Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-908-755/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-16Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
2-908-755/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00157-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
L. V.
Atsakovas
J. V.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus
Civ. byla Nr. 2-908-755/2012(N)
Teisminio proceso Nr.2-08-3-00157-2012-1
Procesinio dokumento kategorija 78.2.1;116.4PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 16 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas Činka,sekretoriaujant Justinai Kuncienei,dalyvaujant ieškovei L. V.,atsakovui J. V.,

institucijos duodančios išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės ieškinį atsakovui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų sūnui Kasparui po 500 Lt kas mėnesį, išieškoti išlaikymo įsiskolinimą 1349,72 Lt, išlaikymą už laikotarpį kai atsakovas dirbo ir gyveno Baltarusijos Respublikoje bei sirgo, taikyti išlaikymui indeksavimą.Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus ir nurodė, jog turi sūnų K. V., jam greitai bus 16 metų. Visą laiką su atsakovu vyksta karas, jis arba nemoka, arba ypatingai mažai moka. 1998 m. balandį prisiteisė ¼ pajamų arba 1 MGL dydžio alimentus, bet savanoriškai tų pinigų nemokėjo, buvo atskaitoma jam iš atlyginimo. 2008 m. kovo mėn. buvo surašyta taikos sutartis, iš atsakovo per darbovietę vėl buvo mokami alimentai ¼ pajamų. Kažkurį mėnesį vėl negavo, vėliau nuo 2009 m. liepos mėnesio vėl nebegavo, vieną mėnesį gavau 98 Lt ir vėl 11 mėnesių nebegavo nė cento. Kreipusis į buhalteriją, sužinojo, kad atsakovas išvykęs dirbti į Baltarusiją. Per tą laiką pinigų negavo, tik nupirko vaikui kompiuterį už 2000 Lt. Tik nuo 2011 m. balandžio iki liepos kažkiek pavedimų gaudavo ir jau nuo 2011 m. rugpjūčio iki dabar vėl negavo nė vieno cento. Antri metai sūnus mokosi Kauno technologijos universiteto gimnazijoje yra labai pažangus mokinys, dalyvauja begalėse projektų, akademiniai pasiekimai aukšti. Vyko į Pietų Afrikos Respubliką, ten laimėjo, Respublikinėje olimpiadoje vėl laimėjo, dabar vėl išvykęs į olimpiadą. Lanko naujųjų chemikų mokyklą, Nacionalinę moksleivių akademiją, yra Maltos pagalbos tarnybos ordino Kauno miesto koordinatorius. Nacionalinėje moksleivių akademijoje mokslas mokamas, vasaros sesija vyko Nidoje, ruošė mokslinį darbą. Vyko į Vokietiją, Lenkiją viskam reikalingos išlaidos. Sūnus nėra labai sveikas, turi didelį antsvorį, dažnai serga. Sužinojo, kad alimentų išmokos turėjo būti indeksuojamos jau 4 kartus, o atsakovo buhalterija to nedarė, paskaičiavus gavosi, kad pagal iki 2011 m. balandžio mėn. mokėtus alimentus indeksavus 1517 Lt skola. Jei atsakovas turi nedarbingumo lapelį, buhalterija neskaičiuoja alimentų. Chemikų mokykloje mokslas taip pat mokamas. Už semestrą moka po 300 Lt, per metus 600 Lt. Mokamas bendrabutis, vidurkis sudaro apie 170 Lt mėnesiui. Bilietai į Kauną po 30 Lt, vyksta 2 kartus į mėnesį, nėra lengvatų. Vyksta į Vilnių olimpiadas ir kitus mokslus 2 kartus, ten pragyvenimas 25 Lt parai. Jaunųjų chemikų mokykloje stojimas 60 Lt ir mokama už sesijas apie 100 Lt. Nacionalinėje moksleivių akademijoje Nidoje 2 savaitės kainavo 1200 Lt, Palangoje kainavo 300 Lt. Įsiskolinimas pagal buhalterijos pažymos (b.l. 8) paskaičiavimus yra 1349 Lt, bet atlikus šių sumų indeksavimą gaunasi 1517 Lt skolos, norėtų gauti pinigus, kurie priklauso už atsakovo buvimą Baltarusijoje. Per mėnesį išlaidas vaikui skaičiavo be vasaros kelionių išlaidų, be nuolatinio bilieto, be rūbų , be avalynės, be kelionės išlaidų, be poilsio vakaro, be būsto išlaikymo, be to kiek išleidžia jam grįžus namo, o skaičiavo tik „pliką“ išlaikymą ir gavosi 1147 Lt. Tą sumą sudaro kelionės mokslų mokestis, dalyvavimas po popamokinėje veikloje, mokesčiai už internetą Kaune, smulkiom reikmėms, maistui, mokestis už bendrabutį, išlaidos vaistams. Neskaičiavo išlaidų kurios susidaro važiuojant pas sūnų į Kauną, jį perkraustant, važiuojant į tėvų susirinkimus, lankant ligoninėje.Reikia remontuoti vaiko kambarį, pakeisti baldus. Sūnus sakė gavęs iš tėvo 2000 Lt kompiuteriui įsigyti gimtadienio proga, dar minėjo, kad 300 Lt ir 600 Lt gavo tuomet kai tėvas dirbo Baltarusijoje.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė su ieškiniu sutinkantis dalinai, gali mokėti ne daugiau nei 250 Lt išlaikymą. Su reikalavimais dėl išlaikymo indeksavimo bei išlaikymo priteisimo už jo darbo Baltarusijoje laikotarpį nesutinka, nes dėl indeksavimo sprendžia ne jis, darbo Baltarusijoje metu jis davė sūnui 2200 Lt kompiuteriui nusipirkti bei 1100 Lt pragyvenimui. Baltarusijoje dirbo 8 mėnesius nuo 2010 m. balandžio iki gruodžio mėn. Jo atlyginimas buvo apie 1000 Lt. Alimentų nemokėjo, bet, susitikus su vaiku, nupirkdavo ko šis prašydavo. Šis prašė kompiuterio ir davė 2200 Lt jam įsigyti. Dar sūnaus pragyvenimui davė apie 1300 Lt. Iki vasario 15 d. dėl traumos buvo nedarbingas. Dabar yra priverstinėje prastovoje. Vaikas turi lavintis, bet jei nėra galimybių, nieko nepadarysi. Mano, kad vaikui užtektų būtinoms išlaidos 800 Lt. Indeksuojant sumas, reikėtų informuoti, asmeniškai pirmą kartą girdi apie tai.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė palaikantis ieškovės reikalavimus kaip pagrįstus( b.l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys turi sūnų K. V., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l.4). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-17 nutartimi , kuria patvirtinta taikos sutartis, nustatyta ,jog išlaikymą atsakovas sūnui teiks Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998-02-24 nutarimu nustatyta tvarka bei dydžio. Šiuo nutarimu nuspręsta, jog išlaikymas bus ¼ atsakovo pajamų, bet ne mažiau 1 MGL. AB „Iglus“ pažyma apie alimentų išieškojimą nustatyta, jog šioje bendrovėje vykdymui vykdomasis rašytas gautas 2007-05-09, išlaikymo skola 2011-12 sudarė 1349,72 Lt ( b.l.8). Šalių paaiškinimais nustatyta, jog ši skola iki šiol nesumokėta. Atsakovo pripažinimu nustatyta, jog 2010-04-2010-12 jis dirbo užsienyje-Baltarusijoje, uždirbdavo apie 1000 Lt atskaičius mokesčius ir apmokėjus už pragyvenimą, maistą .2011 m. viduryje atsakovas patyrė traumą, šiuo metu gauna nedarbingumo išmoką apie 1000 Lt per mėnesį, kitų pajamų neturi( b.l.19-20).

Ieškovės paaiškinimu, dokumentais( b.l.6-7) nustatyta, kad jos kasmėnesinės pajamos šiuo metu sudaro apie 1700 Lt. Atsakovas nuosavybės teise valdo butą, turi automobilį ( b.l.18, 21). Atsakovas kitų išlaikytinių apart sūnaus Kasparo neturi.

Atsakovams reiškiamas reikalavimas CK 3.201 str. 1 d. pagrindu dėl jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. prasme teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.Todėl, sprendžiant ieškinį, tiriami įrodymai, apibūdinantys šalių turtinės padėties, vaikų poreikių pasikeitimus. Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokios kategorijos bylose. Jis yra nurodęs, jog vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį ir formą nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-236/2006 ). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 str.įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str.1 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius( 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008; 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-628/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pastebėjęs, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius( 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006).

Ištyrus šios bylos įrodymus , daroma išvada, jog pasikeitė šalių vaiko poreikių dydis, nes jis auga ir atitinkamai keičiasi( didėja) jų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydis.Po išlaikymo dydžio nustatymo( patvirtinimo) 2008-03-17 teismo nutartimi praėjo 4 metai. Per tą laiką šalių sūnus pradėjo mokytis Kaune, kur ir laikinai gyvena, nuomoja bendrabutį, lanko mokamą mokyklą ir kursus. Jaunuolis aktyvus užmokyklinėje veikloje – važinėja į Vilnių bei Kauną, mokymus, kas neabejotinai sąlygoja papildomų išlaidų atsiradimą. Jų faktas bei dydis pagrįstas ieškovės pateiktais dokumentais-pavedimų turiniu, bilietais, sąskaitomis. Ieškovės turtinė padėtis po teismo nutarties priėmimo nėra esmingai pagerėjusi, o atsakovo atitinkamai pablogėjusi.

