- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- eI3-2038-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00281-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Atsakovas
- VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) 2021 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. IT01.
Nurodo, kad įgyvendindama projektą „Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos paslaugų efektyvumo didinimas ir kokybės gerinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-606-03-0001 (toliau – ir Projektas), atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Mamografų (mamografijos sistemų) viešas pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą buvo paskelbtas 2019 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos oficialiame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS). Remdamasi Pirkimo konkurso rezultatais, Ministerija su laimėjusiu tiekėju UAB „Apex Medicus“ 2019 m. gruodžio 19 d. pasirašė viešojo prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S-270 (toliau – ir Sutartis). Atsakovė 2020 m. rugpjūčio mėn., atlikusi medicinos įrangos patikrą ir nustačiusi neatitikimus, kreipėsi į Ministeriją su prašymais dėl paaiškinimų. Atsakovė, gavusi atsakymus, informavo pareiškėją apie pradėtą Projekto pažeidimo procedūrą. 2020 m. gruodžio 28 d. atsakovė priėmė ginčijamą Sprendimą. Sprendimą atsakovė motyvavo tuo, jog paskelbiant Projekto laimėtoją, buvo pažeistas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 6 straipsnis ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 17 straipsnio 1 dalis.
Teigia, kad Sprendime nepateikti motyvai ir argumentai, kuriais remiantis buvo nustatytas Reglamento 6 straipsnio nuostatos pažeidimas. Atsakovė pažeidimą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis grindė tuo, jog Projekto vykdytojas pasiūlymų vertinimo metu taikė Pirkimo dokumentuose neišviešintą techninio reikalavimo sąlygą, kuri lėmė UAB „Limeta“ pasiūlymo atmetimą. Lygiateisiškumo principas buvo pažeistas dėl to, kad UAB „Limeta“ pasiūlymas buvo galimai atmestas nepagrįstai, kai Sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad laimėtojo UAB „Apex Medicus“ pasiūlyme nurodyti sprendiniai yra analogiški kaip ir UAB “Limeta”. Pareiškėja nesutinka su tokiu vertinimu, nurodydama, jog Pirkimo dokumentai, įskaitant techninę specifikaciją ir Sutarties Projektą, buvo paskelbti viešai ir visiems potencialiems tiekėjams tapo žinomi ir prieinami vienu metu.
Pažymi, kad Pirkimo sąlygų ir Sutarties priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ (toliau – ir Techninė specifikacija) 4.1 punkto reikalavimas dėl rankinės kolimacijos buvo išviešintas, todėl teigti, kad reikalavimas buvo neišviešintas, yra neteisinga. Minėtas techninis reikalavimas nebuvo aprašytas iki smulkmenų (kaip ir daugelis kitų), kadangi tiek medicinine įranga prekiaujantiems specialistams, tiek dirbantiems su šia technika profesionalams, turėtų būti žinoma, kas yra rankinė kolimacija. Ministerija paskelbtuose Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodžiusi techninių parametrų veikimo/išpildymo aprašymų, juolab šios informacijos neteikė, kadangi iš Pirkimo dalyvių nebuvo jos prašoma. Be to, jei Pirkimo sąlygose nurodyti techniniai parametrai būtų buvę neaiškūs, kiekvienas Pirkimo dalyvis galėjo pasinaudoti savo teisėmis ir kreiptis į Perkančiąją organizaciją (pareiškėją). Vienas iš Pirkimo dalyvių, kreipėsi į Ministerija dėl Pirkimo techninės specifikacijos 4.1 punkto paaiškinimo, kuri savo atsakymą pateikė visiems tiekėjams. Tokiu būdu visa informacija, susijusi su Pirkimo dokumentais ir technine specifikacija, visiems absoliučiai Pirkimo dalyviams, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytais lygiateisiškumo ir skaidrumo principais, buvo teikiama vienu metu ir vienodos apimties.
Pastebi, kad vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, mamografų (mamografijos sistemų) Pirkimo dalyvių pasiūlymų techninei daliai vertinti pareiškėjos viešojo pirkimo komisija pasitelkė ekspertus, kurie vieningai pripažino, kad UAB ,,Apex Medicus“ siūloma medicininė įranga atitinka Pirkimo techninės specifikacijos 4.1 punkte nustatytą reikalavimą (Kolimacijos valdymas. Automatinis ir rankinis), nes tiek techniniame pasiūlyme, tiek ir pridėtame kataloge buvo pažymėta, kad siūlomoje įrangoje yra automatinis ir rankinis kolimacijos valdymas. Tuo tarpu UAB ,,Limeta“, grįsdama savo pasiūlymo atitiktį Pirkimo techninės specifikacijos 4.1 punktui, savo techninio pasiūlymo nebuvo pagrindusi.
Akcentuoja, jog pareiškėja kreipėsi į UAB „Limeta“, kuri kiek vėliau nurodė, jog gamintojo dokumentuose išskirtas automatinis kolimacijos valdymas kaip prioritetinis ir saugiausias sutinkamai su standarto IEC 60601-2-45 reikalavimais būtent dėl apšvitos optimizavimo. UAB „Limeta“ dar kelis kartus buvo užklausta dėl nustatytų trūkumų, tačiau, įvertinus pateiktus atsakymus, pareiškėjos viešojo pirkimo komisija Pirkimo metu 2019 m. birželio 14 d. raštu nurodė, kad tiekėjo UAB „Limeta“ pateikti paaiškinimai dėl rankinio kolimavimo galimybės neįrodo, kad dalyvio siūloma įranga atitinka Pirkimo techninės specifikacijos 4.1 punkto reikalavimų. Pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi pateiktus duomenis ir remdamasi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Konkurso sąlygų 13.1.4 punktu, atmetė Pirkimo dalyvio UAB „Limeta“ pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Nurodo, kad nesutinka su Agentūros Sprendimo argumentu, kad pareiškėja nepagrįstai atmetė UAB ,,Limeta“ pasiūlymą. Pasiūlymas buvo atmestas laikantis visų Įstatymo nuostatų. UAB ,,Limeta“ nepateikė dokumentų, kokių reikalavo pareiškėjos viešųjų pirkimo komisija, kur būtų nurodyta siūloma medicininė įranga turi rankinę kolimaciją, o UAB ,,Apex Medicus“ pasiūlymas pagal pateiktus dokumentus visiškai atitiko Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Pirkimo procedūros buvo įvykdytos giežtai laikantis viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių nuostatų ir Pirkimo sąlygose paskelbtų reikalavimų. Laimėtoju gali būti laikomas pasiūlymas, kuris atitinka skelbime apie pirkimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, todėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai nebuvo pažeisti. Pareiškėjos nuomone, atsakovė Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos veiksmų neatitiktį Įstatymo nuostatoms nustatė ir ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasi kitais dokumentais nei tie, kurie buvo vertinami Pirkimo metu ir kurių pagrindu vyko pasiūlymų vertinimas.
Teigia, kad UAB ,,Apex Medicus“ pateiktuose su pasiūlymu gamintojo kataloguose buvo aiškiai nurodyta, kad jos siūlomi aparatai palaiko rankinę kolimaciją. Tai ir yra pagrindinis pasiūlymų vertinimo skirtumas: UAB ,,Apex Medicus“ tai nurodė, taip kaip buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose, UAB ,,Limeta“ – ne. Šiuo aspektu Sprendimas yra nenuoseklus ir grindžiamas prieštaringais argumentais. Pareiškėjos teigimu, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis Pirkimo sąlygoms turi būti vertinama vienodai ir tiksliai pagal iš anksto paskelbtas sąlygas, todėl pareiškėjos priimti Sprendimai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, jog perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį, kad atsakovė ginčijamą Sprendimą priėmė tada, kai Sutartis buvo įvykdyta, medicininė įranga pristatyta į sveikatos priežiūros įstaigas, ją galima buvo apžiūrėti ir įvertinti, susipažinti su visais pridedamais dokumentais. Pirkimo procedūrų metu tokios galimybės pareiškėja neturėjo. Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuojama, kad viešasis pirkimas prasideda nuo jo paskelbimo momento ir baigiasi sudarius viešojo pirkimo sutartį, todėl Agentūros nustatytas Įstatymo nuostatų pažeidimas, kuris, anot Agentūros buvo padarytas vykdant Pirkimo procedūras, galėjo būti vertinamas tik nagrinėjant dokumentus, įrodymus ir aplinkybes, kurios buvo žinomos, vykdant viešo pirkimo procedūras, o ne retrospektyviai. Vertinant aplinkybes ir dokumentus, kurie buvo pateikti Ministerijai jau Sutarties vykdymo metu, viešajam pirkimu pasibaigus. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl to, kad pagal Sutartį nupirkta medicininė įranga atitinka Pirkimo techninės specifikacijos sąlygas nėra.
