Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-01-26 · Byla Nr. A2.1.-75-201/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-01-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
A2.1.-75-201/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04407-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pažeidėjas
G. J.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.1.-75-201/2015
Proceso Nr. 4-06-3-04407-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos:40.1.2.;39.2.; 52.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savo individualioje veikloje, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, leido dirbti juvelyrinių dirbinių priėmėjos pareigose L. Š.. L. Š., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, G. J. individualioje veikloje dirbo nuo 2012-03-01 iki 2014-11-13 d. už 100 Lt mėnesinį darbo užmokestį. G. J. su L. Š. aptaręs būtinąsias darbo sąlygas – darbo vietą, darbo funkcijas ir darbo užmokestį ir leidęs dirbti jai nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei apie L. Š. įdarbinimo pradžią neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2 ir 3 d. nuostatas, t.y. jo vykdomoje individualioje veikloje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas DK 98 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012 metais veiklos vykdymo vietoje buvę apsilankę mokesčių inspektoriai, sakė, kad viskas gerai. L. Š. buvo pasakyta, kad ji gali dirbti pagal individualią veiklą. Jie mokėjo už paslaugas, darbo sutartis nebuvo sudaryta, buvo žodinis susitarimas. Jie keturiese naudojosi tomis paslaugomis ir mokėjo po 100 Lt. L. Š. buvo mokesčių inspekcijoje, ir jai pasakė, kad galima naudotis paslaugomis, nesudarius darbo sutarties.

L. Š. buvo išsiėmusi individualią veiklą, bet kokią tiksliai jam nėra žinoma. L. Š. pasverdavo gaminius ir perduodavo jiems. Jie užsiėmė juvelyrinių dirbinių gamyba ir remontu. 100 Lt buvo mokama už mėnesį, bet ne kiekvieną mėnesį. Ateidavo L. Š. skirtingu laiku, jei ateidavo klientas, tai būdavo, kad ir patys apsitarnaudavo. L. Š. ateidavo ir 10, ir 11, ir 12 valandą. Ji jiems palengvindavo darbą. Jis nežino, bet, jei yra padarytas pažeidimas tai pripažįsta kaltę.

Liudytoja L. Š. parodė, kad pradėjo dirbti nuo 1998 metų (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje. Įmonė buvo perplanuota į UAB „Aukso vartai“. UAB buvo likviduotas. Keli juvelyrai pasiliko, išsiėmė verslo liudijimus. 2012 metais buvo patikrinimas iš Mokesčių inspekcijos. Inspektoriai pasakė, kad negalima taip dirbti, reikia individualios veiklos pažymos. Tada ji išsiėmė individualios veiklos pažymą. Buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Ji buvo išsiėmusi prabavimo licenciją. Pasirašė su G. J. paslaugų teikimo sutartį. Ji išrašydavo sąskaitą-faktūrą apmokėjimui ir įtraukdavo į apskaitos žurnalą. Jai nustatyto darbo laiko nebuvo.

Ji gali teismui pateikti sąskaitas-faktūras, kur yra sąskaitų apmokėjimai iš G. J.. Ji tikrai teikė deklaraciją apie pajamas už 2013 metus, ėjo deklaruoti pas inspektorę P. Gal kažkoks nesusipratimas gavosi, kad pajamos nedeklaruotos. Buvo nurodytas punkto darbo laikas, 9-18 val., bet tai nebuvo jos darbo laikas. Kai atėjo tikrinti mokesčių inspektoriai, jos net nerado. Ji ateidavo į punktą jiems patogiu laiku. Jai net atostogų nebuvo.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė L. M. teismo prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad L. Š. nėra deklaravusi pajamų, gautų už 2013 metus, ir tuo reminatis pripažinti G. J. kaltu, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. bei paskirti atitinkamą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla G. J. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Kaip jau minėta, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t.y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 str. (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

Iš visumos surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia kaltę, jog L. Š. buvo jo darbuotoja. G. J. neneigia mokėjęs L. Š. 100 Lt per mėnesį, tačiau jo teigimu, L. Š. tose pačiose patalpose vykdė individualią veiklą, ir jis jai mokėdavo ne už darbą, o už teikiamas paslaugas. Be to, G. J. tvirtinimu, L. Š. į darbą ateidavo įvairiu laiku (b. l. 14-15). Iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius patvirtino ir liudytoja L. Š., nurodydama, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), vykdė individualią veiklą ir su G. J. buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį. Taip pat nurodė, kad jai nustatyto darbo laiko nebuvo (b. l. 29). Nors, G. J. paaiškinimai užfiksuoti 2014-11-21 paaiškinime ir duoti teismo posėdžio metu, skiriasi, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu G. J. nurodytomis aplinkybėmis, nes jas patvirtina tiek liudytoja L. Š., tiek kiti byloje esantys įrodymai. Iš 2012-01-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2012/1 matyti, kad L. Š. nuomavosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 200 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį (b. l. 30-32), o 2012-03-01 sutartis patvirtina, kad L. Š. sudarė su G. J. paslaugų teikimo sutartį dėl klientų konsultavimo, aukso, sidabro tikrinimo ir svėrimo, kvito išrašymo, gaminių priėmimo-atidavimo, pinigų priėmimo-perdavimo (b. l. 27). Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje nurodyta, kad L. Š. nuo 2012-02-28 vykdo individualią veiklą (b. l. 20), o pateikta metinė pajamų deklaracija už 2013 m., paneigia aplinkybę, kad L. Š. nedeklaravo pajamų iš individualios veiklos (b. l. 23). Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje individuali veikla apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Savarankiška veikla pasireiškia tuo, kad asmuo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t.y. jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, nėra nustatytas darbo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad L. Š. nebuvo nustatytos konkrečios darbo valandos, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarp L. Š. ir G. J. buvo pavaldumo santykiai, taip pat į tai, kad L. Š. vykdomai veiklai patalpas nuomavosi pati, o be G. J. teikiamų paslaugų, ji dar užsiėmė prabavimu, darytina išvada, kad L. Š. adresu Kulių Vartai g. 3, Klaipėda, dirbo savarankiškai, nekeliant reikalavimo paklusti atitinkamai darbo tvarkai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d. G. J. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 41³ str. 1 d., G. J. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė