- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-1815-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01196-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė DNB bankas, Antstolių Aleksandro Selezniovo, Santos Selezniovienės kontora, R. N., V. N.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1815-460/2015
(S) 3.4.5.2; 3.3.2.4.
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1460-666/2015 pagal pareiškėjos J. N. pareiškimą suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, Antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontora, R. N. ir V. N. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2015-08-10 pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą, juo prašė iškelti jai bankroto bylą supaprastinto proceso tvarka, bankroto administratoriumi skirti „Principo reikalas“ ir patvirtinti pareiškėjos pateiktą mokumo atkūrimo planą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog pareiškėja tapo nemokia, nes laidavo už šioje byloje suinteresuotų asmenų V. N. ir R. N. prisiimtus finansinius įsipareigojimus kreditoriui AB DNB bankui. V. N. ir R. N. dėl Lietuvoje prasidėjusios ekonominės krizės nepajėgiant vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, AB DNB bankas nukreipė finansinių įsipareigojimų vykdymą solidariai į J. N.. Pareiškėja, būdama 75 metų amžiaus, gyvendama anūkui priklausančiose patalpose, gaudama vien tik senatvės pensiją 245,92 Eur/mėn, nepajėgia vykdyti finansinių įsipareigojimų AB DNB bankui, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pareiškėja skolinga AB DNB bankui 320 24,80 Eur, antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontorai 14 183,51 Eur.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, Antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontora, R. N. ir V. N. atsiliepimų į pareiškėjos J. N. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-09-18 nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą J. N., Nurodė, jog pareiškėja 2007-05-11 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi žemės sklypą su pastatais ir kitais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), perleido V. N. Vėliau, 2009-06-16 pirkimo–pardavimo sutartimi J. N. perleido minėtą nekilnojamąjį turtą R. N., kuri 2009-07-22 dovanojimo sutartimi nekilnojamąjį turtą perleido J. N. ir E. N.. Be to, pareiškėja 2009-08-24 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 2007-12-19 pareiškėja pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) V. N. ir R. N.. Teismas pažymėjo, kad iš dar ankstesnių nekilnojamojo turto išrašų nustatė, kad pareiškėja turėjo nemažai ir kito vertingo nekilnojamojo turto, tačiau šią dienai pareiškėja jokio nekilnojamojo turto nebeturi, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja buvo nesąžininga, o ilgesnis negu trijų metų laikotarpis neužkerta kelio vertinti nurodytų sandorių sąžiningumo prasme.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-09-18 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismų praktikoje aiškiai įtvirtintas sandorių analizavimas už trejų metų laikotarpį sąžiningumo kontekste. Teismas vertino anksčiau buvusius sandorius, dėl to pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kredito gavėjai – V. N. ir R. N. gavo 429 000 Lt dydžio kreditą, galutinis kredito grąžinimo terminas iki 2042-10-31, kredito paskirtis – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybai užbaigti. Minėta sutartimi kredito gavėjai bankui hipotekos lakštais įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2008-01-02 keičiant/papildant 2006-11-30 Kreditavimo sutarties Nr. 3-519/3 sąlygas, šalys - AB DNB Nord bankas ir kredito gavėjai V. N. ir R. N. susitarė, kad solidariuoju bendraskoliu į prievolę įstoja J. N., kadangi didinama kredito suma, t. y. papildomai imama 600 000 Lt dydžio kredito suma. 2010-04-02 AB DNB Nord bankas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl 1 127 183,06 Lt skolos bankui išieškojimo iš V. N. ir R. N. ir minėto įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių. Iš 2013-12-18 antstolio pranešimo dėl įkeisto turto perdavimo išieškotojui aktų sudarymo nustatyta, kad 2013-11-25 antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje gautas išieškotojo AB DNB banko raštas, kuriuo išieškotojas sutiko perimti iš pirmųjų varžytinių neparduotą minėtą nekilnojamąjį turtą už 416 000 Lt. Taigi 2013-12-18 antstolis Aleksandras Selezniovas turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė AB DNB bankui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, 5699-2002-8016, esančius (duomenys neskelbtini), už 416 000 Lt. 2014-01-13 antstolis patvarkymu nutarė tęsti 2010-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 81-2N/2010 vykdymą ir skolos išieškojimą į kitą skolininkų V. N., R. N. ir J. N. turtą. Iš 2015-03-06 antstolių kontoros informacinio rašto nustatyta, kad likęs įsiskolinimas sudaro 202 746,41 Eur skolos su priklausančiomis 7,84 proc. dydžio sutartinėmis palūkanomis bei 14 183,51 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui.
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos sąžiningumo vertinimo sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai. Teismai įvertino tai, kad pareiškėja, siekdama ekonominės naudos, tęstiniu laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2009 m. atliko nekilnojamojo turto ir kitus sandorius, kurie lėmė jos žymiai blogesnę finansinę situaciją.
Apeliantės nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, vertindami jos veiksmus ne tik per paskutinių trejų metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet ir per ankstesnį laikotarpį.
Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu, tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas Fizinių asmenų bankroto įstatymą, ne kartą yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant dėl pareiškėjo (pareiškėjų) sąžiningumo, turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. R. ir J. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-65-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-269-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-561/2014, 3K-3-65/2015, 3K-3-394-415/2015). Taigi, aptariamu atveju atskirtojo skundo argumentai, jog turėtų būti vertinamas pareiškėjos elgesys 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme, laikotarpiu yra pagrįstas, juo labiau, kad priešingas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto. nuostatų aiškinimas sunkintų asmens teisinę padėtį labiau, nei tai numatyta įstatyme.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2015 m. rugpjūčio 10 d., priimtas 2015 m. rugpjūčio 18 d. (CPK 178 straipsnis), todėl vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teisme sąžiningumo aspektu turėjo būti vertinami pareiškėjos sandoriai, veiksmai (neveikimas) už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., t. y. būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti apeliantei bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos nemokumą ir itin blogą finansinę padėtį sukėlė jos nesąžiningi veiksmai pagal 2007 m. – 2009 m. sandorius, t. y. prieš daugiau nei trejus metus. Tokia pozicija neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos ir teismų praktikos.
Pažymėtina ir tai, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu atliktus pareiškėjo veiksmus, tačiau tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų įvertinęs pareiškėjo veiksmus (neveikimą) per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m . liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. E3K-434-686/2015). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo priėmimo dienos jokių pareiškėjos nesąžiningų veiksmų (neveikimo) nenustatė, t. y. byloje nebuvo nustatytas pareiškėjos nesąžiningas veikimas (neveikimas), kuris įtakotų ar galėtų būti sietinas su anksčiau aptartais sandoriais, atliktais senesniu nei 3 metų laikotarpiu. Dėl to, apylinkės teismas, vertindamas sandorius, nepatenkančius į trejų metų laikotarpį bei šių sandorių pagrindu atsisakydamas pareiškėjai iškelti bankroto bylą, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos.
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Fizinių asmenų bankroto institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos J. N. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo.