- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- eI3-7696-595/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00889-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 21.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, ir Tarnyba) vado 2024-02-08 įsakymą Nr. 47TE-62 „Dėl nuobaudos skyrimo R. J.“ (toliau – ir Įsakymas).
Nurodo, kad VST Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. T. pareiškėjo atžvilgiu atliko tarnybinį patikrinimą ir 2024-01-16 surašė, o VST vadas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-127 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 2-osios kuopos 1-ojo būrio vado R. J. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje buvo konstatuota, jog „R. J. savo veiksmais pažeidė, Tarnybos vado 2018-01-17 įsakymo Nr. 47- 47ĮV-2(RN) „Dėl Tarnybos saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 22.1.3., 23.10, 25.8, 25.10 papunkčius, netinkamai vykdė savo pareigybės aprašymo 6.2 papunktyje numatytų nuostatų, nesilaikė Tarnybos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto 2007-06-12 įsakymu Nr. V-104, 6 punkto, 7.1, 7.3, 7.4, 7.6 papunkčių ir 12 punkto nuostatų, pažeidė Tarnybos standartinių veiklos procedūrų, patvirtintu 2018-09-11 įsakymu Nr. 47V-1063, 59 ir 84 punktus.“
Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, mano, kad ji nepagrįsta, nes jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, todėl Įsakymas yra naikintinas.
Išvados motyvacinėje dalyje nurodoma, kad „2023-09-28 KLPD 2K vadas R. B. ir KLPD 2K vyresnysis specialistas J. S. atliko, Tarnybos saugomame objekte – Palangos oro uoste, vykdomos sargybos patikrinimą. R. J. gavęs informaciją, iš pamainos pareigūnų, apie atvykusį KLPD 2K vadą R. B. greitai pasišalino iš savo kabineto (sargybos viršininko patalpos, žiniaraštyje pažymėtos Nr. 4) į virtuvės patalpas tokiu būdu neatliko jokio raporto dėl padėties sargyboje, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto 28 punktą ir Tarnybos vado 2018-01-17 įsakymo Nr. 47-47ĮV2(RN) „Dėl Tarnybos saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 23.10 papunktį. Nors R. J. savo paaiškinime nurodo, kad atvykus kuopos vadui jis buvo virtuvėje ir gaminosi maistą, todėl nematė atvykusio kuopos vado - posto žiniaraštyje matyti, kad R. J. laikas pavalgyti buvo suteiktas nuo 12.30 val. iki 13.00 val. R. B. nurodo, kad į objektą atvyko jau po pietų, po 13 val. Patikrinus „FleetComplete“ (Tarnybinio automobilio vairavimo išklotinę) sistemos duomenis nustatyta, kad tikslus R. B. atvykimo laikas į Palangos oro uostą yra 13.37 val., tai yra laikas kai R. J. yra pavalgęs ir pagal žiniaraščio žymėjimą vykdo savo funkcijas. Taip pat Tarnybos KLPD 2-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesnioji specialistė E. D. savo paaiškinime nurodė, kad R. J. gavęs informaciją apie atvykusį R. B., greitai pasišalino iš savo kabineto ir nuėjo į virtuvės patalpas. E. D. paaiškino, kad tai yra pasikartojantis atvejis, kai R. J. vengia savo pareigų atlikimo atvykus kuopos vadui R. B.. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys leidžia pagristai teigti, kad R. J. sužinojęs apie atvykusį KLPD 2-osios kuopos vadą R. B., suprasdamas galinčias kilti pasekmes ir norėdamas jų, tyčia nevykdė savo pareigos raportuoti kuopos vadui R. B. apie padėtį saugomame objekte ir tarnybos eigą.“
Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad pagal Išvadoje aprašytas faktines aplinkybes buvo pareiga raportuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statutu. Pabrėžia, kad VST nėra praktikos, jog kiekvieną kartą atvykus kuopos vadui, pavaldūs pareigūnai turėtų raportuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statutu, todėl visiškai nesupranta, kodėl buvo konstatuotas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto pažeidimas.
Pasisakydamas dėl Išvadoje pateiktų argumentų dėl netinkamo instruktažo atlikimo, nurodo, kad Išvados teiginiai yra deklaratyvūs. Akcentuoja, kad nei įstatymai, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumatė pareigos instruktažo metu priminti pavaldiems pareigūnams apie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto nuostatų laikymąsi. Panašu į tai, kad pagal tarnybinį patikrinimą atlikusį pareigūną, nustačius bet kokį pamainos pareigūno nusižengimą, galima būtų kaltinti už instruktažą atsakingą pareigūną, kad pastarasis instruktažo metu nepriminė pavaldiems pareigūnams apie konkretaus teisės akto, kuris tuo metu buvo pažeistas, nuostatų.
Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nagrinėjami veiksmai įvykę 2023-09-28. Rugsėjo mėnuo nėra priskiriamas prie vasaros sezono, todėl pareiškėjui neaišku, kodėl instruktažo metu jis turėjo tikrinti, ar pareigūnai dėvi vasarišką uniformą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis Klaipėdos meteorologijos stotyje 2023-09-28 9 ryto buvo fiksuojama 20,7 laipsnių šilumos temperatūra, vėjo gūsiai iki 7,4 m/s, santykinis oro drėgnis 68 proc. Esant tokiems duomenims Z. S. dėvėjo tinkamą tokiam orui aprangą.
Pasisakydamas dėl Išvados teiginių, susijusių su prietaisu skirtu elektroniniu būdu tikrinti asmenų leidimus oro uosto teritorijoje, pabrėžia, kad tarnybinio patikrinimo metu privalėjo būti patikrinta, ar kitai pamainai baigiant darbą Išvadoje minimas prietaisas buvo veikiantis, ar jis buvo perduotas veikiantis, tačiau tai nebuvo padaryta tarnybinio patikrinimo metu.
Teigia, kad Išvadoje buvo vertinamas privačių susirašinėjimų turinys, todėl mano, kad būtina atsakyti į klausimą, ar be jo sutikimo atskleistas privačių susirašinėjimų turinys nepažeidė jo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ar be jo žinios ir sutikimo surinkti duomenys apie jo privatų susirašinėjimą gali būti laikomi leistinais įrodymais tarnybinės atsakomybės taikymo procedūroje, taip pat ar tokie duomenys galėtų būti laikomi leistinais administracinėje byloje teisme.
Nurodo, kad VST vado 2018-01-17 įsakymu Nr. 47-47ĮV-2(RN) patvirtinto VST saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22.1.3. punkte yra įtvirtintas vienas iš pareigūnų parengimo vykdyti objekto apsaugą etapų – išaiškinti apsaugos pamainos pareigūnams pareigų vykdymo ypatumus objekto apsaugos postuose, patruliavimo sektoriuose, maršrutuose bei atkreipti dėmesį į techninių objekto apsaugos priemonių naudojimo specifiką. Akivaizdu, kad raportavimo atlikimas nėra priskiriamas prie saugomo objekto ypatumų, todėl nepagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais galėjo pažeisti šią teisės normą.
Pareiškėjo vertinimu tarnybinį nusižengimą kvalifikuojant kaip Aprašo 23.10 p. pažeidimą privaloma nurodyti konkrečiai koks Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto punktas ar punktai buvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje nėra konstatuota, koks minėto akto punktas ar punktai buvo pažeisti, nepagrįstai konstatuota, jog jis savo veiksmais pažeidė Aprašo 23.10 p.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokio padėties statuso, apie kurį būtų turėjęs informuoti dalinio budėtoją, taip pat Išvadoje nebuvo konstatuota, kad prietaisas buvo neveikiantis pamainos pasikeitimo metu, ar kad pamainą priėmę pareigūnai jo nebūtų patikrinę, todėl teigia, kad jis nepažeidė Aprašo 25.8 ir 25.10 punktuose įtvirtintų nuostatų.
VST Klaipėdos dalinio 2-osios kuopos 1-ojo būrio vado pareigybės aprašymo, patvirtinto 2019-08-08 įsakymu Nr. 47V-984, 6.2 punkte įtvirtinta nuostata, jog šias pareigas einantis pareigūnas atsako už būrio veiklą, funkcijų vykdymą ir pareigūnų drausmę. Pareiškėjo nuomone, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas Išvadoje nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad yra tarnybinio nusižengimo, pasireiškusio Pareigybės aprašymo 6.2 p. pažeidimu.
Teigia, kad kiti konstatuoti pažeidimai yra bendro pobūdžio, nukreipiantys į kitus teisės aktus, todėl nemato prasmės apie juos atskirai pasisakyti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, prašo atmeti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-19 nutarimu Nr. 1090 „Dėl vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų saugomų pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto bei kitų svarbių valstybės objektų“ (toliau -ir Nutarimas), saugo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir (ar) turtą, (toliau - objektai) kurių sunaikinimas, pažeidimas ar veiklos sutrikdymas sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui ar pažeistų valstybės interesus. Prie tokių objektų Nutarimu priskirtas ir Palangos oro uostas, todėl tarnyba, vykdant šio objekto apsaugą, turi būti atliekama itin tiksliai prisilaikant visų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir dėmesingai.
