- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2-506-236/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., L. M. Č., R. Č.
- Atsakovas
- G. T., R. T., bankas "Snoras" "Verslavita" UAB "Čelta" "Taurų spalvos"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., L. M. Č. ir R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1936-614/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., L. M. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Taurų spalvos“, A. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai UAB „ČELTA“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., L. M. Č. ir R. Č. 2013 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. T., R. T., BAB bankui SNORAS, UAB „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal 2009 m. sausio 22 d. Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 15; priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal 2009 m. sausio 21 d. Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 22-1N/2009; paskolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); vykdymo veiksmus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „ČELTA“ nekilnojamojo turto - 3,6235 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytynių; vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 22-3N dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytynių; vykdymo veiksmus pagal Tauragės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. TNR(4.6)-186 dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto - 0,1631 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o jo nepakakus - A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytynių; Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė ieškovų UAB „ČELTA“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., L. M. Č. ir R. Č. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Ieškovai, nesutikdami su priimta nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarė netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovai 2014 m. gegužės 23 d. pateikė teismui 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame prašė patikslinti ieškinį bei tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal 2009 m. sausio 22 d. Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 15; priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal 2009 m. sausio 21 d. Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 22-1N/2009; paskolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); vykdymo veiksmus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „ČELTA“ nekilnojamojo turto - 3,6235 ha žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytynių; vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 22-3N dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priverstinio pardavimo iš varžytynių; vykdymo veiksmus pagal Tauragės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto - 0,1631 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o jo nepakakus - A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytynių; Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, vykdymą; Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-149-460/2013, vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarė ieškovų prašymą dėl ieškinio pagrindo papildymo CK 1.91 str. nurodytu ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindu atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims; ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; civilinę bylą Nr.2-1936-611/2014 sustabdyti iki bus atlikta ekspertizė byloje. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutartį bei tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui A. K. Č. terminą iki 2014 m. gegužės 24 d. pašalinti aukščiau nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus.
Šalies argumentai
Ieškovai 2014 m. birželio 18 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovams terminą iki 2014 m. liepos 4 d. pašalinti aukščiau nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi nutarė pratęsti ieškovams terminą iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nutarė ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinio patikslinimą, atsisakyti priimti; ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepašalinus skundo trūkumų, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Ieškovai 2014 m. rugpjūčio 7 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame prašė patikslinti ieškinį bei tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris yra analogiškas pateiktam 2014 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarė ieškovų prašymo dėl ieškinio papildymo nauju sandorių negaliojimo pagrindu spręsti po paskirtos byloje ekspertizės atlikimo; ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarė atskirąjį skundą atmesti, aukščiau nurodytas nutartis palikti nepakeistas.
Ieškovai 2014 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui 2014 m. gruodžio 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris yra analogiškas 2014 m. gegužės 23 d. ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. teiktiems prašymams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą ieškovų prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui; ieškovų UAB „ČELTA“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., L. M. Č. ir R. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; civilinę bylą Nr. 2-1936-611/2014 sustabdyti iki bus atlikta ekspertizė byloje.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovai minėtu prašymu pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių prašymai nebuvo anksčiau patenkinti. Ieškovų nagrinėjamoje byloje kartu su pirminiu ieškiniu pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo atmestas, teismui prima facie įvertinus bylos duomenis ir nusprendus, kad pagal pateiktus argumentus ir įrodymus ieškovų reikalavimai dalyje dėl kredito, vartojimo paskolos ir laidavimo sutarčių, paprastųjų vekselių, pirkimo-pardavimo sutarčių ir hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais labiau tikėtinai yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ieškovai pakartotinai pateikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas pirminiame ieškinyje, nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų, jokių naujų aplinkybių, pagrindžiančią būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė naujų duomenų, leidžiančių daryti kitokią prima facie išvadą apie ieškinio pagrįstumą aukščiau aptartoje ieškinio dalyje, dėl pateikto prašymo pagrįstumo išsamiai pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovų prašymą tais pačiais analogiškais pagrindais.
Teismas pažymėjo, jog ieškovų teikti pakartotiniai prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat buvo atmesti teismo nutartimis tokiais pačiais argumentais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovai UAB „ČELTA“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., L. M. Č. ir R. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį ir tenkinti 2014 m. gruodžio 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra nemotyvuota, lakoniškai nurodant, jog nepateikta naujų įrodymų. Apeliantų teigimu, ieškinys dėl suklydimo yra reiškiamas ne dėl kainos, jog brangiai sumokėjo, be dėl to, jog įsigijo mažesnės vertės daiktą nei buvo susitarta.
Atsiliepimas
Atsakovas BAB banko SNORAS pateikė atsiliepimą į ieškovų atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovai G. T., R. T., A. V. pateikė atsiliepimą į ieškovų atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/2011, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2010, 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56/2010). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis). Tačiau pakartotinis kreipimasis negali būti suprantamas kaip analogiško ankstesniam prašymo teismui pateikimas, jame nenurodant papildomų aplinkybių, lemiančių tokio prašymo naują svarstymą. Šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog apeliantai pakartotinai teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė ieškovų UAB „ČELTA“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., L. M. Č. ir R. Č. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo spręstas ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo A. K. Č. pakartotinį prašymą, kadangi nebuvo nurodytos jokios naujos aplinkybės, palyginus su išdėstytomis pirminiame ieškinyje, pagrindžiančios būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pateiktas atskirasis skundas dėl 2014 m. balandžio 29 d. nutarties buvo grąžintas ieškovui, nes pastarasis per teismo nustatytą terminą taip pat neištaisė atskirojo skundo trūkumų. Ieškovams 2014 m. rugpjūčio 7 d. pateikus pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantai atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš atskirojo skundo turinio nėra aišku ir atskirajame skunde nenurodyta, kokiais teisiniais argumentais ir kaip apeliantai įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, o pateikti skunde samprotavimai apie nemotyvuotą pirmosios instancijos teismo nutartį, apie nekilnojamojo turto vertės nustatymą nelaikytini teisiškai reikšmingais teisingam šio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsisakymo tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.