- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-547-440/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01838-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- J. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės V. Š. 2013 m. vasario 14 d. priimto patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2013-03-07 pareiškėjas J. G. su skundu kreipėsi į antstolę V. Š. prašydamas panaikinti 2013-02-14 priimtą patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427. Tuo pat metu pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese iki teisme bus galutinai išnagrinėtas jo skundas dėl antstolės priimto procesinio sprendimo teisėtumo, nes priešingu atveju, paskelbtų varžytynių metu turtas gali būti realizuotas, o skundas dėl varžytynių paskelbimo nebetektų prasmės. Teismas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir 2013-03-15 nutartimi sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427. Antstolei pateiktame skunde, pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7740-79/2012 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės V. Š. vykdomą išieškojimą vykdymo procese Nr. 0071/10/1042 iki bus galutinai išnagrinėti pareiškėjo skundai dėl antstolės veiksmų. Pirmos instancijos teismas pareiškėjo skundus atmetė, apeliacinės instancijos teismas 2013-02-05 nutartimi paliko galioti pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą. Remiantis pareiškėjo prašymu, Šiaulių apylinkės teismas 2013-02-14 ir 2013-03-01 nutartimis (atitinkamai įsiteisėjo 2013-02-21 ir 2013-03-01) panaikino 2012-11-19 civilinėje byloje Nr. 2-7740-79/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3711-845/10 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas antstolės V. Š. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427. Galutinai minėta byla buvo išspręsta 2012-06-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai priėmus nutartį byloje Nr. 3K-7-306/2012, pagal kurią pareiškėjo pareikštas ieškinys atmestas. Pareiškėjas pažymėjo, kad pirmos instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos nei pirmos, nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismų. Pareiškėjo teigimu, antstolė 2013-02-14 priimdama skundžiamą patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą, nes patvarkymo priėmimo metu galiojo Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427 buvo sustabdytas.
2013-03-15 antstolė pateikė teismui 2013-03-14 priimtą patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su pateiktu reikalavimu nesutinka. Pažymėjo, kad 2013-02-14 Šiaulių apylinkės teismo priimta nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės taikytos civilinėje byloje Nr. 2-7740-79/2012, yra įsiteisėjusi, todėl varžytynių vykdymui šios laikinosios apsaugos priemonės įtakos jau nebeturi. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-03 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3711-845/10 buvo apibrėžtas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikas – laikinosios apsaugos priemonės galioja iki to momento, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7740-79/2012. Antstolės nuomone, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja, papildomas jų panaikinimas nėra reikalingas ir būtų perteklinis, todėl varžytynių procedūra turi būti vykdoma toliau. Akcentavo, kad patikrinus Turto arešto aktų registro duomenų bazę nenustatyta, kad Turto arešto registre būtų įregistruota nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri draustų antstolei V. Š. realizuoti konkretų turtą, priklausantį J. G. – prekybos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Prašė paskirti baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes pareiškėjas skundžia kiekvieną antstolės V. Š. veiksmą dėl jam priklausančio nekilnojamo turto pardavimo iš varžytynių ir taip galimai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į antstolės patvarkymą atsisakyti tenkinti jo pateiktą skundą nurodė, kad vertinant skundžiamo antstolės sprendimo teisėtumo klausimą yra svarbios būtent skundžiamo patvarkymo priėmimo metu buvusios aplinkybės, o ne vėlesni teismo veiksmai. Antstolės teiginius, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pasinaikina pačios ir papildomas jų panaikinimas yra nereikalingas, vertino kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius Lietuvos Respublikos civilininko proceso (toliau – LR CPK) įstatyme įtvirtintoms nuostatoms. Pažymėjo, kad antstolės pateiktas Turto arešto aktų registro duomenų bazės išrašas neatspindi realios faktinės padėties ir yra klaidinantis, kadangi išrašas yra neaktualios datos, paieškos objektas nurodytas klaidingai be to teismų taikomi apribojimai yra sietini su atitinkamų nutarčių ar sprendimų priėmimu, o ne su jų teisine registracija. Pabrėžė, kad nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes pati antstolė neretai pažeidinėja vykdymą reglamentuojančias teisės normas ir aktyvus naudojimasis teisinės gynybos priemonėmis nėra piktnaudžiavimas procesu.
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir nurodė, kad pareiškėjo J. G. skundą laiko nepagrįstu. Pažymėjo, kad valstybinės įmonės Registrų centras Nekilnojamo turto registro, hipotekos ir Turto arešto aktų registro duomenimis, jokie apribojimai nustatyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi nekilnojamam ginčo turtui nebuvo užregistruoti. Be to laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 sprendimui. Teigė, kad varžytynėms vykdyti nebuvo jokių kliūčių, nes varžytynių vykdymo dieną jokios laikinosios apsaugos priemonės ginčo turtui nebegaliojo. Nurodė, kad antstolė išieškojimo procesą pradėjo 2013-03-14, o ne 2013-02-14 priimdama patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kadangi iš esmės teismo nutartimis buvo stabdoma ne antstolės teisė priimti patvarkymus, o išieškojimas. Pareiškėjo veiksmus, prašant teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir taip sudarant galimybę bankui įkeistą turtą pardavinėti iš varžytynių, o po to ginčijant varžytynes, vertina kaip nesąžiningumą bei siekimą manipuliuoti proceso dalyviais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013-05-06 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas įvertinęs bylos faktines bei teisines aplinkybes, pripažino, kad antstolės 2013-02-14 patvarkymas buvo priimtas per anksti atsižvelgiant į vykdomojoje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, kadangi šiais procesiniais sprendimais priimtos laikinosios apsaugos priemonės nenustojo galioti tol, kol jos nebuvo nepanaikintos. Konstatavo, kad nors iš esmės ir egzistuoja 2013-02-14 antstolės priimto patvarkymo panaikinimo pagrindas, bet dabartiniu momentu jis tebūtų tik formalus, kadangi ne tik galioja nagrinėjamoje byloje 2013-03-15 priimta nutartis dėl išieškojimo sustabdymo vykdymo procese, bet jau yra pasibaigęs ir varžytinių laikas. Teismas padarė išvadą kad būtų nepagrįsta vien formaliais pagrindais panaikinti antstolės V. Š. 2013-02-14 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo bei laikė, kad antstolės priimtas patvarkymas neįgijo vykdytinumo galios. Vertino kaip nepagrįstus antstolės 2013-03-14 patvarkymo motyvus nurodant, kad teismams išnagrinėjus bylas pagal pareiškėjo ieškinį ir skundus, jų metu priimti procesiniai sprendimai tuo pat metu panaikina ir byloje priimtas laikinąsias apsaugos priemones. Atkreipė dėmesį, kad teismai priimdami galutinius procesinius sprendimus bylose, net ir jas išnagrinėjus apeliacine ar kasacine tvarka, tuo pat metu turi pasisakyti ir dėl jų priimtų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, o to nepadarius jos lieka galioti. Sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo ir antstolės tarpusavio santykių laikyti pareiškėjo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis civiliniame procese, kadangi ir pati antstolė ne visai tinkamai atliko jai pavestas pareigas bei laiku nesuteikė pareiškėjui informacijos. Priimdamas sprendimą teismas padarė išvadą, kad nors antstolio veiksmai ne visai atitiko vykdymo proceso principus, tačiau teisinio pagrindo juos pripažintini neteisėtais nenustatė ir tuo pagrindu pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Nurodė, kad teismo nutarčiai įsiteisėjus, 2013-03-15 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė sustabdant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427, naikintina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 05-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo 2013-03-07 skundą tenkinti ir skundžiamą antstolės patvarkymą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apelianto manymu, teismas visiškai teisingai konstatavo visas nagrinėjamos bylos, taip pat ir kitų susijusių bylų (civilinių bylų Nr. 2-7740-79/2012 ir Nr. 2-3711-845/10) faktines aplinkybes, teisingai ir išsamiai išaiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto esmę, teisinę reikšmę ir galią, taikymo pagrindus, galiojimo pradžią ir pabaigą, tačiau visiškai nepagrįstai skundžiamo patvarkymo panaikinimo pagrindus laikė tik formaliais. Nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija, jog skundas yra atmestinas todėl, kad jis yra nagrinėjamas pasibaigus varžytynių laikui ir yra nereikšmingas šioje byloje teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad bylos nagrinėjimo laikas jokios įtakos skundžiamo patvarkymo teisėtumui neturi, nes vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimą svarbus yra būtent skundžiamo procesinio dokumento priėmimo momentas, o ne vėlesni antstolės ar teismo veiksmai. Pažymi, kad nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo momento (nuo 2013-02-14) iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo momento (iki 2013-03-15) antstolės patvarkymas galiojo, buvo paskelbtos turto pardavimo varžytynės ir egzistavo pakankamos ir realios prielaidos neteisėtam sandoriui įvykti, be to laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą,o ne jį pakeisti iš esmės.Antstolė nesilaikė civilinio proceso (LR CPK 18 straipsnis), antstolių veiklos principų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – LT AĮ) 3 straipsnio 1, 2 dalis, Antstolių profesinės etikos kodekso 8 punktas) ir juos pažeidė priimdama skundžiamą patvarkymą. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojant skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą.Teigia, kad yra skolingas ir kitiems kreditoriams, todėl jei turtas paskelbtose varžytynėse būtų realizuotas, tai būtų palikta galimybė kitiems kreditoriams teikti ieškinius (LR CK 6.66 straipsnis ir pan.) ginčijant šio turto realizavimo teisėtumą, nes iš neteisėto antstolės patvarkymo (pažeidžiančio kitų dviejų teismų pritaikytus apribojimus) negali kilti teisėtas turto realizavimo sandoris.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą AB SEB bankas nurodė, kad savo poziciją išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, papildomų argumentų ir įrodymų neturi, prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės priimto patvarkymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/10/01427 dėl kreditoriaus AB SEB bankas naudai įkeisto J. G. priklausančio nekilnojamo turto – prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytynių pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-31 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 05200903305L/2010. 2010-04-16 antstolė patvarkymu priėmusi vykdyti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą, kreipėsi į UAB „Ober-Hous“ prašydama atlikti preliminarų įkeisto turto įvertinimą (5-6 b.l., v.b.). Gavusi skolininko turto įvertinimą, 2010-04-22 vykdomosios bylos šalims išsiuntė pranešimą dėl turto arešto bei tuo pat metu turto arešto aktu areštavo skolininko įkeistą turtą ir areštą įregistravo turto arešto registre (12-16 b.l. v.b.). Skolininkui nesutinkant su įkeisto turto įvertinimu (22 b.l. v.b.) antstolė 2010-05-11 patvarkymu paliko galioti turto arešto akte nurodytą nekilnojamo turto vertę (62-63 b.l. v.b.). J. G. dėl 2010-05-11 antstolės priimto patvarkymo pateikė skundą teismui. Vadovaujantis išieškotojo AB SEB banko pateiktu preliminariu rinkos vertės nustatymu, antstolė 2010-05-21 patvarkymu perkainavo areštuotą turtą (65 b.l. v.b.). 2010-05-28 pranešimu informavo išieškotoją ir skolininką, kad 2010-07-07 įvyks pirmosios įkeisto turto varžytinės, kurių metu parduodamo turto vertė bus 1672000,00 Lt (66 b.l. v.b.). Skolininkas J. G. dėl 2010-05-21 antstolės atlikto procesinio veiksmo taip pat pateikė skundą. Paminėtina, kad pirmos instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl 2010-05-11 antstolės priimto patvarkymo atmetė (69-70 b.l. c.b.). Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino pirmos instancijos teismo nutartį ir įpareigojo antstolę V. Š. priimti patvarkymą skirti skolininko areštuoto turto ekspertizę (110-114 b.l. v.b.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi 2010-05-21 patvarkymas dėl areštuoto turto pervertinimo buvo panaikintas (96-98, 103 b.l. v.b.), Šiaulių apygardos teismas 2012-04-04 nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
2010-08-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-1149-845/2011 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia, priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (14-16 b.l. c.b.). 2010-10-15 antstolė, vadovaudamasi minėta nutartimi, priėmė patvarkymą sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427 (75 b.l. v.b.). Laikinoji apsaugos priemonės liko galioti ir nebuvo panaikinta nei apeliacinio, nei kasacinio teismo.
2012-06-11 antstolė vykdydama Šiaulių apygardos teismo 2010-12-09 nutartį priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo rinkos vertei nustatyti (120 b.l. v.b.), o 2012-09-27 patvarkymu perkainojo areštuotą nekilnojamąjį turtą rinkos vertę nurodydama 1012000,00 Lt (122 b.l. v.b.). 2012-10-19 pranešimu informavo vykdymo proceso šalis, kad 2012-11-27 įvyks pirmosios įkeisto turto varžytinės, kurių metu parduodamo turto vertė bus 809600,00 Lt (135 b.l. v.b.). J. G. dėl šių antstolės veiksmų pateikė skundus Šiaulių miesto apylinkės teismui, kuris 2012-11-19 priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese iki bus galutinai išnagrinėti pareiškėjo skundai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2012-11-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo ir 2013-02-05 Šiaulių apygardos teismo nutartimis J. G. skundas netenkintas – antstolės patvarkymas perkainuoti areštuotą nekilnojamąjį turtą rinkos verte pripažintas teisėtu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-11-19 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismas. Remiantis pareiškėjo prašymu, Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-14 ir 2013-03-01 nutartimis (atitinkamai įsiteisėjo 2013-02-21 ir 2013-03-01) 2012-11-19 civilinėje byloje Nr. 2-7740-79/2012 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo panaikintos.
Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuotas viešosios teisės (proceso normų), todėl visi šio proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir išieškotojas bei skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LR AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių, teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas LR CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Pagal įstatymą antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas (LR CPK 594 straipsnio 1 dalis). LR CPK 510 straipsnyje nepateikta antstolio procesinių veiksmų sąrašo, tačiau LR CPK 634 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesiniais veiksmais laikoma LR CPK 587 straipsnyje nurodytų dokumentų vykdymas, faktinių aplinkybių konstatavimas, teismo pavedimu teismo šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas bei CPK nustatyta tvarka pavestų atlikti kitų veiksmų vykdymas. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai detalizuoti ir LR AĮ 21 straipsnyje, kuris įgalina antstolio atliekamus procesinius veiksmus atskirti nuo antstolio teikiamų paslaugų. Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. Šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstama ypatingas valstybės interesas, kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios.
Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (LR CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Pažymėtina, kad formalūs pažeidimai negali būti pagrindas naikinti iš esmės teisėtų ir pagrįstų antstolio patvarkymų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau priimtą sprendimą, nepanaikinti skundžiamo antstolės patvarkymo, laiko nepagrįstu.
Pažymėtina, kad antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, jo veikloje keliami ypatingi atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurie vykdomi, kai antstolis vadovaujasi jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais, neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis, CPK 585 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad antstolis, vykdydamas teismų sprendimus, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintą reguliavimą, šiuo atveju – civilinio proceso principą, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra teisėto pagrindo ginčui dėl to, kad antstolė V. Š. 2013-02-14 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo priėmė galiojant 2010-08-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1149-845/2011 bei 2012-11-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7740-79/2012 taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – sustabdytam išieškojimui vykdomojoje byloje Nr. 0041/10/01427. Vadovaujantis LR CPK 149 straipsniu, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (LR CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolė savo iniciatyva būtų kreipusis į teismus dėl galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir tokiu būdu siekusi pašalinti kliūtis toliau tęsti vykdymo procesą, nors LR AĮ 3 straipsnio 1 dalis numato pareigą antstoliui imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. Akcentuotina, kad faktui, jog apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą buvo informuota tinkamai, antstolė neprieštarauja.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad vertinant skundžiamo antstolės sprendimo teisėtumo klausimą, svarbios yra aplinkybės, buvusios procesinio dokumento priėmimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam apelianto motyvui ir sprendžia, kad pirmos instancijos teismas vertindamas aplinkybes, kurių nebuvo skundžiamo patvarkymo priėmimo metu, ir tuo pagrindu laikydamas antstolės padarytą pažeidimą formaliu, neįvertino, kad patvarkymas buvo priimtas ne tik pažeidžiant kitų teismų sprendimus, tačiau ir pažeidžiant LR CPK 628 straipsnio nuostatas. Taip pat konstatuotina, kad faktas, jog civilinės bylos, iškeltos pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nagrinėjimo teisme metu, pasikeitė tam tikros aplinkybės, negali būti laikomas pagrindu keičiančiu antstolės veiksmų vertinimo aspektus.
LR CPK 628 straipsnyje nurodyta, kad vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo, skolininko ar antstolio iniciatyva išnykus sustabdymo pagrindams, sustabdžius vykdomąją bylą antstolis gali imtis tik priemonių skolininkui turtui surasti ir areštuoti. LR CPK 628 straipsnio 3 dalyje išvardinti konkretūs veiksmai, kuriuos gali atlikti antstolis, sustabdęs vykdomąją bylą LR CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje 2010-10-15 yra priimtas patvarkymas sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427 (75 b.l. v.b.), tačiau patvarkymo, kuriuo vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje būtų atnaujinti, byloje nėra. Taip pat antstolės priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo savo esme nelaikytinas turto suradimu ir areštavimu LR CPK 628 straipsnio 3 dalies prasme, o vertintinas kaip turto realizavimo veiksmų pradžia LR CPK XLIX skyriuje nustatyta tvarka.
Pirmos instancijos teismas nutarė, kad skundžiamo antstolės patvarkymo panaikinimas būtų tik formalus, neturintis teisinės reikšmės ir įtakos vykdymo proceso dalyviams. Su tokia teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir daro išvadą, kad antstolė priimdama 2013-02-14 patvarkymą skelbti varžytynes, neatnaujinus sustabdytos vykdomosios bylos bei galiojant laikinosios apsaugos priemonėms, padarė pažeidimus, kurie negali būti pripažinti tik formaliais. Pažymėtina, kad formaliu pažeidimu negali būti laikomi tokie veiksmai, kurie iš esmės vertintini kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai bei laikytini antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimu, t.y. antstolė nepaisydama vis dar galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių ėmė toliau vykdyti išieškojimą, tuo pažeisdama ne tik skolininko teises, bet ir teismų sprendimų privalomumo vykdyti principą. Nepašalinus antstolės padaryto pažeidimo kyla grėsmė, kad ateityje varžytynių procesas gali būti pripažintas neteisėtu nuo pat jo paskelbimo momento. Be to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siekiant pašalinti vykdymo proceso dalyvių abejones dėl atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumo, nesukelti papildomų prielaidų atsirasti ginčytinoms situacijoms bei ištaisyti vykdymo procese antstolės padarytus pažeidimus, būtina panaikinti skundžiamą patvarkymą, kurio neteisėtumo aspektas yra įrodytas byloje esančiais duomenimis.
Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-06 nutartis naikintina iš dalies ir klausimas išspręstinas iš esmės –antstolės V. Š. 2013-02-14 patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo naikintinas (LR CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas panaikindamas byloje 2013-03-15 priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareiškėjo prašymą, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kadangi laikinosios apsaugos priemonės teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo taikytos motyvuojant, kad jos yra tikslingos iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismui išsprendus klausimą iš esmės bei įvertinus kitas bylos aplinkybes nebelieka teisinio pagrindo palikti galioti taikytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427 ( LR CPK 147 - 150 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-06 nutarties dalį, kuria atmestas J. G. skundas ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės V. Š. 2013-02-14 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427.
Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-06 nutartį dėl 2013-03-15 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01427, panaikinimo palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.