Teigia, kad neaišku kuo remiantis pareiškėjas konstatuoja, kad praktikos raportuoti nėra. Teigia, kad Aprašo 23.10 papunktyje pareiga raportuoti yra imperatyviai įtvirtinta ir ją vykdyti yra privalu visiems pareigūnams. Be to, iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad aptariamu laikotarpiu pareiškėjui skirtas laikas pavalgyti jau buvo pasibaigęs.
Nurodo, kad Aprašo 25.3 papunktis numato pamainos vyresniajam pareigą reikalauti, kad apsaugos pamainos pareigūnai žinotų ir tiksliai vykdytų savo pareigas, R. J. pareigybės aprašymo 6.2 papunktyje numatyta, kad jis atsako už būrio veiklą ir funkcijų vykdymą, pareigūnų drausmę. Posto žiniaraščio duomenimis R. J. visą laiką buvo savo kabinete ir jokių veiksmų neatliko nuo 9.20 val. Aprašo 25.4. papunktyje, apsaugos pamainos vyresniajam numatyta pareiga užtikrinti apsaugos pamainos pareigūnų budrumą, tačiau tai padaryti neįmanoma neišeinant iš savo kabineto. Iš surinktos medžiagos matyti, kad ši situacija, kai pareigūnas (Z. S.) vykdė tarnybą su marškinėliais be Tarnybos skiriamųjų ženklų įvyko dėl pačio pareigūno neapdairumo ir apsaugos pamainos vyresniojo R. J. neveikimo ir nesidomėjimo pareigūnų pasirengimu ir pasiruošimu vykdyti tarnybą esant aukštai oro temperatūrai.
Akcentuoja, kad Aprašo 25.10 papunktis nustato pareigą pamainos vyresniajam tikrinti techninių apsaugos priemonių veikimą pasikeitimo metu. Jokių duomenų, kad minimas prietaisas buvo perduotas pareiškėjo pamainai neveikiantis nėra, jis paprasčiausiai dėl R. J. aplaidumo nebuvo naudojamas. Be to tarnybinio patikrinimo metu teiktame paaiškinime R. J. nurodė, kad: „prietaisas skirtas leidimams tikrinti nebuvo išsikrovęs, o pakrautas buvo 85%, bet buvo išjungtas dėl greito išsikrovimo, galimai buvusios pamainos buvo įjungtas krautis. Taip pat noriu pabrėžti, kad pamainos priėmimo perdavimo metu postus priima pareigūnai, o sargybinę priima sargybos viršininkas, apie neveikiantį prietaisą pranešta nebuvo“.
Teigia, kad R. J. buvo pasirašytinai supažindintas su konfidencialaus turinio Transporto priemonių tikrinimo atmintine, kurioje yra nurodyta, kad „<...prieš pradedant tikrinti transporto priemonę, įvažiuojančią į riboto patekimo zoną naudojantis leidimų skenavimo sistema tikrinama, kad transporto priemonei yra išduotas galiojantis PLQ leidimas patekti į riboto patekimo zoną...>“. Šios techninės priemonės (skenavimo sistemos/skenerio) nenaudojimas vykdant tarnybą ir tikrinant leidimus yra pavojų saugomam nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiam objektui keliantis aplaidumas, galintis suteikti galimybę į itin saugomas objekto zonas pateikti šiam objektui pakenkti galintiems asmenims (teroro aktų ir kt. grėsmė).
Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais dėl jo susirašinėjimo žinučių naudojimo tyrime. Paaiškina, kad J. S. tarnybinio patikrinimo metu nurodė, kad pareiškėjas savo jam siųstomis žinutėmis jį žemino ir baugino. Nuo 2022-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 30 straipsnio pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavio pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Vadovaujantis DK 30 straipsnio 3 dalies reikalavimais darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti. Valstybinė darbo inspekcija yra parengusi DK 30 straipsnio taikymo metodines rekomendacijas (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų IV skyrius (Įrodymų rinkimas) numato, kad darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, rekomenduojama būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus. Tokiais įrodymais gali būti: „<...> SMS žinutės“. Šias pareiškėjo siųstas jam žinutes tarnybinio patikrinimo metu ir pateikė J. S., atitinkamai jų turinys ir buvo vertinamas tarnybinio patikrinimo metu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko. Patvirtino, kad susirašinėjimas, kuris buvo vertintas tarnybinio patikrinimo metu, buvo ne tarnybos metu. Pripažino, kad aplinkybės, kurios buvo nurodytos pareiškėjo teiktame paaiškinime dėl jo atžvilgiu vykdomo mobingo nebuvo vertintos nei tarnybinio patikrinimo metu, nei vėliau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2024-02-08 įsakymo Nr. 47TE-62 „Dėl nuobaudos skyrimo R. J.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas eina Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 2-osios kuopos 1-ojo būrio vado pareigas.
Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus (toliau — ir VTKPS) vyriausiasis tyrėjas J. T., vadovaudamasis Tarnybos vado pavaduotojo, atliekančio Tarnybos vado funkcijas 2023-10-03 pavedimu, atliko tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos Klaipėdos dalinio (toliau -ir KLPD) 2-osios kuopos 1-ojo būrio (toliau -ir 2K 1B) vado R. J. veiksmų.
Tarnybinis patikrinimas pradėtas Tarnybos KLPD vado A. D. 2023-10-03 tarnybinio pranešimo, kuris parengtas Tarnybos KLPD 2-osios kuopos vado R. B. 2023-09-29 tarnybinio pranešimo „Dėl sargybos patikrinimo metu pastebėtų trūkumų“ bei Tarnybos KLPD 2-osios kuopos vyresniojo specialisto J. S. 2023-10-02 tarnybinio pranešimo pagrindu.
2023-10-16 pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pranešime nurodoma, kad pareiškėjas 2023-09-28 eidamas sargybos viršininko pareigas, būdamas atsakingas už pamainos pareigūnų veiklą, funkcijų vykdymą ir drausmę, Palangos oro uoste, netinkamai-paviršutiniškai pravedė instruktažą pamainos pareigūnams. Instruktažo metu neinstruktavo pareigūnų apie veiksmus nurodytus Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos apraše, o būtent apie privalomumą raportuoti ir pagarbą atiduoti vadovaujantis Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto nuostatomis. Instruktažo metu neatkreipė dėmesio į tai, kad vienas iš sargybos pareigūnų dėvi uniformą pažeisdamas Tarnybos vado 2021-06-16 įsakymu Nr. 47V-405 patvirtintą aprašą „Dėl Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo tvarkos“, o būtent - vienas iš pareigūnų instruktažo metu dėvėjo kasdieninės tarnybinės uniformos džemperį (toliau - džemperis), dėl ko esant karštai oro temperatūrai šį džemperį nusivilko ir vykdė tarnybą su juodos spalvos marškinėliais be Tarnybos skiriamųjų ženklų, nustačius šį pažeidimą neinformavo dalinio budėtojo taip pažeidžiant Tarnybos vado 2018-01-17 įsakymo Nr. 47-47ĮV-2(RN) „Dėl Tarnybos saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 25.8. papunktį - informuoti apie padėtį objekte dalinio budėtoją. Pranešime nurodyta, kad gauta duomenų, jog pareiškėjas eidamas sargybos viršininko pareigas ir perimdamas tarnybą galimai neįsitikino ar visi tarnybos vykdymui reikalingi prietaisai funkcionuoja, tinkamai perduoti pareigūnams ir pareigūnai galės jais naudotis. Nustatyta, kad prietaisas skirtas elektroniniu būdu tikrinti asmenų leidimus oro uosto teritorijoje buvo išsikrovęs ir nebuvo perduotas perono posto pareigūnui, todėl leidimai buvo tikrinami tik vizualiai, paviršutiniškai. Apie tai, kad pamaina neturi galimybės naudotis aukščiau minėtomis techninėmis priemonėmis neinformavo dalinio budėtojo kaip numatyta Aprašo 25.8. papunktyje. Taip pat galimai ne instruktavo pareigūnų, kaip jie turėtų perdavinėti postą, poste esančius prietaisus ir materialines vertybes, dėl ko pareigūnai negalėjo atrakinti perono poste esančios budelės, nerado nuo jos rakto. Pamainos metu, pamainos apsikeitimo laikotarpiui, buvo paliktas perono postas be priežiūros-nesaugomas. Pažymėta, kad atvykus į saugomą objektą Tarnybos Klaipėdos dalinio 2-osios kuopos vadui pareiškėjas neatliko jokio raporto dėl padėties sargyboje, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto 28 punkte, bei Aprašo 23.10 punkte. Pranešime nurodyta, kad 2023-09-29, po to kaip Tarnybos Klaipėdos dalinio 2-osios kuopos vadas surašė tarnybinį pranešimą apie pareiškėjo tarnybos metu nustatytus pažeidimus, pareiškėjas galimai netinkamai bendravo su Tarnybos Klaipėdos dalinio 2-osios kuopos vadu R. B. ir Tarnybos Klaipėdos dalinio 2-osios kuopos vyresniuoju specialistu J. S., o būtent menkino minėtų pareigūnų atliktą darbą, klausė kieno užsakymas vykdomas, grasino, kad abu pareigūnai nukentės, pavadino „vatnikais“, reikalavo, kad tarnybinis patikrinimas būtų nepradėtas.
2023-10-19 pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl jam inkriminuojamų pažeidimų, nurodė aplinkybes, kodėl su jais nesutinka. Paaiškinime nurodė, kad jo atžvilgiu vykdomas sistemingas ir nuoseklus jo, kaip pareigūno, persekiojimas. Jo tarnybos oro uoste metu ieškoma priekabių dėl smulkmenų, prie jo ir pamainoje esančių pareigūnų. Per kitas pamainas jokių pastabų niekam nereiškiama. Tai vyksta ne pirmą kartą, kai jam reikia rašyti pasiaiškinimus. Teigė, kad dalinyje kuopos vadas R. B. nereikalauja, kad jam kuopos vado pavaduotojas J. S. ir viršila R. E. atidavinėtų pagarbą. Mano, kad jo atžvilgiu kuopos vadas taiko skirtingus standartus tarnyboje nei kitiems pareigūnams. Ir mano, kad tai yra tiesioginis mobingas. Nurodė, kad šiuo metu, bandoma susidoroti su juo, nes pranešė profesinei sąjungai, kad jo ir kito pareigūno neteisėtai neįtraukė į atranką misijai Kosove. Dėl šių veiksmų buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dalinio vado atžvilgiu ir jam yra kerštaujama.
2024-01-16 buvo surašyta ir VST vadas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-127 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 2-osios kuopos 1-ojo būrio vado R. J. veiksmų“, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė, Tarnybos vado 2018-01-17 įsakymo Nr. 47- 47ĮV-2(RN) „Dėl Tarnybos saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 22.1.3., 23.10, 25.8, 25.10 papunkčius, netinkamai vykdė savo pareigybės aprašymo 6.2 papunktyje numatytų nuostatų, nesilaikė Tarnybos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto 2007-06-12 įsakymu Nr. V-104 (toliau - Etikos kodeksas), 6 punkto, 7.1, 7.3, 7.4, 7.6 papunkčių ir 12 punkto nuostatų, pažeidė Tarnybos standartinių veiklos procedūrų, patvirtintų 2018-09-11 įsakymu Nr. 47V-1063, 59 ir 84 punktus.
Byloje ginčijamu 2024-02-08 įsakymu Nr. 47TE-62 „Dėl nuobaudos skyrimo R. J.“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas nesutikdamas su įsakymu pateikė skundą teismui, nurodydamas, kad jis su nuobauda nesutinka, mano, kad ji nepagrįsta, nes jis nepadarė tarnybinio nusižengimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinti Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarko aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) bei kiti teisės aktai.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės. Statuto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikdami pareigas teisės aktų reikalavimus pažeidę pareigūnai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (Statuto 40 straipsnio 2 dalis).
Pagal Statuto 41 straipsnį už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).
Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-968/2023). Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį, tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti iš esmės tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).
Taigi, kaip ne kartą yra pabrėžęs ir LVAT, teismas pažymi, jog tarnybinio nusižengimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Prielaidomis paremta tarnybinio nusižengimo išvada lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą. Pažymėtina, kad vien teisės normų, kuriose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai, nurodymas ir jų turinio nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti (pvz., LVAT byla Nr. A756-2022/2012). Vadinasi, viešojo administravimo subjektas, konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų, be to, turi būti pateikiami duomenys (įrodymai), patvirtinantys šiuos faktus (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1067/2014).
Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas, sužinojęs apie atvykusį KLPD 2-osios kuopos vadą R. B., suprasdamas galinčias kilti pasekmes ir norėdamas jų, tyčia nevykdė savo pareigos raportuoti kuopos vadui R. B. apie padėtį saugomame objekte ir tarnybos eigą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto 28 punktą ir Aprašo 23.10 papunktį.
Aprašo 23.10. papunktyje nustatyta bendroji apsaugos pamainos pareiga - raportuoti, prisistatyti ir pagarbą atiduoti vadovaujantis Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006-09-07 įsakymu Nr. 1V-355 „Dėl Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto patvirtinimo“, nuostatomis.
Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto 28 punktas nustato - Prieš raportuodamas apie tarnybos eigą vadui, vyresnysis privalo duoti komandą, pvz.: „Užkarda – RAMIAI!“. Raportavęs nustatyta tvarka, pvz.: „Tamsta vade, man budint nieko neatsitiko. Užkardos budėtojas – vyresnysis inspektorius …….!“, ir išgirdęs vado komandą „LAISVAI!“, pakartoja duotą komandą ir, jei negauna jokių vado nurodymų, toliau vykdo savo pareigas.
Teismas pažymi, kad Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statutas nustato rikiuotės ir ceremonijų principus bei ypatumus vidaus reikalų statutinėse įstaigose (1 punktas). Vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnai (toliau –ir pareigūnai) statuto nuostatomis vadovaujasi tiek, kiek tai būtina rikiuotėms ir ceremonijoms vykdyti. Pareigūnai, dirbantys pamainomis, statuto nuostatomis gali vadovautis tarnybos metu pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytą tvarką (2 punktas).
Išvadoje nedetalizuojama, kokiu pagrindu, atvykus kuopos vadui R. B., pareiškėjas privalėjo organizuoti rikiuotę bei raportuoti. Pagal Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto 2 punktą Vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnai (toliau – pareigūnai) statuto nuostatomis vadovaujasi tiek, kiek tai būtina rikiuotėms ir ceremonijoms vykdyti. Pareigūnai, dirbantys pamainomis, statuto nuostatomis gali vadovautis tarnybos metu pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytą tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, kad tokios procedūros patikrinimo metu nėra vykdomos bei, kad šis pažeidimas pareiškėjui galimai inkriminuotas nepagrįstai.
Sutiktina su skundo argumentais, kad Aprašo 23.10. punkte yra įtvirtinta bendra pamainos pareiga raportuoti, prisistatyti ir pagarbą atiduoti vadovaujantis Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006-09-07 įsakymu Nr. 1V-355 „Dėl Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto patvirtinimo“, nuostatomis. Ši teisės norma yra nukreipiančioji, kuri numato, kad raportuoti, prisistatyti ir pagarbą atiduoti reikia vadovaujantis Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006-09-07 įsakymu Nr. 1V-355 „Dėl Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto patvirtinimo“, nuostatomis, taigi tarnybinį nusižengimą kvalifikuojant kaip Aprašo 23.10 p. pažeidimą privaloma nurodyti konkrečiai koks Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto punktas ar punktai buvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje nėra konstatuota, koks minėto punktas ar punktai buvo pažeisti, nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Aprašo 23.10 p.
Teismas pripažįsta, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto 28 punkto ir Aprašo 23.10 papunkčio pažeidimas inkriminuotas deklaratyviai, nesant pagrįsto pagrindo.
Teismas vertindamas Išvados argumentus dėl pareiškėjo netinkamai atlikto pareigūnų instruktavimo, sutinka su skundo argumentais, kad Išvados teiginiai yra deklaratyvūs ir neturintys teisinio pagrindo.
Teismas aukščiau pripažino, kad pagal Išvadoje aprašytas faktines aplinkybes nebuvo pareigos raportuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statutu. Pareiškėjas savo paaiškinimuose buvo išdėstęs, kad VST nėra praktikos, jog kiekvieną kartą atvykus kuopos vadui, pavaldūs pareigūnai turėtų raportuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statutu. Tačiau šie pareiškėjo paaiškinimai tarnybinio patikrinimo metu iš esmės nebuvo įvertinti. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas instruktažo metu neprimindamas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto nuostatų.
Išvadoje nagrinėti pareiškėjo veiksmai dėl to, kad instruktažo metu jis neatkreipė dėmesio į tai, kad vienas iš sargybos pareigūnų neturi vasaros sezonui tinkamos uniformos, tai yra vienas iš pareigūnų instruktažo metu dėvėjo flisinį kasdieninės tarnybinės uniformos džemperį, dėl ko esant karštai oro temperatūrai šį džemperį nusivilko ir vykdė tarnybą su juodos spalvos marškinėliais be Tarnybos skiriamųjų ženklų. Šiuos pareiškėjo veiksmus taipogi pripažino pažeidimu.
Teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nagrinėjami veiksmai įvykę 2023-09-28, o rugsėjo mėnuo nėra priskiriamas prie vasaros sezono, todėl nėra aišku, kodėl instruktažo metu pareiškėjas turėjo tikrinti, ar pareigūnas dėvi vasarišką uniformą. Pažymėtina, kad tyrimo metu visi apklausti liudytojai patvirtino, kad instruktažo metu buvo patikrinta jų apranga, kuri buvo tvarkinga ir tinkama. Tai, kad vienas iš specialistų vėliau tarnybos metu nusivilko tarnybinį džemperį su skiriamaisiais ženklais ir neturėjo marškinėlių su jais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas. Liudytojas paaiškino, kad taip jis buvo apsivilkęs tik patruliuodamas automobiliu, o poste jis būna su džemperiu. Teismo vertinimu, pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu išimtinai už visus jo pavaldinių pažeidimus.
Išvadoje teigiama, jog „dėl R. J. neveikimo einant apsaugos pamainos vyresniojo (sargybos viršininko) pareigas ir perimant tarnybą kai neįsitikinta ar visi tarnybos vykdymui reikalingi prietaisai funkcionuoja, tinkamai perduoti pareigūnams ir pareigūnai galės jais naudotis. Oro uostų leidimų forma yra pasikeitus, tai yra leidimuose nėra nurodomas galiojimo laikas ir šią informaciją galima gauti tik skanuojant prietaisu skirtu elektroniniu būdu tikrinti asmenų leidimus oro uosto teritorijoje. Atvykus į saugomą objektą KLPD 2-osios kuopos vadui R. B. buvo nustatyta, kad minėtas prietaisas nebuvo perduotas perono posto pareigūnui, todėl leidimai buvo tikrinami tik vizualiai, paviršutiniškai nenustatinėjant ar leidimas yra tikras ir koks jo galiojimo terminas. Apie tai, kad pamaina neturi galimybės naudotis minėtomis techninėmis priemonėmis R. J. neinformavo dalinio budėtojo (jam nesant Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko), kuopos vado ar Tarnybos Jungtinių operacijų centro budėtojo.“
Pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė, kad prietaisas skirtas leidimams tikrinti nebuvo išsikrovęs, o pakrautas buvo 85%, bet buvo išjungtas dėl greito išsikrovimo, galimai buvusios pamainos buvo įjungtas krautis. Pažymėjo, kad pamainos priėmimo perdavimo metu postus priima pareigūnai, o sargybinę priima sargybos viršininkas, apie neveikiantį prietaisą pranešta nebuvo. Pabrėžė, kad minėtas prietaisas nepriklauso viešojo saugumo tarnybai. Šio prietaiso VST apskaitoje ar žurnale nėra ir oficialiai nėra perduotas tarnybai. Akcentavo, kad niekur nėra parašyta, jog minėtą prietaisą privaloma nešiotis ar naudotis juo. Akcentavo, kad neaišku pagal kokius kriterijus buvo nustatyta, kad dokumentai tikrinami paviršutiniškai.
Teismas vertindamas šį pažeidimą, konstatuoja, kad iš Išvados neaišku, kokios teisės normos dėl šių veiksmų buvo pažeistos. Minėtas pažeidimas nesusietas su konkrečiomis teisės normomis.
Bendrai kaip pažeisto Aprašo 22.1.3. papunktis nustato, kad instruktavimo metu dalinių vadų paskirti instruktuojantys asmenys - išaiškina apsaugos pamainos pareigūnams pareigų vykdymo ypatumus objekto apsaugos postuose, patruliavimo sektoriuose, maršrutuose bei atkreipia dėmesį į techninių objekto apsaugos priemonių naudojimo specifiką.
Aprašo 25.10 papunktis nustato apsaugos pamainos vyresniojo pareigą tikrinti techninių apsaugos priemonių veikimą pasikeitimo metu.
Kaip nustatyta iš tyrimo medžiagos, tyrimo metu iš viso nebuvo vertinta ar prietaisas, skirtas elektroniniu būdu tikrinti asmenų leidimus pamainos pasikeitimo metu buvo veikiantis.