Dėl pasakyto teismas daro išvadą, jog išlaidos šalių vaikui šiuo metu sudaro apie 1000 Lt per mėnesį. Ši dydis yra artimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamai priimtina ribai.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str.1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.1,2 d.). Proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nors atsakovas laikinai neturi darbo, ši aplinkybė nereiškia, jog jis turi mažesnę pareigą išlaikyti sūnų nei motina.

Šios bylos atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų pareigų lygiateisiškumo principo.

Padidintas išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, nes ieškovė nesuformulavo prašymo didesnį išlaikymą priteisti nuo kurios tai datos. Nepateikta duomenų, jog atsakovui iki ieškinio pateikimo teismui būtų buvęs pateiktas reikalavimas dėl didesnio išlaikymo teikimo, bet atsakovo jis buvo nepaisytas. Pastebima, jog per 9 mėnesių darbo Baltarusijoje laikotarpį atsakovas vaikui skyrė 2200 Lt kompiuteriui įsigyti bei ne mažiau 900 Lt pragyvenimui.

Byla dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jo indeksavimo nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme. Kaip minėta, išlaikymas iš atsakovo priteistas dar 1998 m. Jo dydis dar kartą fiksuotas 2008 m. Pagal teismo sprendimus, nutartis buvo išduotas vykdomasis raštas ir jis pateiktas priverstiniam vykdymui bei vykdytas.Įmonės buhalterija nurodė, kad susidarė išlaikymo skola. Vienok, dėl šios skolos išieškojimo nebereikalinga pakartotinai kreiptis į teismą ir dar kartą šią sumą prisiteisti.

Sutinkamai su CPK 645,733,734 str., skolininkas antstolio reikalavimu privalo pateikti šiam duomenis apie turimą turtą, lėšas kredito įstaigose, o antstolis turi pareigą perskaičiuoti skolos dydį.Taigi, tikrųjų skolininkų pajamų dydžio nustatymas , skolos perskaičiavimas yra vykdymo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą proceso veiksmai, kuriems atlikti teismo sprendimo( nutarties) papildomai priimti nereikia.

Kadangi ieškovė kelia reikalavimą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių kaip 1998 ir 2008 metais, toks reikalavimas teisme nenagrinėtinas.

Analogiška situacija yra ir dėl išlaikymo dydžio indeksavimo. CK 3.208 str. numato priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo dydžio indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintas PERIODINĖMIS IŠMOKOMIS PRITEISTO IŠLAIKYMO SUMOS IR ATLYGINAMOS ŽALOS INDEKSAVIMO TVARKOS APRAŠAS. Jo 9 p. skelbia ,jog skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

Taigi, išlaikymo indeksavimo pareiga nustatyta pačiam skolininkui, o jos nevykdant- antstoliui. Todėl kreditorius, siekdamas išmokų indeksavimo, turi kreiptis ne į teismą su savarankišku reikalavimu, bet į antstolį, kuris turi atlikti būtinus skaičiavimus.

Laikotarpis, kai atsakovas dirbo užsienyje ar sirgo, nėra laikotarpiais per kurį atsakovas būtų atleistas nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą. Nesumokėta išlaikymo dalis tapo atsakovo skola vaikui ir turi būti išieškota bendra tvarka. Tam atskiro teismo sprendimo dėl nurodytų laikotarpių nereikia.

Ieškinį dalinai patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 88, 92, 94,99 str.). Žyminio mokesčio dydis paskaičiuojamas kaip skirtumas tarp MGL dydžio ir 400 Lt sumos skirtumas, susidarantis per vienerius metus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259,265,268,270,293 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998-02-24 teismo nutarimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus K. V., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos ( 2012-01-09 ) iki K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Bylą dalyje pagal reikalavimus priteisti 1349,72 Lt išlaikymo skolą, išlaikymui už laikotarpį kai atsakovas dirbo ir gyveno Baltarusijos Respublikoje bei sirgo, taikyti indeksavimą kaip nenagrinėtinus teisme nutraukti.

Priteisti iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 97 Lt žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl padidinto išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Eigirdas Činka