Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. liepos 12 d. raštą Nr. (1.29-K E)2K-2285 „Dėl sutikimo davimo statinių atstatymui buvusioje vietoje“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – atsakovas, Kultūros paveldo departamentas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 21 d. prašymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – Kulto namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Kauno mečetė, Mečetė). Pastatas – Kulto namai yra įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų registrą (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). 0,8405 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra perduotas panaudos teise pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S2-3417 nurodė, kad Mečetei ir jos teritorijai nėra nustatytos vertingosios savybės bei nėra parengtas individualus apsaugos reglamentas, kuriame būtų nustatyti konkretūs paveldosaugos reikalavimai, todėl prašė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) skubos tvarka organizuoti Mečetės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto, kuriame būtų nustatytos šio objekto vertingosios savybės, parengimą ir, patvirtinus šį aktą, parengti Mečetės individualų apsaugos reglamentą, kurį rengiant būtų išnagrinėta galimybė Mečetės teritorijoje pastatyti naują pastatą, reikalingą Mečetės ir jos teritorijos tvarkymui, eksponavimui ir naudojimui bei būtų nustatyti atitinkami paveldosaugos reikalavimai. Kultūros paveldo departamento Trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2019 m. lapkričio 11 d. aktu Nr. KPD-SK-412 (toliau – ir Aktas) nutarė patikslinti Registre registruotos vertybės duomenis Nr. 1151. 2019 m. gruodžio 13 d. tvirtinimo aktu Nr. IRKS-23 buvo patvirtintas 2019 m. gruodžio 13 d. Kultūros paveldo objekto individualus apsaugos reglamentas Nr. IRKS-24 (toliau – ir Reglamentas). Reglamento priede, VĮ „Lietuvos paminklai“ 2019 m. parengtoje kultūros vertybės teritorijos schemoje nurodyta, kad teritorijoje esančios vertingosios savybės: pirmosios mečetės vieta (pažymėta plane Nr. 3), pirmo namo vieta (pažymėta plane Nr. 4), antro namo vieta (pažymėta plane Nr. 5).

3. Pareiškėjo nuomone, Raštas yra parengtas šiurkščiai pažeidžiant įstatymo viršenybės principą. Kultūros paveldo departamentui buvo žinoma ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra parengęs 2018 m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarkybos darbų projektą, kuriuo numatomas želdinių tvarkymas, naujų važiuojamosios dangos, betoninių trinkelių takų, rekreacijai skirtų suoliukų, teritorijos apšvietimo, aikštelės su drenuojančiu sluoksniu ir vejos viršutine danga įrengimas, atraminių mūro sienelių, granitinių laiptų ir panduso rekonstrukcija, buvusios medinės mečetės vietoje bendruomenės reikmėms namo atstatymas, teritorijos aptvėrimas ažūrine metaline tvora pagal buvusią autentišką tvorą. Taip pat planuojama visoje teritorijoje atlikti žemės lyginimo darbus ir naujai įrengti veją, panaudoti esamą tereno viršutinę dirvožemio dalį. Kultūros paveldo departamentui atsisakius derinti minėtą tvarkybos projektą ir nurodžius, kad turi būti pirmiau nustatytos Kauno mečetės vertingosios savybės ir buvo pareiškėjo inicijuota individualaus apsaugos reglamento rengimo procedūra Kultūros paveldo departamente. Taigi, pačios procedūros tikslas buvo tam, kad būtų nustatytos Kauno mečetės vertingosios savybės ir pareiškėjas galėtų parengti projektą bendruomenės namo statybai. Atsakovui parengus ir patvirtinus Aktą bei Reglamentą, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą su 2021 m. birželio 21 d. prašymu išduoti sutikimą atkurti medinės mečetės pastatą, pirmą namą ir antrą namą, buvusius žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau, kaip esminį Rašto motyvą, atsakovas nurodė, jog nėra nustatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo (toliau – NKPAĮ) 23 straipsnio 4 dalyje minima Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos atkūrimo tvarka.

4. Pareiškėjas nurodė Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 4 straipsnį ir teigė, kad šių nuostatų pažeidimas pasireiškė tuo, jog Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos neužtikrino, jog būtų sukurtas poįstatyminis teisės aktas, detalizuojantis bendrąją NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalies teisės normą dėl stichinių nelaimių ar žmonių sunaikintų kultūros paveldo objektų atkūrimo tvarkos. Pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 5 straipsnio d punktu, pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą stichinių nelaimių ar žmonių sunaikintų kultūros paveldo objektų atkūrimą remiantis išimtinai poįstatyminio teisės akto nebuvimu, nors nesant specialiosios normos, turėjo būti taikytina bendroji norma.

5. Atsakovo Raštas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes Rašte atsakovas nenurodė, kokiais įrodymais ir kokiu teisinius pagrindu grindė Rašte išdėstytus motyvus, o Rašte išdėstytų motyvų nepakanka, kad pareiškėjas pilnai suprastų kokiu pagrindu jo prašymas nebuvo tenkintas. Nepagrįstas atsakovo motyvas, jog nėra aišku, ar senosios kapinės su kapavietėmis iš teritorijos yra iškeltos, todėl tai galima nustatyti tik atlikus pilnus teritorijos archeologinius tyrimus. Atsakovas pats nurodė, kad iš teritorijos, šiai dienai priskiriamos žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno miesto Vykdomojo komiteto sprendimu 1959 m. kovo 25 d. sprendimu „Dėl Kauno miesto centrinių kapinių, esančių Lenino pr., perkėlimo“ nuspręsta kapines iškelti per dvejus metus. Nors dar teritorijoje veikiant kapinėms, apie 1860 m. pastatyta medinė mečetė ir du mediniai namai prie dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad buvusių statinių vietoje kapų nebuvo, o teritorijoje iki tol buvę kapai buvo iškelti.

6. Pareiškėjo iniciatyva dar 2003 m. birželio 10 d. buvo atlikta paveldosaugos ekspertizė, kurios metu buvo įvertinti istorinė teritorijos raida, esami statiniai bei aplinka. Taip pat, tikslu, kad Kultūros paveldo departamente būtų patvirtintas teritorijos tvarkybos planas, pareiškėjas organizavo ir buvo atlikti visos 8 405 kv. m dydžio teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, archeologiniai kasinėjimai, kurių metu Georadaro tyrimu buvo ištirtas iki 6 metrų gylio požeminiai sluoksniai ir nustatyta: paviršiniuose plokštuminiuose pjūviuose gerai matomas esamų takų tinklas ir kiti paviršiniai objektai (smėlio dėžės, plytelės). Dėl gausybės asfaltuotų takų, duomenys iš gilesnių sluoksnių labai triukšmingi. Siekiant sustiprinti gilesnių sluoksnių atspindžius bandyta sumuoti plokštuminius pjūvius. Suminiuose plokštuminiuose pjūviuose aptiktos vos 3 kapavietės dydžio anomalijos (B, C ir D) iš kurių tik dvi (B ir D) matomos skirtingų gyliu plokštuminiuose pjūviuose. Atsižvelgiant į aptiktų anomalijų vietą (šalia medžių), galima manyti, kad anomalijos galėjo atsirasti dėl medžių šaknų. Remiantis paminėtais archeologiniais tyrinėjimais, buvo patvirtinta Taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų Kauno mieste (duomenys neskelbtini) archeologinių žvalgymų 2019 m. rugsėjo 15 d. pažyma, kurioje priimta išvada, kad kadangi skenavimas georadaru parodė, jog (duomenys neskelbtini) sklype Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau buvę palaidojimai greičiausiai yra sunaikinti, rekomenduojama leisti vykdyti numatytus tvarkybos darbus kartu su archeologiniais žvalgymais. Šie dokumentai ir jais konstatuotos aplinkybės buvo žinomos atsakovui Rašto nagrinėjimo ir rengimo metu.

7. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi vadovautis teisinės viršenybės principu. Nors atsakovas, kaip vieną iš prašymo netenkinimo motyvų nurodė, jog vietovėje turi būti atlikti pilni teritorijos archeologiniai tyrimai, tačiau nėra nurodomas nei vienas teisės aktas ir apie šį motyvą atsakovas rašte plačiau nepasisako, toks reikalavimas – atlikti pilnus archeologinius tyrimus visai 8 405 kv. m teritorijai, nors norimos atstatyti išnykusios kultūros paveldo vertybės teužima labai nedidelę dalį šio ploto (iki 300 kv. m), yra neproporcingas ir perteklinis. Pareiškėjas prašė atsakovo duoti sutikimą atkurti medinės mečetės pastatą, pirmą namą ir antrą namą, buvusius žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau atsakovas Rašte pasisakė tik dėl medinės mečetės, tačiau dėl pirmo namo ir antro namo, buvusių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, nepasisakė ir išsamiau nemotyvavo, todėl šioje dalyje prašymas liko neišnagrinėtas.

8. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nėra pateikęs valstybės ir savivaldybių institucijų ir visuomenės pritarimo pastatų atkūrimui minėtoje teritorijoje. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo gavimo, tačiau tai nebuvo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuriam yra būdingi minėti suderinimai. Atsakovas nėra konkrečiai įvardinęs, kokių valstybės ir savivaldybių institucijų pritarimai turi būti pateikti, bei nenurodė, kokia tvarka turi būti gautas visuomenės pritarimas statinių atstatymui.

9. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys Kiti inžineriniai statiniai ir Pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), teritoriją. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Kauno Naujamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Atsakovas, remdamasis NKPAĮ 2 straipsnio 18 dalimi, paaiškino, kad pareiškėjui priklausantys kiti inžineriniai statiniai ir Pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat patenka į nacionalinės reikšmės registrinio kultūros paveldo objekto – Kauno senųjų kapinių, vad. Karmelitų kapinėmis, komplekso (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2015 m. sausio 26 d. aktu Nr. KPD-SK-248 patikslino Kauno senųjų kapinių, vad. Karmelitų kapinėmis, komplekso apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre (nustatė vertingąsias savybes ir apibrėžė teritorijos ribas). Kauno senųjų kapinių, vad. Karmelitų kapinėmis, komplekso vertingųjų savybių pobūdis: Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą retas); Dailės (lemiantis reikšmingumą retas); Istorinis (lemiantis reikšmingumą retas); Kraštovaizdžio; Memorialinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Sakralinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Urbanistinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Želdynų (lemiantis reikšmingumą tipiškas).

11. Nagrinėjamu atveju svarbi Kauno senųjų kapinių, vad. Karmelitų kapinėmis, komplekso vertingoji savybė – ,,7.5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius: <...> Kauno senosios kapinės suplanuotos 1847 m. kartu su visu Naujamiesčiu pagal patvirtintą Kauno plėtros planą. <...>. Kapinių teritorija buvo suskirstyta sklypais pagal miesto gyventojų konfesijas: centrinė (didžiausia) dalis atiduota katalikams, pietinė – stačiatikiams, šiaurinė – evangelikams liuteronams, nuo pastarosios atrėžtas šiaurės rytinis kampas musulmonams. Sklypai skirti laidojimui, bet nedrausta statyti maldos namų, mokyklų. <...>. Musulmonų (caro laikais vadintų mahometonais) sklype apie 1860 m. pastatyta medinė mečetė ir du mediniai namai prie dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės. 1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, Kauno totorių draugijos iniciatyva jų vietoje pastatyta mūrinė mečetė (archit. V. M. ir A. N.). <...>. Kauno miesto Vykdomasis komitetas, baimindamasis visuomeninės tvarkos pažeidimų, nutarė kapines likviduoti. Buvo priimti sprendimai dėl palaikų perkėlimo į kitas kapines: <...>, 1959 m. kovo 25 d. sprendimas „Dėl Kauno miesto centrinių kapinių, esančių Lenino pr., perkėlimo“. Giminės ir artimieji dalį mirusiųjų palaikų perkėlė į Petrašiūnų, Seniavos, Panemunės, Eigulių ir kitas kapines, o kita dalis liko žemėje “. Pastatas – Kulto pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas - Kauno mečetė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Kauno mečetė pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui bei saugoti viešajai pagarbai. Kauno mečetės vertingąsias savybes ir reikšmingumo lygmenį nustatė ir teritorijos ribas apibrėžė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2019 m. lapkričio 11 d. aktu Nr. KPD-SK-412 (su vėlesniais pakeitimais). Vertingųjų savybių pobūdis: Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą unikalus); Istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Sakralinis (lemiantis reikšmingumą svarbus).

12. Atsakovas nurodė NKPAĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-974, 13 punktą ir paaiškino, kad paveldosaugos reikalavimai turi užtikrinti objekto autentiškumo ir vertingųjų savybių išsaugojimą arba minimalų jų keitimą, pritaikant objektą naudojimui. Individualiuose apsaugos reglamentuose turi būti paaiškinta, remiantis kokiais apsaugos ir apskaitos dokumentais yra parengti jose nurodyti paveldosaugos reikalavimai, ne išimtis ir šis atvejis. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius patvirtino (2019 m. gruodžio 13 d. Nr. IRKS-23) VĮ „Lietuvos paminklai“ parengtą Kauno mečetės (u. k. (duomenys neskelbtini)) individualų apsaugos reglamentą Nr. IRKS-24 (toliau – ir Reglamentas). Atsakovas, remdamasis NKPAĮ 2 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad Reglamente išdėstyti paveldosaugos reikalavimai nustatomi vertybės teritorijos daliai I, apimančiai žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,8405 ha), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra perduotas panaudos teise pareiškėjui. Reglamente yra išdėstyti bendrieji paveldosaugos reikalavimai; reikalavimai žemės darbams; reikalavimai statinių ar įrenginių statybai (statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos medžiagoms); reikalavimai apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai; reikalavimai transporto srautams, jų intensyvumui; reikalavimai objekto, jo teritorijos priežiūrai; reikalavimai valdymui ir naudojimui; reikalavimai privalomiems atlikti tyrimams. Reglamente buvo „išnagrinėta galimybė Mečetės teritorijoje pastatyti naują pastatą, reikalingą Mečetės ir jos teritorijos sutvarkymui“, kas nurodyta skunde ir išdėstyta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2018 m. vasario 4 d. rašte Nr. S2-3417. Be to, kaip nurodoma šiame rašte „naujas pastatas reikalingas Mečetės ir jos teritorijos sutvarkymui“ pasakytina, kad tai nėra Mečetės sutvarkymui reikalingų pastatų (pirmosios mečetės, pirmo ir antro namų) atstatymas. Mečetė ir jos teritorija gali būti tvarkoma ir be pirmosios mečetės, pirmo ir antro namų atstatymo. Istoriškai per visą laikotarpį, teritorijoje nebuvo dviejų veikiančių mečečių, senosios kapinės su kapavietėmis iš teritorijos yra iškeltos, jas galima nustatyti tik atlikus pilnus teritorijos archeologinius tyrimus.

13. Atsakovas vadovavosi NKPAĮ 2 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 4 dalimi. Atsakovo teigimu, teisės akte nurodomos sąlygos yra kumuliatyvios. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2013 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. S2-2095 atsakovą buvo informavusi, kad ministerija rengia kultūros paveldo objektų atkūrimo tvarkos aprašo projektą. Taip pat Lietuvos Respublikos kultūros ministerija buvo parengusi ir 2016 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S2-2939 pateikusi Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai, Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Senojo Kauno draugijai, draugijai „Pilis“ derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kultūros paveldo objektų atkūrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą. Dėl kokių priežasčių iki šiol nėra patvirtinta kultūros paveldo objektų atkūrimo tvarka, atsakyti ne atsakovo kompetencijoje. Taigi, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi atkūrimo tvarkos, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, vadovavosi esančia bendrąja teisės norma (NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostata), pabrėždamas, kad šiuo metu nėra nustatytas atkūrimo „išimtinis atvejis”. Taip pat pagal istorinius šaltinius žinoma, kad senoji medinė mečetė buvo nugriauta sąmoningai, pastačius naują, architektūriniu požiūriu vertingesnę mūrinę mečetę. Be to, medinė mečetė nėra paskelbta kultūros paveldo objektu.

14. Archeologiniai tyrimai vykdomi Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ (toliau – PTR), patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538, nustatyta tvarka. Archeologo parengta „Taikomųjų mokslinių archeologinių tyrimų Kauno mieste (duomenys neskelbtini) archeologinių žvalgymų pažyma (2021 m. rugsėjo 15 d.)“ parengta dėl (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijos numatyto aptvėrimo metaline tvora, parkavimo įrengimo ir apleistų takų atnaujinimo ir yra tyrėjo parengtas dokumentas, kuriame glaustai pateikiami atliktų archeologinių tyrimų rezultatai, išvados ir pasiūlymai dėl tirtam objektui taikytinų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų (PTR 10 dalies 4 pastraipa), t. y. ne detalūs teritorijos archeologiniai tyrimai – plačios apimties archeologiniai tyrimai, kuriais siekiama surinkti išsamius duomenis apie tiriamus objektus (PTR 10 dalies 8 pastraipa). Atsakovas pareikalavo archeologinius tyrimus atlikti tikslu „ar senosios kapinės su kapavietėmis iš teritorijos yra iškeltos“. Archeologinių žvalgymų pažymoje teigiama, kad „dėl gausybės asfaltuotų takų, gauti duomenys yra triukšmingi. Skenavimo metu aptiktos vos 3 kapavietės dydžio anomalijos (B, C ir D), jog jos fiksuotos šalia medžių labiausiai tikėtina, kad jos atsirado dėl medžio šaknų“. Taigi, yra tikimybė teritorijoje surasti kapavietes, nes vietą detaliai ištirti trukdė asfaltuoti takai ir medžių šaknys. Atsakovas 2019 m. yra išnagrinėjęs UAB „J.ARCH“ 2019 m. gegužės 14 d. prašymą peržiūrėti ir pritarti tvoros, automobilių stovėjimo aikštelės, inžinerinio statinio – įvažos statybos ir takų dangos keitimo (duomenys neskelbtini), Kaune, projektinius pasiūlymus. Atsakovas juos 2019 m. birželio 7 d. suderino su pastabomis.

II.

15. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso kiti inžineriniai statiniai: Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Kulto namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune. Pastatas – Kulto namai yra įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų registrą (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). 0,8405 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra perduotas panaudos teise pareiškėjui. 2021 m. birželio 21 d. pareiškėjo atstovas Kultūros paveldo departamento Kauno skyriui pateikė prašymą išduoti sutikimą atkurti medinės mečetės pastatą, pirmą namą ir antrą namą, buvusius sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius 2021 m. liepos 12 d. Raštu pareiškėjo prašymo netenkino.

17. Teismas išanalizavo NKPAĮ 2 straipsnio 20 punktą, 2 straipsnio 1 dalį.

18. Teismas nustatė, kad Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius 2019 m. gruodžio 13 d. Tvirtinimo aktu Nr. IRKS-23 patvirtino Kauno mečetės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) Individualų apsaugos reglamentą Nr. IRKS-24. Reglamentu nustatyti paveldosaugos reikalavimai kultūros vertybės teritorijos daliai I, apimančiai žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra perduotas panaudos teise pareiškėjai. Pagal Reglamento 1.10 punktą vertingosios savybės ar saugomos dalys ir elementai užfiksuoti ir teritorijos ribos apibrėžtos/nustatytos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. akte Nr. KPD-SK-412. Akto duomenimis kultūros vertybės – Kauno mečetės vertingosios savybės be kita ko yra planavimo sprendiniai: plano struktūra, kurią formuoja mečetė ŠR teritorijos dalyje, į PV nuo jos esanti pirmosios mečetės vieta, į ŠV – dviejų namų vietos bei senosios kapinės P ir ŠR teritorijos dalyse (Akto 7.1.3.1. p.); buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos - pirmosios mečetės vieta sklypo centrinėje dalyje (-; -; TRP 3; IKONOGR Nr. 15, 16, 37-39; FF Nr. 1, 2, 6, 7; 2019 m ); pirmo ir antro namų vietos sklypo ŠV dalyje (-; -; TRP 4-5; IKONOGR Nr. 5, 6, 8¬10, 12, 14, 15; FF Nr. 1, 2, 4, 9; 2019 m.) (Akto 7.1.3.2. p.).

19. Teismas, atsižvelgęs į Reglamento 2.2.3., 2.2.4. ir 2.4.7. punktus, pažymėjo, kad kaip matyti iš Reglamento turinio, kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms priskiriamos buvusio komplekso dalių (statinių – 1860 m. pastatytos medinės mečetės bei dviejų medinių pastatų) liekanos ar jų vietos. Reglamente prioritetas teikiamas reljefo, po žeme esančių statinių liekanų išsaugojimui. Taip pat Reglamentu draudžiama naujų pastatų statyba kultūros vertybės teritorijos dalyje „I“.

20. Teismas, išanalizavęs NKPAĮ 2 straipsnio 5 dalį, 23 straipsnio 4 dalį, nurodė, kad kultūros paveldo objektas gali būti atkuriamas tik išimtiniais atvejais ir tik tuomet, kai egzistuoja NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų visuma. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjo siekiamas atkurti kultūros paveldo objektas turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę, yra itin svarbus tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti, atkūrimo galimybė nėra pagrįsta išsamiais istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis, nėra duomenų, jog atkūrimui pritaria valstybės ir savivaldybių institucijos bei visuomenė. Taip pat nėra duomenų, jog atkūrimo metu nebus sukelta grėsmė turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms nekilnojamojo paveldo objekto liekanoms ir saugomai vertybei – buvimo vietai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, jog atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išduoti sutikimą atkurti medinės mečetės pastatą, pirmą namą ir antrą namą, buvusius sklype (duomenys neskelbtini), Kaune.

21. Dėl pareiškėjo argumento, jog atsakovas neturėjo pagrindo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl to, jog nėra nustatyta NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalyje minima Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos atkūrimo tvarka, teismas pažymėjo, jog paminėtos atkūrimo tvarkos nenustatymas nėra vienintelis argumentas, kuriuo remiantis atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Rašte yra įvertinta prašomo atkurti kultūros paveldo objekto atitiktis NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatytoms sąlygoms, todėl Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos atkūrimo tvarkos nebuvimas nekeičia ginčo situacijos vertinimo iš esmės.

22. Teismas, išanalizavęs VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1-8 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad šiuo atveju teismas nenustatė, kad atsakovas skundžiamu Raštu būtų pažeidęs VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus administraciniams sprendimams. Skundžiamas Raštas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, nurodyti atsisakymo patenkinti pareiškėjos prašymą teisiniai bei faktiniai pagrindai, motyvų išdėstymas aiškus ir pakankamas, Rašte nurodyta apskundimo tvarka, taip pat nurodyti visi VAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyti individualaus administracinio akto elementai (administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos). Kadangi skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais motyvais.

23. Teismas, nustatęs, kad skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. birželio 21 d. prašymą.

24. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai.

III.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas, atsižvelgęs į NKPAĮ 2 straipsnio 14 punktą, nurodo, kad pareiškėjui priklausantis Pastatas – Kulto namai yra įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų registrą (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ne kaip atskiras vienetas, o kaip visas kompleksas, kartu su juo į kompleksą įtraukiant ir kitas vertybes – 1860 metais pastatytą medinę mečetę bei du jai aptarnauti skirtus medinius pastatus. Tą patvirtina teisės aktuose įtvirtintos svarbiausios Kauno mečetės vertingosios savybės, įtvirtintos punkte Nr. 7.1.3.1. planavimo sprendiniai.

27. Nors teismas, nurodydamas, jog Reglamento 2.4.4. punktas neleidžia naujų pastatų statybos vertybės teritorijos dalyje „I“, tarsi sprendžia, kad Reglamentas draudžia statyti ir pareiškėjo norimus atstatyti 1860 metais pastatytą medinę mečetę bei du jai aptarnauti skirtus medinius pastatus, tačiau darydamas tokią išvadą teismas sutapatina sąvokas „nauja statyba“ ir „atkūrimas“, kadangi vėlesni Reglamento punktai leidžia vykdyti statybą.

28. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad neegzistuoja NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų visuma. Teismas, vertindamas skundžiamo Rašto teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kad Raštu nėra sprendžiama dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kadangi atsakovas net nėra tas subjektas, kuris Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali priimti sprendimus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Pareiškėjas prašė atsakovo tik duoti sutikimą atkurti medinės mečetės pastatą, pirmą namą ir antrą namą, buvusius žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune, tai yra, tai nebuvo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl reikalavimas pateikti visus NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus dar negalėjo būti taikomas, kadangi jis galės būti įgyvendinamas.

29. Pareiškėjui nėra suprantamas teismo argumentas, kad priimant skundžiamą Raštą ar teismui nagrinėjant šią administracinę bylą, nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog atkūrimo metu nebus sukelta grėsmė turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms nekilnojamojo paveldo objekto liekanoms ir saugomai vertybei – buvimo vietai. Pareiškėjo į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pastatų atkūrimo metu nebus sukelta grėsmė turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms nekilnojamojo paveldo objekto liekanoms ir saugomai vertybei – buvimo vietai. Be to, pareiškėjo nuomone, ne pareiškėjas privalėjo įrodinėti aplinkybę, kad atkurtini pastatai nesukels grėsmės turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms nekilnojamojo paveldo objekto liekanoms ir saugomai vertybei buvimo vietai, o būtent atsakovas, kuris yra viešo administravimo subjektas ir kuris priėmė administracinį sprendimą neišduoti sutikimo.

30. Teismas visiškai nesprendė dėl pareiškėjo argumento, jog atsakovas neturėjo pagrindo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl to, jog nėra nustatyta NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalyje minima Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos atkūrimo tvarka, nes nurodė, jog paminėtos atkūrimo tvarkos nenustatymas nėra vienintelis argumentas, kuriuo remiantis atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

31. Pareiškėjas pakartotinai nurodo argumentus dėl VAĮ 10 straipsnio reikalavimų pažeidimų ir dėl atsakovo perteklinio reikalavimo atlikti išsamius archeologinius kasinėjimus pareiškėjo valdomame žemės sklype.

32. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo cituojami IAR 2.4.7. punkto reikalavimai („galimi tvarkomieji statybos darbai: remontas, rekonstravimas, išsaugant vertingąsias savybes“) taikomi teritorijai, bet ne kultūros paveldo objektui, pvz., joje esantiems takams, jų dangai, išplanavimo keitimui, reljefui (dangai).

35. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nėra nuoseklus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėsto teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 ir 37 straipsniai) pagal kurias visuomenė informuojama apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus, taip parodydamas, kad jis žino (žinojo), kokia tvarka turi būti gautas visuomenės pritarimas statinių atstatymui, nes savo 2021 m. rugpjūčio 11 d. skunde dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus teigė visiškai priešingai („Atsakovas 2021 m. liepos 12 d. sprendime turėjo konkrečiai įvardinti kokių valstybės ir savivaldybių institucijų pritarimai turi būti pateikti, bei kad atsakovas nenurodė kokia tvarka turi būti gautas visuomenės pritarimas statinių atstatymui“).

36. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pagal Statybos įstatymo 34 straipsnį „Statinio projekto ekspertizė“ atlikus statinio projekto ekspertizę nustatoma, „ar objektas turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę, yra itin svarbus tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti ir dera prie kraštovaizdžio“. Statybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai gavus statybą leidžiantį dokumentą keičiami šioje dalyje nurodytų statinių projektų sprendiniai, kuriais įgyvendinami aplinkos prieinamumo reikalavimai.

37. Paneigtinas pareiškėjo teiginys dėl Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų neveikimo, neužtikrinant poįstatyminiu teisės aktu atkūrimą reglamentuojančios tvarkos nustatymo, nes atsakovo žiniomis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2013 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. S2-2095 atsakovą buvo informavusi, kad ministerija rengia kultūros paveldo objektų atkūrimo tvarkos aprašo projektą. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija buvo parengusi ir 2016 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S2-2939 pateikusi Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai, Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Senojo Kauno draugijai, draugijai „Pilis“ derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kultūros paveldo objektų atkūrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą. Dėl kokių priežasčių iki šiol nėra patvirtinta kultūros paveldo objektų atkūrimo tvarka, atsakyti ne atsakovo kompetencijoje.

38. Dėl archeologinių tyrimų atlikimo atsakovas pažymi, kad archeologiniai tyrimai vykdomi paveldo tvarkybos reglamentą PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ (toliau PTR), patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 nustatyta tvarka.

39. Atsakovas, remdamasis archeologo P. V. parengta „Taikomųjų mokslinių archeologinių tyrimų Kauno mieste (duomenys neskelbtini) archeologinių žvalgymų pažyma (2021 m. rugsėjo 15 d.)“, nurodo, kad yra tikimybė teritorijoje surasti kapavietes, nes vietą detaliai ištirti trukdė asfaltuoti takai ir medžių šaknys. Be to, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto A. V. 2003 m. birželio 10 d. paveldosauginė ekspertizė neatitinka šiuo metu galiojančių kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento Rašto bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 21 d. prašymą dėl sutikimo davimo statinių atstatymui buvusioje vietoje teisėtumo bei pagrįstumo.

41. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

43. NKPAĮ 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų, o vadovaujantis šio straipsnio 20 dalimi, nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 1 dalį konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos, apsaugos zonos ar tokių objektų tipo paveldosaugos reikalavimai nustatomi apsaugos reglamente. Atkūrimo sąvoka įtvirtinta 2 straipsnio 5 dalyje – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai.

44. Byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas Reglamentu nustatė paveldosaugos reikalavimus kultūros vertybės teritorijos daliai I, apimančiai žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra perduotas panaudos teise pareiškėjui. Pagal Reglamento 1.10 punktą vertingosios savybės ar saugomos dalys ir elementai užfiksuoti ir teritorijos ribos apibrėžtos / nustatytos Akte. Akto duomenimis kultūros vertybės – Kauno mečetės vertingosios savybės be kita ko yra planavimo sprendiniai: plano struktūra, kurią formuoja mečetė ŠR teritorijos dalyje, į PV nuo jos esanti pirmosios mečetės vieta, į ŠV – dviejų namų vietos bei senosios kapinės P ir ŠR teritorijos dalyse (Akto 7.1.3.1. p.); buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos – pirmosios mečetės vieta sklypo centrinėje dalyje (-; -; TRP 3; IKONOGR Nr. 15, 16, 37-39; FF Nr. 1, 2, 6, 7; 2019 m ); pirmo ir antro namų vietos sklypo ŠV dalyje (-; -; TRP 4-5; IKONOGR Nr. 5, 6, 8­10, 12, 14, 15; FF Nr. 1, 2, 4, 9; 2019 m.) (Akto 7.1.3.2. p.). Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms priskiriamos tik buvusio komplekso dalių liekanos ar jų vietos ir tai yra pirmosios mečetės vieta sklypo centrinėje dalyje bei pirmo ir antro namų vietos sklypo ŠV dalyje, tačiau pačių statinių – 1860 m. pastatytos medinės mečetės ir dviejų pastatų vertingosios savybės nenustatytos, o šie pastatai nėra išlikę.

45. Vadovaujantis NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai išimtiniais atvejais, nesukeliant grėsmės turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms jų liekanoms, dalims ar elementams, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atkuriami, jeigu: 1) atkūrimo galimybė pagrįsta išsamiais istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis; 2) objektas turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę, yra itin svarbus tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti ir dera prie kraštovaizdžio; 3) atkūrimui pritaria valstybės ir savivaldybių institucijos ir visuomenė. Ginčo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nesurinkta įrodymų, kad egzistuoja NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų visuma pareiškėjo nurodomų buvusių pastatų atkūrimui, o dėl šios priežasties Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos atkūrimo tvarkos nebuvimas nekeičia ginčo situacijos teisinio vertinimo iš esmės.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo 2021 m. birželio 21 d. prašymą dėl sutikimo davimo statinių atstatymui buvusioje vietoje, kurio pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas Raštas, grindė būtent anksčiau aptartu aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu (šios nutarties 43, 45 nutarties p.), tačiau apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos jam dar neturėjo būti taikomos, nes šiuo atveju nėra sprendžiama dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tokio pobūdžio prieštaringi argumentai vertinami kritiškai ir atmetami kaip nepagrįsti.

47. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai, kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą dėl nepagrįstai pareiškėjui keliamo reikalavimo atlikti išsamius archeologinius kasinėjimus pareiškėjo valdomame žemės sklype, nes, kaip matyti iš skundžiamo Rašto turinio bei nurodomo motyvo, kad „<...> Istoriškai per visą laikotarpį, teritorijoje nebuvo dviejų veikiančių mečečių, ar senosios kapinės su kapavietėmis iš teritorijos yra iškeltos, galima nustatyti tik atlikus pilnus teritorijos archeologinius tyrimus <...>“ nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas buvo įpareigotas tokius tyrimus atlikti bei dėl šios aplinkybės tarp šalių yra kilęs ginčas.

48. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių teisinės reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

49. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.