Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18441-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012 m. gruodžio 12 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2. 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

3. 2019 m. gegužės 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi bausmė subendrinta su 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės dalimi jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 mėnesiams 5 dienoms. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. 2020 m. vasario 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams;

5. 2020 m. birželio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

6. 2022 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 60 parų areštą. Bausmę atlikti baigė 2022 m. lapkričio 17 d.; teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, o būtent:

jis 2024 m. gegužės 15 d., apie 20 val. 40 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,68 promilės), konflikto su savo tėvu P. G. metu tyčia sudavė jam kairės rankos kumščiu du kartus į veido sritį ir vieną kartą į krūtinę bei du kartus į nugaros sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais P. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Taip pat nurodė, kad 2024 m. gegužės 15 d., apie 20 val. su broliu P. G. namuose, kambaryje, gėrė degtinę. Tame pačiame kambaryje lovoje gulėjo tėvas P. G., žiūrėjo televizorių. Dėl jam nežinomos priežasties pradėjo su tėvu vienas kitą koneveikti. Įvykio metu jis sėdėjo prie stalo kitapus lovos, kurioje gulėjo tėvas. Po to jis priėjo prie tėvo ir sudavė jam kelis kartus ranka į įvairias kūno vietas, sudavė gal kokius penkis smūgius, ar kumščiu, ar delnu, neatsimena. Paskui arba dar gėrė, arba nuėjo į savo kambarį miegoti. Kur konflikto metu ir po jo buvo brolis, negalėtų pasakyti, neatsimena dėl girtumo. Dėl to, kad smurtavo prieš savo tėvą, labai gailisi.

Kaltinamojo P. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis P. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 15 d., apie 20.40 val., būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir gulint lovoje, žiūrint televizorių prie jo priėjo kartu gyvenantis neblaivus sūnus P. G. ir pradėjo mane įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Po šių žodžių sūnus jam trenkė į veido sritį kairės rankos kumščiu, vėliau vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė į krūtinę ir du kartus į nugaros sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po suduotų smūgių sūnus nuėjo į kambarį ir atsigulė į savo lovą. Su sūnumi nesivėlė į konfliktą ir nieko jam nesakė, tačiau, neapsikentęs tokio sūnaus elgesio, paskambino į BPC ir paprašė pagalbos. Netrukus atvyko policijos pareigūnų ekipažas, kuris, išsiaiškinęs įvykio aplinkybes, sulaikė prieš jį smurtavusį sūnų, taip pat iškvietė medikus, nes skaudėjo krūtinę. Atvykę ir apžiūrėję medikai nustatė krūtinės sumušimą. Sūnus prieš jį smurtauja nebe pirmą kartą, ankščiau buvo kviesta policijos pagalba dėl smurto. Dėl kūno sužalojimo mąsto nustatymo pas specialistus nevyks. Dėl padarytos moralinės bei fizinės žalos civilinio ieškinio nereikš.

Iš PRĮR išrašo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 15 d., apie 20.41 val. į BPC skambino pranešėjas P. G. ir nurodė neblaivus sūnus mušasi, agresyvus.

Iš Apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas BPC 2024 m. gegužės 15 d. telefoninio pranešimo garso įrašas, kuriame užfiksuotas P. G. pranešimas, kad girtas sūnus mušasi. Greitoji nereikalinga.

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų nustatyta, kad P. G. 2024 m. gegužės 15 d. 21 val. 13 min. nustatytas girtumas – 3,68 promilės. (b.l. 42)

Iš GMP kvietimo kortelės duomenų nustatyta, kad pacientas P. G. skundėsi, kad sūnus trenkė į krūtinę, jaučia skausmą. Apžiūros metu išorinių sužalojimų nestebima.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis P. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui P. G. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme (b. l. 131-132).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, turi neišnykusį teistumą, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. P. G. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, paskiriant numatytos bausmės vidurkį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, P. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į P. G. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gegužės 15 d. 21.10 val. iki 2024 m. gegužės 16 d. 12.28 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 16 d. nutarimu P. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti P. G. paskirtą arešto bausmę vienu trečdaliu ir laikyti jį nuteistu 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti P. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 15 d. 21.10 val. iki 2024 m. gegužės 16 d. 12.28 val. (viena diena) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti 1 (vienai) arešto parai.

P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. G. sulaikymo dienos.

1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

5. Išaiškinti kaltinamajam, kad įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu – info@kaunoti.lt, tel. (8 663) 60132.