- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- 1-140-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27213-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- E. B., A. B., L. B.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas, Kęstutis Dobilas
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje pastovios gyvenamosios vietos neturintis, teistas: 2013-04-12 Kaišiadorių raj apyl teismo pagal BK 140 straipsnio 1 d. viešaisiais darbais 7 mėnesiams, 2014-01-29 Kaišiadorių raj. Apyl. teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalis laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2015-03-10 Kaišiadorių raj. Apyl. teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu, 2015-10-27 Kaišiadorių raj. Apyl. teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parš areštu, 2017-12-04 Kaišiadorių raj. Apyl. teismo pagal BK 140 sdtraipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, BK 63 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2019-07-26 Kauno apyl. teismo Jonavos rūmų teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu, bausmę atlikęs 2019-10-25, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. tyčia nužudė kitą žmogų. Būtent, 2020 m. liepos 2 d. laikotarpyje nuo 10 val. iki 15 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su Z. B. metu, tyčia spirdamas koja ir suduodamas kumščiu pastarajai daugybinius smūgius į galvą bei kitas kūno vietas, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, nugaroje, žastuose, dilbiuose, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, dešinio kelio srityje, blauzdose, galvos dešinėje, dešinės akies vokuose, smakro kairėje, taip pat sunkią galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje srityje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma, foraminaliniu galvos smegenų kamieno strigimu, hemoragine anemija, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, ir nuo to 2020 m. liepos 13 d. Z. B. LSMUL Kauno klinikose mirė. Šiais vaiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. K. kaltu padarius inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad grįžus iš Vokietijos ir atvykus į (duomenys neskelbtini) jis neturėjo kur apsistoti, taip apsigyveno bute pas pažįstamą Z. B. ir gyveno pas ją apie dvi savaites. Gyvenant kartu viename bute su Z. B. jis nesipyko, jos nemušė, kartu išgerdinėdavo ir kartais pasiginčydavo tarpusavyje. Prieš išvykstant dirbti į Vokietiją, 2020 m. liepos 2 d. ryte apie 10 val. jis paprašė Z. surinkti iš balkono jo drabužius, o pastaroji atsisakė ir tuomet jie susipyko. Jis tuo metu buvo pagiringas, išgėręs stipraus alaus ir apgirtęs, Z. B. taip pat buvo neblaivi. Susipykus, jis pora kartų kaire ranka, delnu sudavė stovinčiai nukentėjusiajai į dešinę galvos pusę – smilkinio sritį ir pastaroji nuo šių smūgių nuvirto ant lovos. Nuo suduotų smūgių nukentėjusioji nesikėlė, nieko nešnekėjo, sužalojimų ant jos nesimatė, tik vėliau prie jos lūpų pamatė kraują. Apie tai jis greitai pranešė buto kaimynei ir telefonu pranešė nukentėjusios seseriai. Maždaug po pusvalandžio į vietą atvažiavo nukentėjusios sesuo ir jį išvarė iš buto. Vėliau, susitikus su E. P., šiam papasakojo, kad davė nukentėjusiajai į galvą. Tai buvo pirmas kartas kai jis smurtavo prieš Z. B., anksčiau jos niekada nebuvo mušęs tik ginčydavosi žodžiu.
Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 161-164, 166-171, 173-174), kuriuose kaltinamasis buvo nurodęs, jog du smūgius į veidą Z. B. sudavė kumščiu, ar galėjęs suduoti daugiau smūgių neprisimena dėl girtumo, E. K. patvirtino šių parodymų teisingumą.
Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad sutinka atlyginti nukentėjusiųjų turėtas Z. B. laidojimo išlaidas – 1845 eurus, 50 000 eurų neturtinę žala ir 7369,81 eurų žalą valstybinei ligonių kasai.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 2 b.l. 166-171) matyti, kad apklausiamas vietoje, kaltinamaisis nurodė nukentėjusios butą, į kurį, atsirakinęs turimu raktu duris, užėjo 2020 m. liepos 2 d. apie 11 val. Jis nurodė, kur sėdėjo ant lovos nukentėjusioji Z. B., kur sėdėjo jis pats kai jie abu kartu gėrė alų. Po to kaltinamasis patvirtino tarp jų kilusį ginčą, nedidelį susistumdymą, po kurio jis nukentėjusiajai kairės rankos kumščiu sudavė į veido sritį ties kairia akimi ir patvirtino, kad sudavė du smūgius, o po to užrakinęs duris iš buto išėjo ant blokų šalia gyvenamojo namo. Šios apklausos metu kaltinamasis taip pat patvirtino, kad apie 14 val. sugrįžus į butą, prieš tai atsirakinus duris, jis buto viduje rado ant lovos gulinčią Z. B., kurios akis buvo sutinusi, o ant veido matėsi kraujas, nukentėjusioji į jo žodžius nereagavo. Po to jis apie tai telefonu pranešė nukentėjusios seseriai, kuri atvykusi jį išvarė.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo (duotų paaiškinimų), jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei byloje esančiais kitais įrodymais.
Nukentėjusysis E. B. parodė, kad kaltinamasis E. K. 2020 m. liepos mėnesį grįžo iš Vokietijos ir apsigyveno bute pas jo motiną Z. B.. 2020 m. liepos 1 d., įvykio išvakarėse jis kalbėjo ir su motina ir su kaltinamuoju, tuo metu mama nebuvo sumušta, sužalojimų nesimatė. Sekančią dieną ryte jis išėjo įš darbą, o apie pietus jam paskambino telefonu draugė ir pranešė apie sumuštą mamą. Sugrįžus į namus, pas mamą į butą ten jis surado tetą R. R., G., L. ir jos draugą S. Motiną jis pamatė gulinčią lovoje, matėsi, kad jos veido dešinė pusė ištinusi, ant kaklo mėlynės, motina į nieką nereagavo. Jis mėgino aiškintis kas sumušė motiną, to klausė ir pas, vėliau po poros valandų sutiktą, E. K., bet pastarasis atsakė nieko nežinantis. Po keleto dienų sutikus E. P., šis jam pasakė jog E. K. buvo pripažinęs, kad spyrė Z. B..
Nukentėjusioji L. B. parodė, kad nukentėjusioji Z. B. yra jos motina. Minimą dieną apie 15 val. jai telefonu paskambino N. Z. ir pranešė jog jos mamai blogai, kraujuoja iš burnos, taip pat atsiuntė telefonu nuotrauką, iš kurios matėsi, kad mama sumušta. Jai buvo žinoma, kad tuo metu pas mamą buvo apsistojęs, gyveno kaltinamasis. Kai kaltinamasis anksčiau gyveno pas Z. B. jie dažnai kivirčydavosi, bandė ir smurtasuti. Po įvykio, vėliau ji kalbėjo su broliu E., kuris pasakojo, kad E. P. E. K. buvo prisipažinęs jog ginčo metu spyrė Z. B.. Dėl mamos nužudymo ji prašo priteisti 50 000 eurų neturtinę žalą ir 1845 eurus turėtų laidojimo išlaidų.
Liudytoja S. A. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją Z. B. pažinojo, nes buvo jų kaimynė, gyveno gretimame bute. Jai buvo žinoma, kad minimu laiku E. K. gyveno pas Z. B., dažnai juos matydavo kieme. 2021 m. liepos 2 d. išvakarėse apie 12 val. nakties ji matė kaip E. K. neblaivus parėjo į namus, atsirakino buto duris, matė ir Z. B., kuri uždarinėjo duris, tuo metu jokių jos sumušimų nepastebėjo. Liepos 2 d. ryte apie 9 val. ji išėjo iš namų ir E. K. matė su E. P. ir kitais asmenimis prie jų gyvenamojo namo. Apie 15 val. jai telefonu paskambino G. ir pasiteiravo apie Z., nes ši sumušta. Apie 17 val. sugrįžusi į namus, ji užėjo pas Z. B. į butą, ten jau buvo trys nukentėjusios seserys ir lovoje gulinti nukentėjusioji. Ji matė nukentėjusios veido sutinimą, iš burnos ištekėjusį kraują.
Liudytoja R. D. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją Z. B. pažinojo, nes buvo jų kaimynė, gyveno tame pačiame name. Jai buvo žinoma, kad minimu laiku E. K. gyveno pas Z. B., dažnai juos matydavo tame tarpe ir neblaivius. Minimą liepos 2 d. ryte ji buvo išvykusi iš namų, o sugrįžus apie 13 val. 30 min. ir su kaimyne N. bendrame balkone geriant kavą pas jas atėjo neblaivus E. K. nešinas alaus butelį ir pasakė, jog kažkas atsitiko Z., po to nuėjo į savo (Z. B.) butą, pireš tai atsirakinęs to paties buto duris. Vėliau, apie 15 val. ji užėjo į Z. B. butą ir kambaryje rado ten esančius Z. seserį, kaimynę N. (Z.) ir E. K., Z. B. gulėjo lovoje, jos akis buvo pamėlynavusi ir ištinusi, iš burnos ištekėjęs kraujas. Pamačiusi tokį vaizdą, ji liepė kviesti greitąją pagalbą ir pati iš buto išėjo. Įvykio išvakarėse ji buvo sutikusi Z. B. namo koridoriuje, bet ši tuo metu niekuo nesiskundė, sumušimo žymių ant jos nesimatė.
Liudytoja L. R. parodė, kad nukentėjusioji Z. B. yra jos sesuo, o E. K. ji nepažinojo. 2020 m. liepos 2 d. apie 15 val. jai telefonu paskambino iš sesės (Z. B.) telefono, vėliau suprato, kad skambino E. K., ir pranešė jog nežino ką daryti su Z. B., nes ši guli, nesikelia, iš burnos bėga kraujas. Pasiteiravus ar ši blaivi, E. K. atsakė, kad visiškai girta, kad tokią jau rado atėjus į butą apie 12 val. Po šio telefoninio pokalbio ji iškarto paskambino kitai seseriai – G. ir liepė nueiti pažiūrėti į vietą. Po apsilankymo bute G. jai paskambino ir pranešė, kad Z. yra sumušta, ištinusi, merdėdama guli. Apie 16 val. ir ji pati atvyko į sesers butą, ten rado sumuštą, sutinusiu veidu ant lovos gulinčią Z. ir tuomet jos iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Liudytoja R. R. parodė, kad nukentėjusioji Z. B. yra jos sesuo. 2020 m. liepos 2 d. apie 15 val. po sesers G. telefoninio pranešimo ji buvo nuvykusi į Z. B. gyvenamąjį butą, ten rado lovoje gulinčią Z., kuri nesikėlė, nekalbėjo, prie burnos matėsi kraujas, akis sutinusi, bute buvo kita jų sesuo, nepažįstama moteris ir neblaivus kaltinamasis E. K.. Paklausus E. K. kas sužalojo Z., pastarasis atsakė jog nežino, nes tuo metu gėrė prie blokų.
Liudytoja G. V. parodė, kad nukentėjusioji Z. B. yra jos sesuo. Po sesers telefoninio pranešimo jog kažkas nutikę Z., ji iškarto nuvyko į Z. butą ir ten rado kaltinamąjį ir dvi moteris – Z. ir kitą nepažįstamą, E. K. jai paaiškino, kad Z. girta ir nuo ryto miega. Apžiūrėjus gulinčią seserį, ji pastebėjo, kad jos veidas sutinęs, iš burnos išbėgęs kraujas, suprato kad sesuo sumušta. Tuomet atvykus kitai seseriai jos iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Liudytoja N. Z. parodė, kad pažinojo ir kaltinamąjį ir nukentėjusiąją Z. B., nes buvo jų kaimynė. 2020 m. liepos 2 d. ji buvo išvykusi iš namų ir apie 13 val. 30 min. sugrįžus į namus, koridoriuje sutiktas E. K. jos paklausė ką daryti, nes Z. blogai, ji miega. Neužilgo su kaimyne geriant kavą balkone pas jas vėl atėjo E. K. ir pasakė, kad nežino ką daryti su Z., kad jam reikia iš balkono pasiimti rūbus. Paėmus iš balkono rūbus, ji kartu su kaltinamuoju nuėjo į butą ir ten rado lovoje gulinčią Z. B., matė jai iš burnos bėgantį kraują, į aplinką nereagavo. Prie jos E. K. telefonu paskambino nukentėjusios seseriai L., o kai į vietą ši atvyko, ji ir E. K. iš buto išėjo.
Liudytojas R. A. parodė, kad minimos dienos ryte, apie 9 val. jis buvo užėjęs į namus pas Z. B., ten rado ir E. K.. Jie kartu išgėrė butelį alaus ir po to E. K., kuris jau buvo neblaivus, pradėjo rėkauti ant uošvienės (Z. B.), grasinti bei kartą kumščiu sudavė jai į galvą. Po tokių veiksmų jis išstūmė E. K. iš kambario ir pats iš ten išėjo, o Z. liepė užsirakinti duris. Po to sugrįžęs į savo butą jis toliau girtavo ir apie Z. B. mirtį sužinojo praėjus keletui dienų.
Perskaičius liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 132), kuriuose buvo nurodęs, kad E. K. tą įvykio dieną sutiko ryte apie 9 val. prie gyvenamojo namo, kur kartu su E. P. gėrė alų, ir būtent to susitikimo metu E. K. prisipažino jog kumčiu trenkė Z. B. į galvą, R. A. negalėjo prisiminti kurie jo parodymai tikslesni.
Liudytojas E. P. parodė, kad ir kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažinojo, nes pastarieji buvo jo kaimynai. Minimą dieną, kai buvo sužalota Z. B., nuo 9 val. rytro jis kartu su R. A. prie gyvenamojo namo, ant blokų, sėdėjo ir kartu gėrė alų, o netrukus prie jų prisijungė ir E. K., kuris taip pat atsinešė alaus. Begeriant alų, kai E. K. jau buvo neblaivus, jis pradėjo verkti, gailėtis ir pasakė jog spyrė Z. Detaliau į kur spyrė, už ką spyrė, E. K. nepasakojo, o baigus gerti alų jie išsiskirstė. Apie Z. B. sumušimą jis sužinojo tik sekančią dieną. Dėl ankstesnių, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose nurodė, kad E. K. teigė jog prispardė nukentėjusiąją, liudytojas paaiškino, kad šiuo metu tuos parodymus dėl praėjusio laiko primiršęs, ir mano, kad tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes.
Iš E. P. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 116-117) matyti, kad E. K. kartu su liudytoju begeriant alų pradėjo verkti, guostis ir pasakė jog prispardė Z.
Iš tarnybinio pranešimo, blaivumo patikrinimo duomenų (t.1 b.l. 6-8, 10) matyti, kad Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyr. patrulis S. I. 2020 m. liepos 2 d. surašė pranešimą apie tai, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rado ant lovos gulinčią Z. B., kurios dešinė galvos pusė buvo sutinusi, matėsi iš burnos išbėgęs skrandžio turinys. Tas pats policijos pareigūnas apklausė E. K. ir alkotesteriu jam nustatė 2,85 prom. girtumą.
Iš LSMU ligoninės Kauno klinikos pažymos Nr. TME – (1.32) – 44 (t. 2 b.l. 21) matyti, kad 2020 m. liepos 2 d. 18.26 val. į LSMU ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių buvo pristayta Z. B., jai nustatyta diagnozė: trauminė subdurinė hemoragija, po ko ji stancionarizuyota į neurochirurgijos intensyvios terapijos skyrių. Gydymo eigoje pacientės būklė blogėjo ir 220 m. liepos 13 d. 01.30 val konstatuotas jos mirties faktas.
Atlikus mirusiosios Z. B. medicininį tyrimą, valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 607/2020(02) (t. 2 b.l. 29-37) buvo nustatyta, kad Z. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirties priežastis - sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje skiltyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma, foraminaliniu galvos smegenų kamieno strigimu, homoragine anemija, dauginiu organų disfunkcijos sindromu. Remiantis gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2020-0275059 duomenimis, Z. B. mirė (duomenys neskelbtini) 01:30 val. Z. B. lavono kūne konstatuota: sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje skiltyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma, foraminaliniu galvos smegenų kamieno strigimu, hemoragine anemija. dauginiu organų disfunkcijos sindromu; poodinės kraujosruvos galvos dešinėje, dešinės akies vokuose ir smakro kairėje. Išvardyti sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais ar įrankiais. Ekstrakranijiniai (kaukolės išorėje) sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminių kontaktų pasekoje, o mirtina galvos smegenų trauma galėjo išsivystyti tiek nuo vieno iš minėtų trauminių kontaktų, tiek šiems kontaktams sumuojantis. Ar tai buvo deceleracinė trauma (judanti galva kontaktavo su fiksuotais minėtų savybių daiktais), ar akceleracinė trauma (fiksuota galva kontaktavo su judančiais minėtų savybių daiktais) nustatyti nėra galimybės. Įvertinus turimus duomenis, šiame punkte išvardinti sužalojimai vertintini kaip padaryti paros iki patekimo į gydymo įstaigą laikotarpyje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.4 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tapo mirties priežastimi. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve, nugaroje, žastuose, dilbiuose, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, dešinio kelio srityje ir blauzdose padaryti kietais, bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti nėra galimybės; šie sužalojimai padaryti ne mažiau 26 trauminių kontaktų pasekoje, kelių parų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą; detalizuoti kiekvieno iš sužalojimo trauminio mechanizmo neįmanoma, šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo. Konstatuoti sužalojimai griuvimui ir tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi, savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Valingus veiksmus nukentėjusioji galėjo atlikti tol, kol neprarado sąmonės. Sužalojimų vietose nėra užfiksavusių požymių, pagal kuriuos būtų galima tiksliau spręsti apie žalojusio (-ių) daikto ar įrankio (-ių) individualias savybes.
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3590/2020(01) matyti, kad ištyrus 2020 m. liepos 2 d. 18.40 val paimtą Z. B. kraują buvo nustayta 1,99 proc. (promilės) etilo alkoholio koncentracija ( t. 2 b.l. 41).
2020-09-30 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pagalbos kvietimo 2020-07-02 16.57 val. į Pravieniškių g. 29-310, Pravieniškėse garso įrašas. Kviečiantysis asmuo (R. R.) nurodo, kad sumušta sesuo, į nieką nereaguoja.(t.1 b.l. 165-166).
2020-07-07 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Greitosios medicinos pagalbos kvietimo į (duomenys neskelbtini) garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad sumušta moteris, iš burnos išbėgęs kraujas, į aplinką nereaguoja. (t.1 b.l. 171-175).
2020-07-02 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Prie protokolo esančiose nuotraukose užfiksuota lovoje gulinti moteris sužalotu veidu (t. 1 b.l. 35-38).
E. K. atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, jos akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 išvadoje nurodyta, kad galimos nusikalstamos veikos padarymo metu (2020-07-02) ir šiuo metu E. K. konstatuojama Lengvas protinis atsilikimas (F70). Veikos padarymo metu (2020-07-02) ir šiuo metu įtariamasis E. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę, jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga. E. K. dėl savo psichinės sveikatos būklės nėra socialiai pavojingas, jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese, duoti parodymus ( t. 2. b.l. 142-144).
Vertinant visus ištirtuosius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, konstatuoti E. K. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš paties kaltinamojo, liudytojų parodymų, 2020 m. liepos 2 d. nukentėjusios Z. B. bute iki pastarosios sužalojimo, išskyrus kaltinamąjį E. K., niekas daugiau nesilankė, butas buvo užrakintas ir galimybę patekti į butą be pačios nukentėjusios turėjo tik kaltinamasis. Pats kaltinamasis pripažino, kad minimos dienos rytrą turėjo konfliktą su Z. B., kurio metu, suduodant du smūgius kumščiu į veidą, panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją. Apie šias aplinkybes kaltinamasis prisipažino, papasakojo ir savo draugams, su kuriais kartu nuo ryto girtavo. Tai patvirtino ir liudytojais apklausti R. A., E. P., kurie iš esmės tapačiai perpasakojo E. K. elgesį – prisipažinimą spardžius Z. B. Nors šie liudytojai tikslaus pakalbio su E. K. turinio ir negalėjo patvirtinti, tačiau tokius jų parodymus galima paaiškinti įtakotu girtumu. E. K. aiškinimą, jog nukentėjusios jis nespardė, teismas laiko gynybine kaltinamojo taktika, siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį ir tuo pačiu atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, liudytojai patvirtino E. K. jiems išsakytą prisipažinimą dėl nukentėjusios spardymo, o be to atliktas teismo medicininis lavono tyrimas patvirtino, kad nukentėjusiajai Z. B. buvo padaryti trimis trauminiais poveikiais ne tik sužalojimai galvos dešinėje, dešinės akies vokuose, smakro kairėje, bet ir ne mažiau 26 trauminių kontaktų pasekoje sužalojimai kitose kūno vietose - poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve, nugaroje, žastuose, dilbiuose, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, dešinio kelio srityje ir blauzdose. Tai rodo, kad prieš nukentėjusiąją smurtas buvo panaudotas suduodant smūgius į visas kūno vietas ir ne tik kumščiuojant, bet ir spiriant, kas pilnai atitinka kaltinamojo prisipažinimui teisme bei anksčiau išsakytam pasakojimui kitiems asmenims.
Iš virš aptartos valstybinės teismo medicinos specialisto išvados seka, kad nukentėjusios mirčiai įtaką turėjo tik sužalojimai padaryti galvos srityje, kurių pasekoje išsivystė sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje skiltyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma, foraminaliniu galvos smegenų kamieno strigimu, hemoragine anemija. dauginiu organų disfunkcijos sindromu.
Taigi, kaltinamsis, suduodamas nukentėjusiajai daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, veikė tyčia, suvokdamas tokių savo veiksmų keliamą pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, suduodant smūgius į gyvybiškai itin svarbią kūno vietą – galvos sritį, kaltinamasis suvokė keliamą pavojų kito žmogaus gyvybei. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, elgdamasis aptartu būdu, suprato savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, iš jų – ir mirtinus, ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajai Z. B., tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyčia ją nužudė. Todėl, nagrinėjamu atveju kvalifikuojant E. K. veiką, taikytinas BK 129 straipsnio 1 dalis.
Dėl bausmės paskyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos prieš žmogų, jo sveikatą ir gyvybę. Nusikaltimas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, nusikaltimu atimta gyvybė, nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam buvo inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ištyrus bylos aplinkybes, nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimo dieną, dar iki veikos padarymo vartojo alkoholinius gėrimus, tai įtakojo ir jo agresyvų elgesį ir sekusius veiksmus, todėl konstatuotina jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir toks apsvaigimas turėjo įtakos jo atliktų veiksmų padarymui, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Anksčiau kaltinamasis buvo daug kartų teistas, nors jo padarytos nusikalstamos veikos itin didelio pavojaus visuomenei nesudarė, tačiau iš jų pobūdžio matyti, kad jos buvo nukreiptos prieš asmenį, jo sveikatą. Iš šių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, toliau tęsė amoralų gyvenimo būdą, girtavo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas kaltinamajam skirti didesnį nei bausmės vidurkis dydį. Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamajam būtent tokios bausmės skyrimas labiausiai atitinka kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, ir būtent šia bausme geriausiai bus užtikrintas visuomenės interesas.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 7369,81 eurų priteisimo tenkintinas. Iš pateiktos Kauno teritorinės ligonių kasos pažymos, gydymo išlaidų paskaičiavimo lentelės ( t. 1 b.l. 52, 55) matyti, kad Z. B. dėl sveikatos sutrikdymo nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. liepos 13 d. buvo gydoma LSMU ligoninės Kauno klinikų neurochirurginės reanimacijos ir galvos smegenų chirurgijos skyriuose ir už šį gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 7369,81 eurų sumą. Kadangi ši žala padaryta kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje, todėl jis ją privalo atlyginti.
Ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl motinos Z. B. mirties L. B. turėjo laidojimo išlaidas, kurios sudaro 1845,60 eurų. Nukentėjusios pateikti žalos paskaičiavimai yra pilnai realūs, atitinka ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, prekių pirkimo kvitus (t.1 b.l. 42-47), jais abejoti jokio pagrindo nėra. Todėl nustačius, kad žala atsirado nusikalstamų E. K. veiksmų pasekoje, ją privalo atlyginti kaltinamasis (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusios pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 50 000 eurų sumai tenkintinas dalinai. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusioji L. B., būdama mirusiosios Z. B. dukra, su ja artimai bendravo, dvasinis ryšys tarp jų buvo, dėl jos mirties dukra patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad E. K. tyčia nužudė Z. B., dėl kurios mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip padarė nukentėjusiajai neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiosios ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, L. B. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteistina 30000 eurų. Ši suma teismo nuomone nėra per didelė ar neprotingo dydžio.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301str.,302 str.,308str., 115 str., 119 str., 106 str.,
nusprendė:
Kaltinamąjį E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – dvylika metų laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2020 m. liepos 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus pasiųsti vykdyti bausmę.
Nukentėjusios L. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. K. priteisti 1845,60 eurų turtinei žalai ir 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir iš E. K. priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai (įm. K. 191351679, sąskaita Nr. LT 217300010002484333) 7369,81 eurus.
Iš E. K. išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo adv. T. L. Petkausko dalyvavimo – 221,28 eurą ir nukentėjusios civilinės ieškovės atstovo adv. K. Dobilo dalyvavimo – 216 eurų, ir priteisti jas valstybei.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą 124, 21 eurui ir 12,60 Lenkijos zlotų, saugomų Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, pratęsti iki išieškojimo pagal civilinius ieškinius įvykdymo.
Daiktus: 1) DVD+R axtreme, kurioje fiksuotas VšĮ greitosios medicinos pagalbos 2020-07-02 kvietimo adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašas;
2) DVD+R extreme, kurioje fiksuotas Bendrojo pagalbos centro 2020-07-02 pranešimo iš mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini), garso įrašas;
3) DVD-R extreme, kurioje fiksuotas 2020-07-02 17.06 val. adresu (duomenys neskelbtini), BODY kameros Nr. B0F1EC5F6F68, vaizdo ir garso įrašas;
4)DVD+R extreme, kurioje fiksuotas įtariamojo E. K. 2020-07-14 parodymų patikrinimas vietoje, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, E. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.