Kaip matyti iš tyrimo metu apklaustų tą dieną budėjusių pareigūnų iš esmės buvo klausiama tik vienintelio, ar jie buvo instruktuojami apie prietaisą skirtą elektroniniu būdu tikrinti asmenų leidimus. Nebuvo domimasi ar jiems žinomos šito prietaiso naudojimas, kaip jis būna naudojamas tarnybos metu. Kas sąlygotų, kad pareigūnai instruktažo metu turėtų būti papildomai instruktuojami apie nurodomo prietaiso veikimą ir jo naudojimo galimybes.
Būtina pabrėžti, kad tarnybinio patikrinimo metu privalėjo būti patikrinta, ar kitai pamainai baigiant darbą Išvadoje minimas prietaisas buvo veikiantis, ar jis buvo perduotas veikiantis, tačiau tai nebuvo padaryta tarnybinio patikrinimo metu.
Išvadoje nurodyta, kad „aptariant galimo R. J. netinkamo bendravimo ir galimo grasinimo Tarnybos Klaipėdos dalinio 2-osios kuopos vadui R. B. ir Tarnybos Klaipėdos dalinio 2- osios kuopos vyresniajam specialistui J. S., nustatyta, kad duomenų patvirtinančių netinkamą R. J. bendravimą su R. B. surinkta nepakankamai. Tarnybinio patikrinimo metu gautos R. J. rašytos tekstinės žinutės J. S., kuriuose R. J. vadina J. S. „vatniku“ ir teigia, kad J. S. nepagrįstai pakilo pareigose ir nepagrįstai jam pakeltas algos koeficientas. Toks R. J. bendravimas su Tarnybos pareigūnais pažeidžia Tarnybos etikos kodekso 6 punktą, 7.1, 7.3, 7.4, 7.6 papunkčius ir 12 punktą, bei Tarnybos standartinių veiklos procedūrų 59 ir 84 punktus. Šiuos savo veiksmus R. J. atliko tyčia, suprasdamas galinčias kilti pasekmes ir norėdamas jų.“
Teismas vertindamas pareiškėjui inkriminuotą Etikos kodekso normų pažeidimą, pažymi, kad tyrimas nebuvo atliktas išsamiai. Pareiškėjas, teikdamas savo paaiškinimą dėl pažeidimo, išdėstė argumentus dėl jo atžvilgiu galimai vykdomo mobingo. Tačiau, kaip nustatyta iš Išvados, pastarieji pareiškėjo argumentai tyrimo metu nebuvo vertinti. Kaip nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, jie nebuvo vertinti iš viso. Tyrimo metu išrinktos ir selektyviai įvertintas pareiškėjo siųstų žinučių turinys. Susirašinėjimas vyko ne tarnybos metu. Tyrimo metu nesurinktas adresato, kuris gavo minėtas žinutes, žinučių turinys. Pareiškėjas siųstose žinutėse taip pat nurodo baigti vykdomą jo atžvilgiu mobingą. Todėl teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad tyrimas atliktas neišsamiai, neįvertinus visų aplinkybių reikšmingų pažeidimo konstatavimui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartą LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas visapusiškai, nebuvo nustatytos visos su inkriminuotais pažeidimais susijusios aplinkybės.
Pažymėtina ir tai, kad Išvadoje, konstatuojant tarnybinius nusižengimus, pacituota nemažai teisės aktų, kurie nustato bendras pareigas. Visgi bendro pobūdžio pareigas nustatančios teisės normos Išvadoje nesusietos su konkrečiu pareiškėjo elgesiu, t. y. teisės normos pacituotos, tačiau jų ryšys su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis nėra atskleistas. Atsakovas, esantis viešojo administravimo subjektu, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę pareigūnui.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad neatlikus išsamaus ir visapusiško aplinkybių tyrimo, Išvadoje nėra tinkamai pagrįstas pareiškėjo tariamai padarytų nusižengimų faktas.
Pripažinus, kad Išvadoje nepagrįstai buvo konstatuotas tarnybinių nusižengimų padarymas, paskirtos nuobaudos teisėtumas ir proporcingumas nebevertinamas. Nepaisant to, teismas atkreipia dėmesį, kad ne bet koks pareigūno tarnybinis nusižengimas lemia tarnybinę atsakomybę – Statuto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Tuo tarpu Išvadoje pareiškėjo veikų galimo mažareikšmiškumo klausimas nebuvo nagrinėtas.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2024-02-08 įsakymą Nr. 47TE-62 „Dėl nuobaudos skyrimo R. J.“ kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo – (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2024-02-08 įsakymą Nr. 47TE-62 „Dėl nuobaudos skyrimo R. J.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.