Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-26 nutarimu G. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių, 98 straipsnio nuostatas, vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini), nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei apie L. Š. įdarbinimo pradžią neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, L. Š. leido dirbti juvelyrinių dirbinių priėmėja. L. Š. (duomenys neskelbtini), G. J. vykdant individualią veiklą, jo naudai dirbo nuo 2012-03-01 iki 2014-11-13 už 100 Lt mėnesinį darbo užmokestį.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. M. nurodo, kad verslo liudijimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla. Įsigijus verslo liudijimą ar įregistravus individualią veiklą pagal pažymą vykdoma veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį (2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. 1X-1007 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojų santykių. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta ir pan. Tai yra verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Tačiau, nustačius darbo sutarties požymius, verslo liudijimo išdavimo faktas nelegalaus darbo konstatavimui reikšmės neturi.

Apelianto tvirtinimu, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. J. turėjo verslo liudijimą. L. Š. dirbo juvelyrų dirbtuvėse turėdama įsigijusi Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, tačiau L. Š. savarankiškai veiklos nevystė: byloje nustatyta, kad L. Š. dirbo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. J. naudai: iš klientų priimdavo juvelyrinių dirbinių užsakymus gamybai ir taisymui, išrašydavo užsakymų kvitus, gautus iš klientų grynuosius pinigus atiduodavo juvelyrui su užsakymais ir pan. Esančiais byloje įrodymais nustatyta, kad L. Š. reguliariai atlikinėjo G. J. naudai sutartus darbus, už kuriuos gaudavo atlyginimą, tačiau raštu darbo sutartis nebuvo sudaryta. Darbo santykiai tarp G. J. ir L. Š. laikytini tęstinio pobūdžio. L. Š. sutiko su G. J. siūloma darbo vieta (duomenys neskelbtini), darbo vietos sąlygomis, darbo sąlygomis, jo naudai atliko nustatytas darbo funkcijas, t. y. bendravo su juvelyro dirbtuvių klientais, priimdavo užsakymus, paimdavo grynuosius pinigus ir juos perduodavo juvelyrui, išrašydavo kvitus ir pan.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apelianto nuomone, yra visi darbo teisių santykių esminiai reikalavimai. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad L. Š. G. J. nuo 2012-03-01 iki 2014-11-13 dirbo neteisėtai ir nelegaliai, tai yra nesudarius darbo sutarties ir nepranešus apie jos įdarbinimą Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. L. Š. dirbo G. J. naudai, su juo buvo sutarta dėl darbo sąlygų ir kt. G. J. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. M. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir paskirti G. J. nuobaudą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, nes jo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 302⁵ straipsnio reikalavimų.

ATPK 302⁵ straipsnyje reikalaujama, kad apeliaciniame skunde dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje būtų nurodyta: apygardos teismo pavadinimas; byla, dėl kurios paduodamas apeliacinis skundas; skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje ar jo (jos) dalies esmė; nutarimo (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai; apeliacinį skundą padavusio asmens prašymai.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. apeliaciniame skunde prašoma Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir paskirti G. J. nuobaudą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-26 nutarimu G. J. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nutarimą pakeisti ir G. J. nubausti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, tačiau nėra prašymo paskirti G. J. konkrečią nuobaudą, ir tai prieštarauja ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatoms dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribų apygardos teisme.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje už nelegalų darbą numatyta bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų (įstatymo Nr. IX-1260 redakcija, galiojusi iki 2015-01-01). Nuo 2015-01-01 galiojančioje ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje (įstatymo Nr. XII-1236 redakcija) už nelegalų darbą numatyta bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Nesant apeliaciniame skunde apelianto prašymo paskirti G. J. konkretaus dydžio nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, dar ir esant tokiam dideliam skirtumui tarp sankcijos minimumo ir maksimumo, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, paskirti konkrečios nuobaudos negali.

Apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas (ATPK 302⁶ straipsnio 1 dalis). Priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas turėjo apeliantui pasiūlyti apeliacinio skundo trūkumus ištaisyti. Neatitinkančio Lietuvos Respublikos ATPK 302⁵ straipsnio reikalavimų apeliacinio skundo trūkumai turėjo būti pašalinti per apylinkės teismo nustatytą terminą (ATPK 302⁶ straipsnio 6 dalis).

Kadangi apeliacinis skundas perduotas nagrinėti apygardos teismui iš esmės, o ATPK šiam teismui teisės reikšti iniciatyvą apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti nenumato, priimtinas vienas iš ATPK 302¹² straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.