- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-12
- Bylos Nr.
- eAN2-193-1072/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00008-2026-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- J. B.
- Advokatai
- Algirdas Putna
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. (toliau – ir pareiškėja) atstovo advokato Algirdo Putnos (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutarties, kuria netenkintas J. B. atstovo advokato Algirdo Putnos skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-29923-2025 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. J. B. Institucijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 7 dalyje ir nubausta administracine nuobauda – 5 200 Eur bauda bei jai skirta administracinio poveikio priemonė – daiktų konfiskavimas: tabako gaminiai, už tai, kad J. B. valdomame automobilyje „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos gyvenamojoje vietoje laikė neteisėtai iš nenustatyto asmens įgytus 1 000 vnt. „Winston Blue“, 20 vnt. „Marlboro Red“, 2 vnt. „NZ Gold“, kurios nepaženklintos Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Tuo J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtai įsigytų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu J. B. atstovas advokatas Algirdas Putna prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutartį dalyje dėl baudos dydžio; 2) pakeisti Institucijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą, sumažinant paskirtą baudą žemiau sankcijoje numatytos minimalios ribos, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį ar paskiriant ženkliai mažesnę baudą, atitinkančią pareiškėjos realias finansines galimybes arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, kuri atitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvykdė pareigos individualizuoti nuobaudos, nors formaliai deklaravo ANK 34 straipsnio taikymą. Buvo apsiribota tik abstrakčiais teiginiais apie pažeidimo mastą, tačiau visiškai ignoruojant tai, kad byloje nustatyta tik viena lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. ANK 34 straipsnis nėra deklaratyvi norma, jis įpareigoja teismą realiai diferencijuoti sankciją. Šiuo atveju sankcija faktiškai parinkta mechaniškai, orientuojantis į pažeidimo dydį, bet ignoruojant asmens situaciją, kas prieštarauja įstatymo tikslui. Paskirta 5 200 Eur bauda yra neproporcinga ir neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų. Nebuvo vertintos aplinkybės, kad tokio dydžio bauda socialiai pažeidžiamam asmeniui tampa ne sankcija, o faktiniu ekonominiu sunaikinimu. Teigiama, kad J. B. neturi pajamų leidžiančių sumokėti baudą, ji augina nepilnametį vaiką bei neturi turto, iš kurio būtų galima įvykdyti prievolę. Dėl to skirta bauda įgyja represinį pobūdį, kas prieštarauja ANK 22 straipsnyje įtvirtintiems tikslams. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjos socialinė ir turtinė padėtis nėra išimtinė aplinkybė, yra nepagrįsta. ANK 34 straipsnio 6 dalis aiškiai numato, kad sankcija gali būti švelninama, kai jos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo principams, tuo tarpu J. B. padėtis ir sudaro pagrindą švelninti skirtą baudą. Pažymima, kad šiuo atveju buvo konfiskuoti ir visi tabako gaminiai, kas yra savarankiška sankcija. Nežiūrint to, buvo paskirta neproporcingo dydžio bauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, jog sankcija turi būti individualizuota, o ne mechaninė, ką pirmosios instancijos teismas ignoravo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo netekinti apelianto J. B. atstovo advokato Algirdo Putnos apeliacinį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutarties nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę aptarti bei leistų abejoti nutarties išvadomis. Vilniaus regiono apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
J. B. atstovo advokato Algirdo Putnos apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo pakankamai išsamiai, su kuriomis apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.
6. Apeliaciniu skundu atsakomybėn patraukto asmens J. B. atstovas advokatas Algirdas Putna neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau kelia klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos – 5 200 Eur baudos dydžio, prašant sumažinti minėtą baudą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrina Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 4 d. priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai – duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2021, 2AT-2-303/2022, 2AT-18-387/2025 ir kt.).
8. ANK 209 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Minėto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
9. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis yra nustatyta, kad Institucijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu J. B. buvo paskirta 5 200 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
10. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad J. B. neteisėtai laikė neteisėtai iš nenustatyto asmens įgytus 1 000 vnt. „Winston Blue“, 20 vnt. „Marlboro Red“, 2 vnt. „NZ Gold“, kurios nepaženklintos Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Akivaizdu, kad šiuo atveju J. B. disponavo pakankamai dideliu kiekiu akcizais apmokestinamų prekių.
11. Nors skunde buvo teigiama, kad šiuo atveju konfiskavus J. B. turėtus tabako gaminius ji patyrė, kas yra savarankiška sankcija, tačiau šiuo atveju vien tai, kad buvo taikyta administracinio poveikio priemonė, niekaip nesudaro pagrindo pripažinti, kad paskirta bauda būtų neproporcinga. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju iš J. B. buvo konfiskuoti būtent neteisėtai turėti tabako gaminiai. Akivaizdu, kad netaikius minėtos administracinio poveikio priemonės ir leidžiant J. B. toliau neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, būtų pažeisti esminiai teisės principai. Dėl to vien tai, kad šiuo atveju buvo paskirta administracinio poveikio priemonė, vienareikšmiškai nesudaro pagrindo pripažinti, kad J. B. būtų netikslinga skirti ir administracinę nuobaudą.
12. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta, jog 2025 m. spalio 13 d. ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje Nr. 01-1-24305-25 atliktos kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), automobilis, kuris stovėjo namo kieme, bagažinės skyriuje, bei namuose nurodytu adresu, pas J. B. buvo rasta: 1 000 vnt. pakelių „Winston Blue“ (bendra muitinė vertė 4 410 Eur), 20 vnt. pakelių „Marlboro Red“ (bendra muitinė vertė 88,20 Eur), 2 vnt. pakelių „NZ Gold“ bendra muitinė vertė 8,82 Eur), kontrabandinių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis. Rastų kontrabandinių cigarečių bendra muitinė vertė, pažeidimo nustatymo metu, sudaro 4 507,02 Eur, tai sudaro 90,14 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. Tokiais savo veiksmais J. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. 1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1143, 14 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patirtintų (Nr. 4-981, 2021 m. rugsėjo 9 d., paskelbta TAR 2021 m. rugsėjo 9 d.) „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1.1. punkto reikalavimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors šiuo atveju ir buvo nustatyta, kad J. B. padarė administracinį nusižengimą, bet minėtos aplinkybės iš esmės parodo didesnį ir jos pačios veiksmų pavojingumą. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad J. B. disponavo nemažu kiekiu kontrabandinių cigarečių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta ir versija, kad J. B. minėtas cigaretes galėjo platinti ir kitiems asmenims. Iš esmės šiuo konkrečiu atveju minėti tabako gaminiai pas J. B. buvo surasti policijos pareigūnams tikrinant aplinkybes ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24305-25. Kaip nurodoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. R. 2025 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime, jog buvo gauta informacija apie tai, kad J. B. neteisėtai verčiasi akcizais apmokestinamų prekių, t. y. cigarečių bei falsifikuotų stiprių alkoholinių gėrimų prekyba, galimai dideliu mastu, kurias laiko savo gyvenamojoje vietoje bei išvežioja su automobiliu „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia pripažinti, kad J. B. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Akivaizdu, kad bendras minėtų 1 022 kontrabandinių cigarečių įgijimas J. B. galėjo reikalauti pakankamai didelių lėšų, tam tikrų ryšių turėjimo. Taip pat tokios aplinkybės didina ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir objektyviai pagrindžia aplinkybes dėl didesnės baudos skyrimo pažeidėjai.
13. Nors nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra nurodomos aplinkybės apie tai, kad J. B. augina vaiką, ji neturi turto, tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad paskirtas baudos dydis būtų pernelyg didelis. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad J. B. suprato, kad ji neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis, todėl jis turėjo suprasti ir riziką dėl tokių neteisėtų veiksmų atlikimo. Įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs pakankamai griežtą nuobaudą (baudą nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų), tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Taigi, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju J. B. buvo paskirta minimai 5 200 Eur dydžio bauda.
14. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad J. B. charakterizuojantys duomenys ir apeliaciniame skunde aplinkybės, nesudaro pagrindą daryti išvadą, jog prieš tai minėta bauda būtų laikytina neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, pernelyg ribotų J. B. teises ir laisves. Nagrinėjamu atveju pagal 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje matyti, kad buvo nustatyta J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat matyti, kad minėtu 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo atsisakyta taikyti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą arba išieškomo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų suma. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Institucija objektyviai bei individualiai vertino ir pačią J. B. charakterizuojančius duomenis, jos padarytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė minimalaus dydžio baudą. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su skunde nurodomais teiginiai apie tai, kad sankcija buvo paskirta tiesiog mechaniškai.
15. Skunde ir yra teigiama, kad J. B. neturi pajamų leidžiančių sumokėti baudą, ji augina nepilnametį vaiką bei neturi turto, iš kurio būtų galima įvykdyti prievolę, teigiant, jog tokios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę baudą. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindą pripažinti, kad ir taip paskirta minimalaus dydžio bauda už ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtų neteisinga, neproporcinga. Kaip minėta, įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį, kad J. B. disponavo net 1 022 kontrabandinėmis cigaretėmis, sudaro pagrindą konstatuoti, jog ir J. B. pati turėjo turėti pakankamai lėšų, resursų, kad šia cigaretes galėtų įsigyti. Skunde nurodomi teiginiai apie J. B. finansinę padėti, jos auginamą vaiką, nėra ypatingai jos atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimalaus dydžio bauda nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga. Nagrinėjamu atveju teigti, kad skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartyje buvo nepagrįstai nepripažintos aplinkybių išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, taip pat nėra teisinio pagrindo. Tai, kad dėl paskirtos baudos J. B. patiria nepatogumus ji pati, jos šeimos nariai, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jos naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti ir pati J. B., o to nepadariusi, prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką.
16. Teigtina, jog J. B., prieš darydama minėtą administracinį nusižengimą, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės (finansiniai sunkumai, auginamas vaikas) negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę J. B. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjos ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija, parinkdama minimalaus dydžio baudą, tiek apylinkės teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartyje, atmesdamas skundą, vertino visas reikšmingas aplinkybes. Akivaizdu, kad J. B. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti. Objektyvaus pagrindo spręsti, kad J. B. galėjo nenumatyti, kad disponavimas pakankamai dideliu kiekiu kontrabandinių cigarečių, nesukeltų neigiamų teisinių pasekmių, nėra. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
18. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas, administracinio poveikio priemonės skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
19. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad J. B. Institucijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu paskirta ir skundžiama apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartimi palikta nepakeista bauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą ir J. B. atstovo advokato Algirdo Putnos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.