Pažymi, jog Sprendimas nepagrįstas ir neobjektyvus dar ir dėl tos priežasties, kad paremtas 2 Pirkimo dalyvių, UAB „Apex Medicus” ir UAB „Limeta” siūlomos medicininės įrangos tarpusavio lyginimu. Pareiškėja Pirkimo metu nelygino konkrečių tiekėjų pasiūlymų tarpusavyje, o griežtai ir kruopščiai vertino kiekvieno iš jų atitiktį Pirkimo techninės specifikacijos parametrams ir jų reikšmėms.
Ministerija taip pat nesutinka su Sprendimo dalimi dėl finansinės korekcijos taikymo. Sprendime Atsakovė, spręsdama dėl finansinės korekcijos taikymo, apsiribojo formalia nuoroda į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 307 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Agentūra atlieka įgyvendinančios institucijos funkcijas, kurios nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėse“ (toliau – ir Taisyklės) bei PAFT.
Projektų vykdytojai, taip pat ir pareiškėja, norėdami pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi Įstatymu ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti atlikti tinkamus ir teisėtus veiksmus, už kuriuos patys ir atsako. Pareiškėja, įgyvendindama Projektą ir būdama atsakinga, žino visas Projekto įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles ir teisės aktų reikalavimus, todėl turi jais vadovautis. Projekto įgyvendinimo ar neįgyvendinimo sprendimai priklauso pačiai pareiškėjai, pati pareiškėja priima vienokius ar kitokius sprendimus, įsipareigojimus prieš tiekėją pagal sudaromas pirkimų sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, jog pati pareiškėja nurodė, kad aksesuaro įstatymas rankiniu būdu nėra rankinis kolimacijos valdymas. Remiantis tuo, kad tiekėjo UAB „Limeta“ pasiūlymas buvo atmestas būtent dėl šios priežasties, daroma išvada, kad Projekto vykdytojui yra itin svarbu, kad kolimacijos valdymas būtų automatinis ir rankinis, o ne su galimybe rankiniu būdu įstatyti tam tikrą aksesuarą.
Nagrinėjamu atveju tik Perkančioji organizacija tiksliai žino savo poreikius ir kokių parametrų prekę siekia įsigyti, todėl Agentūra tokio Projekto vykdytojo sprendimo nekvestionavo. Pritaria pareiškėjai, jog tiekėjo UAB ,,Apex Medicus“ pasiūlymas atitiko Pirkimo techninės specifikacijos 4.1. reikalavimą, nes su pasiūlymu teiktuose dokumentuose buvo nurodyta „Kolimacijos valdymas. Automatinis ir rankinis“, tačiau tiekėjo UAB ,,Apex Medicus“ pristatytos prekės rankinė kolimacija yra atliekama rankiniu būdu pridedant metalinę plokštelę prie kolimatoriaus, kuri magnetų pagalba prilimpa ir saugiai laikosi, t. y. lygiai taip pat, kaip ir buvo nurodyta kito dalyvio UAB „Limeta“ pasiūlyme ir dėl ko pastarojo pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo techninės specifikacijos 4.1. reikalavimo.
Pastebi, jog patikros vietoje metu Agentūra tikrino visus dokumentus, t. y. ne tik Pirkimo metu pateiktus, bet ir pateiktus kartu su pristatyta preke, tačiau šioje vietoje akcentuotina, kad nustatyto Pirkimo laimėtojo pristatyta prekė neatitiko pasiūlymo ir Pirkimo sąlygų, o ne tai, kokius dokumentus tikrino pareiškėja ar atsakovė. Be to, Projekto vykdytojas, priimdamas neatitinkančią Pirkimo techninės specifikacijos 4.1. reikalavimo prekę, pritaikė nepaviešiną Pirkimo sąlygą, nes tik Pirkimo sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad Projekto vykdytojui vis tik yra priimtina prekė, kurios kolimacijos valdymas yra nebūtinai rankinis, bet ir su galimybe papildomą aksesuarą įstatyti rankiniu būdu (tokia galimybė nebuvo numatyta ir išviešinta visiems suinteresuotiems tiekėjams Pirkimo vykdymo metu, o vieno tiekėjo pasiūlymas dėl tokios sąlygos netgi buvo atmestas). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms susidaro situacija, jog atmesto tiekėjo UAB „Limeta“ pasiūlymas buvo atitinkantis Techninės pirkimo specifikacijos 4.1. reikalavimą.
Pažymi, kad pagal Pirkimo sutartį laimėjęs tiekėjas turėjo pateikti, o Projekto vykdytojas turėjo priimti tik Pirkimo sąlygas atitinkančią prekę, t. y. tik tokią prekę, kurios kolimacijos valdymas būtų „automatinis ir rankinis“, bet ne „automatinis su galimybe valdyti rankiniu būdu pridedant metalinę plokštelę“. Tačiau šiuo atveju, Projekto vykdytojas, priėmęs neatitinkančią Pirkimo sąlygų prekę, ne tik pažeidė Pirkimo sutarties, bet ir Sprendime nurodytas Įstatymo nuostatas. Šį faktą įrodo ne vartotojo vadovas, o prekės veikimo būdas, kuris buvo pristatytas paties tiekėjo UAB „Apex medicus“ atstovų.
Tvirtina, jog pati pareiškėja turėjo įvertinti būtent pristatytą prekę ir jos veikimo būdus, o ne vartotojo vadovą. PAFT nuostatos, kurios pareiškėjai yra privalomos pagal Projekto sutartį, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad už viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakinga būtent pareiškėja. Todėl, pareiškėjos bandymas išvengti atsakomybės dėl tam tikrų dokumentų neturėjimo ir pristatytos prekės neįvertinimo, nepaneigia jos atsakomybės už priimamus sprendimus bei prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pasiūlymus Pirkime pateikė 9 tiekėjai, tarp kurių galimai buvo ir daugiau tiekėjų (ne tik UAB „Limeta“), kurie Pirkimo techninės specifikacijos 4.1. reikalavimo atitikčiai siūlė prekę su kolimacijos valdymu „automatiniu su galimybe valdyti rankiniu būdu pridedant metalinę plokštelę“, o galimai buvo potencialių tiekėjų, kurie matydami Pirkimo techninės specifikacijos 4.1. reikalavimo aprašymą ir turėdami prekę su kolimacijos valdymu „automatiniu su galimybe valdyti rankiniu būdu pridedant metalinę plokštelę“, pasiūlymų net neteikė, manydami, kad šio reikalavimo neišpildys. Taigi nėra žinoma, kiek dar tiekėjų negalėjo pasiūlymų pateikti dėl konkretaus reikalavimo. Tokiais Projekto vykdytojo veiksmais buvo pažeisti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, kadangi tik vienam tiekėjui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos (taikyti kiti, pirminiuose Pirkimo dokumentuose neišviešinti reikalavimai), dėl kurių vienas tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas, o galimai potencialūs tiekėjai pasiūlymų net neteikė.
Nurodo, kad pareiškėja tiekėjo UAB „Limeta“ pasiūlymo neatitiktį Pirkimo techninės specifikacijos 4.1. reikalavimui grindžia tuo, kad „UAB ,,Limeta“ neteikė pretenzijos, kas reiškia, kad su Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimu sutiko, tačiau remiantis teismų praktika, pretenzijų nepateikimas, nereiškia, kad Pirkimas įvykdytas teisėtai ir negali apriboti Agentūros teisės ginčyti jo atitikimo Įstatymo nuostatoms, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kai nebūtų galima imtis atitinkamų veiksmų, nes dėl jų nebuvo teiktos tiekėjų pretenzijos.
Nesutinka, su pareiškėjos argumentais, jog Sprendime nėra pateikiami motyvai ir argumentai, kuriais remiantis atsakovė nustatė Reglamento 6 straipsnio pažeidimą. Sprendime atsakovė nurodė, kad buvo pažeistos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, o atsižvelgiant į Reglamento 6 straipsnio nuostatą, pažeidus nacionalinės teisės akto, įgyvendinančio viešuosius pirkimus, nuostatas, automatiškai yra pažeidžiamos ir Reglamento nuostatos. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, kadangi Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinti pareiškėjos paaiškinimai, Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, Projekto vykdytojo veiksmai Pirkimų vykdymo metu, tiekėjų pateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, teisės aktų nuostatos ir teismų praktika. Tik po išsamaus visų aplinkybių įvertinimo buvo konstatuotas Reglamento 6 straipsnio ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 17 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas.
Pastebi, kad taikant finansinę korekciją, prioritetas turi būti skiriamas tikslios netinkamų deklaruoti kompensuotinų išlaidų sumos nustatymui, o tik tokios galimybės nesant taikoma procentinė finansinės korekcijos išraiška. Pareiškėja nurodo, kad Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra netinkama, tačiau nepateikia argumentų, patvirtinančių jos nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. IT01 „Dėl nustatyto pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nėra ginčo, kad Ministerija, kaip Projekto vykdytoja ir Perkančioji organizacija, įgyvendindama Projektą, atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Mamografų (mamografijos sistemų) viešas pirkimas“.
Remiantis rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 19 d. Ministerija su UAB „Apex Medicus“ sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S-270 dėl skaitmeninio mamografo (mamografijos sistemos su programine 2D mamografinių vaizdų peržiūrai) MAMMOGRAPH FFDM, atitinkančio pasiūlyme nurodytą gamintoją ir modelį (6 vnt.) pirkimo-pardavimo, pristatymo, sumontavimo, instaliavimo, personalo apmokymo ir kitų funkcijų.
2020 m. spalio 14 d. Agentūra raštu Nr. 2020/2-7243 “Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 08.1.3-CPVA-V-606-03-0001/01“ nurodė, jog Pirkimo metu dėl I-os pirkimo dalies buvo atmestas mažiausios kainos UAB „Limeta“ pasiūlymas, nes neatitiko Pirkimo sąlygų 1 priedo Techninės specifikacijų 4.1 punkto, tačiau Agentūrai kilo abejonių, ar toks patikros vietoje pateiktas funkcionalumo išpildymas/paaiškinimas yra tinkamas. Agentūra, įvertinusi aplinkybes, nustatė, jog Projekto vykdytojas, vertindamas pasiūlymus, galimai taikė nepaviešiną Pirkimo sąlygą ir galimai nepagrįstai atmetė tiekėjo UAB „Limeta“ pasiūlymą dėl to, kad pasiūlytas rankinės kolimacijos veikimo principas neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų techninių reikalavimų, nors Sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad laimėtojo UAB „Apex Medicus“ gamintojas naudoja analogiškus rankinės kolimacijos valdymo technologinius sprendimus. Tokiu būdu, pareiškėja galimai pažeidė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Dėl minėtų priežasčių, Agentūra, vadovaujantis PAFT 303 punktu, pradėjo Projekto pažeidimo tyrimą.
2020 m. spalio 21 d. Ministerija raštu Nr. (1.1.20-422)-10-7499 nurodė, kad Ministerijos viešojo pirkimo komisija skaitmeniniams mamografams pirkti viešojo pirkimo procedūras vykdė griežtai laikydamasi Įstatymo nuostatų ir pristatyti skaitmeniniai mamografai MAMMOGRAPH FFDM ir skaitmeniniai mamografai MAMMOGRAPH D-TOMO atitinka Techninės specifikacijos 4.1 papunktyje nustatytus reikalavimus „Kolimacijos valdymas. Automatinis ir rankinis“, kaip numatyta 2019 m. gruodžio 19 d. viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. S-270 ir 2019 m. gruodžio 19 d. viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. S-271. Pažymėjo, jog skaitmeninių mamografų viešojo pirkimo 1 dalyje dalyvavo 9 tiekėjai, 2 pirkimo dalyje – 8 tiekėjai. Tiekėjų pasiūlymų techninius parametrus viešųjų pirkimų komisija vertino pirkimo sąlygose nustatyta tvarka pagal tiekėjų pateiktus dokumentus, laikydamasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Tiekėjų techninius pasiūlymus vertino perkančiosios organizacijos pasitelkti 4 ekspertai. Visi ekspertai vieningai pripažino, kad UAB ,,Apex Medicus“ siūloma įranga atitinka Techninės specifikacijos 4.1 punkte nustatytą reikalavimą (Kolimacijos valdymas. Automatinis ir rankinis), nes tiek techniniame pasiūlyme, tiek ir pridėtame kataloge buvo pažymėta, kad siūlomoje įrangoje yra automatinis ir rankinis kolimacijos valdymas (Collimator type - automatic and manual). Tačiau UAB ,,Limeta“, grįsdama savo pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos 4.1 punkte nustatytam reikalavimui, nurodė ,,Automatinis kolimatorius su rankinio valdymo galimybe“, o su pasiūlymu pateiktame kataloge nurodyta, kad siūlomoje įrangoje yra tik automatinio kolimacijos valdymo funkcija (Automatic collimation device). Ministerija nurodė, jog neturi pagrindo abejoti, kad UAB „Apex Medicus“ pasiūlyti skaitmeninis mamografas MAMMOGRAPH FFDM ir skaitmeninis mamografas MAMMOGRAPH D-TOMO atitinka Techninės specifikacijos 4.1 papunktį „Kolimacijos valdymas. Automatinis ir rankinis“.
2020 m. gruodžio 28 d. ginčijamu Sprendimu atsakovė nustatė, jog Projekto vykdytojas vertindamas I pirkimo daliai pateiktus pasiūlymus, taikė nepaviešintą Pirkimo sąlygą ir nepagrįstai atmetė tiekėjo UAB „Limeta“ pasiūlymą dėl to, kad pasiūlytas rankinės kolimacijos veikimo principas neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų techninių reikalavimų, nors laimėtojo UAB „Apex Medicus“ gamintojas naudoja analogiškus rankinės kolimacijos valdymo technologinius sprendimus. Tokiu būdu, Projekto vykdytojas pažeidė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus: skaidrumo principas pažeistas dėl to, kad Projekto vykdytojas pasiūlymų vertinimo metu taikė neišviešintą Pirkimo dokumentuose Techninio reikalavimo sąlygą ir atmetė UAB „Limeta“ pasiūlymą; lygiateisiškumo principas pažeistas dėl to, kad UAB „Limeta“ pasiūlymas buvo atmestas nepagrįstai, nes laimėtojo UAB „Apex Medicus“ pasiūlyme nurodyti sprendiniai yra analogiški kaip ir UAB „Limeta”.
Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad Agentūra anksčiau tikrino Projektą ir pažeidimų nenustatė, nes Reglamento 122 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos, t. y. valstybės narės užtikrina, kad veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis 72, 73 ir 74 straipsnių, bei valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Jos informuoja Komisiją apie pažeidimus, kurie 10 000 Eur viršija fondų įnašą, ir nuolat ją informuoja apie tai, ar įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras daroma didelė pažanga. Reglamento 73 straipsnyje nustatyta, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės ir Komisija atsako už programų valdymą ir kontrolę pagal atitinkamas savo pareigas, nustatytas šiuo reglamentu ir konkrečiam fondui taikomose taisyklėse. Vadinasi, Reglamente nustatyta pareiga valstybei narei bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, jei tokie egzistuoja. Vadovaujantis Reglamentu, kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemą (toliau – VKS), kuri turi būti audituota nepriklausomos audito institucijos ir kuriai pritaria EK. VKS turi užtikrinti, kad ES biudžetui būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. išlaidos, kurios atitinka veiksmų programos taisykles, paramos skyrimo reikalavimus ir yra patirtos nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Taigi esant ES ar nacionalinės teisės akto pažeidimui, privalo būti nustatytas pažeidimas bei netinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri negali būti deklaruota ir kompensuota iš ES biudžeto. Reglamento 143 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą.
Lietuvoje VKS sukurta ir nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais ir Stebėsenos komiteto patvirtintais dokumentais. Pagal Taisyklių 9.3 punktą, Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, atlieka jai pavestas funkcijas, tarp kurių – tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (Taisyklių 9.3.1 punktas), atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (Taisyklių 9.3.5 punktas), atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus (Taisyklių 9.3.7 punktas). Be to, Agentūra, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar Projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407–408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Taigi, įgyvendinančiai institucijai (šiuo atveju Agentūra) pavesta įgyvendinti Reglamente nustatytą valstybės narės pareigą esant pažeidimams – juos tirti ir nustatyti. Pažymėtina, kad pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms, t. y. nagrinėjamoje byloje – Agentūra. Nei viena kita institucija pagal Taisykles neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti / nenustatyti pažeidimo. Siekiant visapusiškai įgyvendinti Reglamente nustatytas valstybės narės pareigas (nustatyti ir ištaisyti pažeidimus), PAFT 25 skirsnyje, kuris reglamentuoja pažeidimų tyrimų tvarką, 295 punkte nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Ši nuostata reiškia, kad visiškai nesvarbu, kada, kuriuo metu ir kieno yra įtartas pažeidimas. Kilus įtarimų, įgyvendinančioji institucija privalo ištirti ir nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, ar pažeidimų nepadaryta.
Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad pažeidimai nenustatyti iš karto, tačiau būtent viešųjų pirkimų organizatorius atsako už tinkamą pirkimų dokumentų parengimą ir tinkamą viešojo pirkimo konkurso organizavimą. Šia prasme atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėja, gaudama Projektui lėšas, negali tikėtis, kad įgyvendinančioji institucija nekontroliuos Projekto įgyvendinimo ar kad pirkimas nebus patikrintas. Šiame kontekste ypač akcentuotina, kad paramos lėšų tinkamas panaudojimas gali būti pakartotinai kontroliuojamas, nes kontrolė negali reikšti ir nereiškia pakartotinio baudimo. Pirkimų dokumentų patikrinimas neatleido perkančiosios organizacijos nuo pareigos laikytis Įstatymo reikalavimų, esminių viešųjų pirkimų principų.
Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, kurio 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija turi siekti, kad: prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas); vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose (Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas.
Pažymėtina, jog Įstatyme ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi siekdamos nepažeisti iš Įstatymo išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių: 1) kad Konkurso Techninės specifikacijos 4.1 papunktyje nustatytas reikalavimas „Kolimacijos valdymas. Automatinis ir rankinis“; 2) UAB ,,Limeta“ pasiūlymas buvo atmestas; 3) konkurso laimėtojo UAB ,,Apex Medicus“ tiek techniniame pasiūlyme, tiek ir pridėtame kataloge buvo pažymėta, kad siūlomoje įrangoje yra automatinis ir rankinis kolimacijos valdymas (Collimator type - automatic and manual); 4) konkurso laimėtojo UAB ,,Apex Medicus“ pristatytos prekės rankinė kolimacija yra atliekama rankiniu būdu pridedant metalinę plokštelę prie kolimatoriaus, kuri magnetų pagalba prilimpa ir saugiai laikosi. Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl minėtų aplinkybių teisinio vertinimo.
Teismas nagrinėjamoje byloje pritaria atsakovo pozicijai. Pirma, tik pati Perkančioji organizacija tiksliai žino savo poreikius ir kokių parametrų prekę siekia įsigyti. Pagal Įstatymo 37 straipsnio 1 dalį perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Nagrinėjamoje byloje techninėje specifikacijoje 4.1 reikalavimas buvo „Kolimacijos valdymas. Automatinis ir rankinis“. Tiek vėliau teiktame išaiškinime, tiek UAB „Limeta“ pasiūlymo atmetime pareiškėja nurodo, kad „akivaizdu jog aksesuaro įstatymas rankiniu būdu nėra rankinis kolimacijos valdymas“ (2019 m. gegužės 21 d. raštas Nr. 4-108). Taigi pareiškėja, kaip Perkančioji organizacija, išdėstė savo poziciją, kokią prekę siekia įsigyti, ir šis reikalavimas turi būti taikomas visiems vienodai.
Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad UAB „Limeta“ pasiūlymas buvo atmestas dėl to, jog su UAB „Limeta“ pasiūlymu pateiktame kataloge buvo nurodyta, jog siūlomoje įrangoje yra tik automatinio kolimacijos valdymo funkcija, nes byloje aiškiai nustatyta, kad ekspertų komisija gilinosi ir aiškinosi UAB „Limeta“ pasiūlymo esmę, prašė paaiškinimų ir papildomų dokumentų ir nustatė, kad UAB „Limeta“ siūlomoje įrangoje rankiniu kolimacijos valdymu laikomas aksesuaro įstatymas rankiniu būdu. Pažymėtina, kad ekspertų komisija elgėsi teisėtai, teikdama pirmenybę ne formalumams, o pasiūlymo esmei ir pagrįstai siekė išsiaiškinti, kokią įrangą siūlo tiekėjas.
Antra, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas nemotyvuotas, kad jame nenurodytas teisinis ir faktinis pagrindas. Priešingai Sprendime aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, kurios buvo pagrindas priimti skundžiamą Sprendimą: konkretus Konkursas, Techninės specifikacijos nuostatos (4.1 reikalavimas), UAB „Limeta“ pasiūlymo atmetimas, konkursą laimėjusio subjekto pristatytos įrangos savybė, kad rankinė kolimacija yra atliekama rankiniu būdu pridedant metalinę plokštelę prie kolimatoriaus, kuri magnetų pagalba prilimpa ir saugiai laikosi. Taip pat Sprendime aiškiai nurodytas teisinis pagrindas: pažeidimas nustatytas, nes pažeisti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 17 straipsnio 1 dalis dėl skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Sprendimas išsamus (14 puslapių), jame detaliai aprašomos faktinės aplinkybės, nurodyti dokumentai, kurie buvo vertinti atliekant pažeidimo tyrimą, aprašytas pats tyrimas, nurodytas sprendimas dėl pažeidimo, sprendimas dėl finansinės korekcijos.
Trečia, atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pažeisti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 17 straipsnio 1 dalis dėl skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.
Byloje susidarė situacija, kai pareiškėja pirkimo metu galimai bandė nusipirkti medicininę įrangą, kuri turėtų automatinį ir rankinį kolimacijos valdymą. Techninėje specifikacijoje tai buvo nurodyta glaustai ir plačiau nepaaiškinant. Pareiškėjos rankinio kolimacijos valdymo supratimas nustatytinas iš kitų dokumentų (UAB „Limeta“ pasiūlymo atmetimo): pareiškėja laikė, kad aksesuaro įstatymas rankiniu būdu nėra rankinis kolimacijos valdymas. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. civilinėje byloje Nr. e2-3855-779/2019 konstatavo, kad UAB „Apex medicus“ kartu su pasiūlymu pateiktoje brošiūroje nurodyti duomenys atitinka faktinius siūlomos įrangos duomenis. Taigi Techninės specifikacijos 4.1 papunktyje nustatytą reikalavimą „Kolimacijos valdymas. Automatinis ir rankinis“ atitinka įranga, kurioje rankinė kolimacija yra atliekama rankiniu būdu pridedant metalinę plokštelę prie kolimatoriaus, kuri magnetų pagalba prilimpa ir saugiai laikosi. Vadinasi, UAB „Limeta“ pasiūlymas buvo atmestas nepagrįstai. Taigi pareiškėja tokiais savo veiksmais nevienodai taikė savo pirkimo sąlygas ir sudarė galimybę vienam tiekėjui dalyvauti Pirkime išskirtinėmis sąlygomis negu kiti tiekėjai ir taip buvo pažeistas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas.
Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Sprendime nurodyta, kad minėtas principas pažeistas dėl to, kad Projekto vykdytojas pasiūlymų vertinimo metu taikė neišviešintą pirkimo dokumentuose techninio reikalavimo sąlygą ir atmetė UAB „Limeta“ pasiūlymą. Pažymėtina, kad Techninės specifikacijos 4.1 papunktyje nustatytas reikalavimas „Kolimacijos valdymas. Automatinis ir rankinis“ buvo lakoniškas, tačiau, kaip parodė nagrinėjamos bylos situacija, rankinis kolimacijos valdymas gali būti įvairus: tiek aksesuaro įstatymas rankiniu būdu, tiek kitokiu būdu. Pareiškėjas, vertindamas pasiūlymus ir atmesdamas UAB „Limeta“ pasiūlymą taikė neišviešintą sąlygą, kad rankinis kolimacijos valdymas turi būti ne aksesuaro įstatymas rankiniu būdu. Tai nebuvo nurodyta techninėje specifikacijoje. Taigi buvo pažeistas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas.
Atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi Įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos sąlygos, įskaitant kad pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas. Pareiškėja, vykdydama Projektą, atlikusi tarptautinį viešąjį Pirkimą, sudariusi sutartį su laimėjusiu tiekėju, pritaikė nepaviešintą konkurso sąlygą, pasiūlymus įvertino pažeisdama lygiateisiškumo principą, nepagrįstai atmetė UAB „Limeta“ pasiūlymą, todėl pažeidė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tai, kad pareiškėja kitaip vertina faktines aplinkybes nekeičia Sprendimo teisingumo, nedaro jo neteisėtu ar nepagrįstu.
Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad kai kurios aplinkybės paaiškėjo ir dokumentai gauti po Pirkimo, nes Pirkimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus: būtent pareiškėja turi identifikuoti savo poreikius, juos tinkamai atskleisti Pirkimo dokumentuose, vienodas situacijas vertinti vienodai. Būtent pareiškėja yra atsakinga, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija: netinkamai nustačius pirkimo techninę specifikaciją, netinkamai vertinus pasiūlymus, taikius neišviešintą Pirkimo sąlygą, neteisėtai atmetus UAB „LImeta“ pasiūlymą, buvo nusipirkta įranga, kuri buvo analogiška atmestam pasiūlymui.
Ketvirta, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad Sprendime nemotyvuotas finansinės korekcijos taikymas. Priešingai – Sprendime nurodyta, kad finansinė korekcija pritaikyta remiantis taisyklių 9.3 papunkčiu, PAFT 307, 311 punktais, 7 priedo 6 punktu, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, 1.1 dalimi. Taigi teisinis pagrindas yra aiškus ir jis identifikuotas teisingai. Taip pat nurodyta, kad sankcija lygi skirtumui tarp laimėtojo pasiūlymo ir nepagrįstai atmesto pasiūlymo. Taigi teismas daro išvadą, kad Agentūra atsižvelgė į su pažeidimu susijusias aplinkybes ir vadovaudamasi proporcingumo principu pagrįstai pritaikė pareiškėjai sankciją. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sankcija siekiamus tikslus, teismas daro išvadą, kad sankcija (41 149,68 Eur) yra proporcinga ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad Agentūros Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo. Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas. Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Sprendime aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias Įstatymo nuostatas pareiškėja pažeidė, taip pat paaiškinta, kodėl atsakovė taikė finansinę korekciją. Teismas nenustatė ginčijamo Agentūros 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. IT01 „Dėl nustatyto pažeidimo“ panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.