai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad A. K. banko sąskaitose esančios lėšos nelaikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat neginčijant, jog sutuoktiniams priklausančios turto (sąskaitose esančių lėšų ir A. K. gaunamo darbo užmokesčio) dalys yra lygios, teismas, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nustatyti, jog V. K. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių A. K. banko sąskaitose bei 1/2 dalis A. K. piniginių lėšų, gaunamų iš jos darbo užmokesčio.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. K. ir A. K. 2017-12-27 sudarė vedybų sutartį, kurios 2.2 punkte sutarė, kad nuo šios sutarties sudarymo dienos kiekvieno jų vardu įgytas bet koks turtas (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, pajamos ir vaisiai, gauti iš vienam iš Sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio, taip pat kitos pajamos, įskaitant pajamas gautas iš vieno iš Sutuoktinių darbinės ir intelektinės veiklos, pensijos, dividendai, pašalpos kitokios išmokos ir kiti civilinių teisių objektai), bus atitinkamai kiekvieno Sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Registruotiną turtą, įgytą už savo asmenines lėšas, kiekvienas Sutuoktinis privalo registruoti savo vardu, pateikdamas šią Sutartį. Šio reikalavimo nesilaikęs Sutuoktinis pats atsako už visus dėl šios sąlygos nesilaikymo iškilusius padarinius. Šios sutarties 3.2 punkte, šalys sutarė, kad pagal savo prievoles, atsirandančias nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos, kiekvienas Sutuoktinis atsako tik savo asmeniniu turtu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vertindamas pirmiau nurodytų lėšų priklausomybę Vedybų sutarties kontekste, teismas pažymi, kad pagal CK 3.101 straipsnio nuostatas, vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1209/2013). Nors toks aiškinimas pirmiau nurodytoje nutartyje pažymėtas kelis kartus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į aptariamoje nutartyje nagrinėto ginčo esmę (kreditorius byloje, reikšdamas Pauliano ieškinį, turėjo įrodyti, kaip sudarytos povedybinės sutarties ginčijama sąlyga pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises į skolos išieškojimą) ir taikytas teisės normas, šio aiškinimo dalis, susijusi su įrodinėjimo našta, yra obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikšmės sprendimui), o ne ratio decidendi (sprendimo pagrindas).Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas turi teisę nesivadovauti ankstesnėje praktikoje pateiktais neprivalomais išaiškinimais (obiter dictum), tai nelaikytina nukrypimu nuo horizontaliųjų precedentų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/20012), nors turi teisę juos ir patvirtinti taip sukurdamas privalomą precedentą. Naujausioje ir šiam klausimui aktualioje praktikoje, Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas dėl povedybinės sutarties santykio, kai teismo nutartimi vykdymo procese jau yra nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nurodė, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Be to, šioje Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto, nurodyto CK 3.88 str. 1 d. 5 p., teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis), nustatanti, kad kasatoriui priklauso pusė jo sutuoktinės būsimų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę (buvo priimta esant kitokiems teisiniams santykiams) ir ja remiantis išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzisuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte. Teismas konstatavo, kad vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į kasatorės vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).Taigi, sudaryta povedybinė sutartis, kurioje nustatytas sutuoktinių turto atskirumo principas, ir kurios nuostatos taikomos tik būsimam turtui, neprieštarauja kreditoriaus insteresams, nes kreditoriaus interesai gali būti užtikrinti nukreipiant išieškojimą tiek į asmeninį skolininko turtą, į dalį bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo, tiek ir į asmeninį turtą, įgytą po povedybinės sutarties sudarymo.Įvertinus išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir išieškotojo Č. Č. prašymą, dalyje dėl skolininko V. K. turto dalies nustatymo į A. K. pinigines lėšas, gaunamas iš jos darbo užmokesčio UAB „Vilmodus“ atmesti, likusioje dalyje nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 4 p., 339 str., teismas

nutaria:

trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. įr V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį pakeisti nurodant:

išieškotojo Č. Č. prašymą, dalyje dėl skolininko V. K. turto dalies nustatymo į A. K. pinigines lėšas, gaunamas iš jos darbo užmokesčio UAB „Vilmodus“ atmesti.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.