- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-925-135-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00642-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Gražvydas Poškus, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- R. Z.
- Nukentėjusysis
- V. Z.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.1.8.9Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas (BK 62 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-925-135/2012
2012 m. lapkričio 15 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-03-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš R. Z. 1200 Lt nukentėjusiajam V. Z.. Taip pat nuosprendžiu konfiskuoti iš R. Z. 120 litų valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), per duris įsibrovė į patalpą – V. Z. priklausantį garažą – ir pagrobė svetimą turtą: 250 Lt raktų galvučių komplektą, du vnt. 770 ir 180 Lt vertės elektrinius kampinius šlifuoklius, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Z. 1200 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Z. prašo paskirti švelnesnę bausmę ir į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą nuo 2012-02-10 iki nuosprendžio paskelbimo pirmosios instancijos teisme dienos.
Skunde nurodo, kad teismas atsainiai nagrinėjo bylą ir padarė procesinius pažeidimus, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, parodymų pakeitimą proceso metu vertino kaip siekį išvengti atsakomybės, nors nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusysis po galvos operacijos ne viską gerai atsimena, todėl gali sąžiningai klysti. Nuteistojo nuomone, teismas, atsižvelgdamas į tai, turėjo taikyti LR BK 62 str. nuostatas ir skirti žymiai švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę. Taip pat nurodo, kad teismas, bendrindamas bausmes, nesivadovavo BK 63 str. 9 d., kuri numato, kad į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taip pat nurodo, kad 2012-01-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, ir pagal šią nutartį buvo sulaikytas 2012-02-10, todėl, nuteistojo nuomone, į bausmės laiką turi būti įskaitytas laikas nuo 2012-02-10 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuteistojo teigimu, jam paskirtos bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2012-02-10 arba turi būti į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2012-02-10 iki 2012-07-16.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikų kvalifikavimo, todėl šiais klausimais kolegija nepasisako ir nagrinėja tik bausmės ir jos bendrinimo su kitu nuosprendžiu paskirta bausme klausimą.
Nuteistojo R. Z. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos ir neteisingai paskirtos bausmės yra nepagrįsti. R. Z. pripažintas kaltu dėl tyčinio baigto apysunkio nusikaltimo padarymo (BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu keitė savo parodymus dėl dalyvavimo vagystėje (29–30, 37–39, 116–117, 140–141, 101, 103 b. l.). Vertinant apelianto asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas aštuonis kartus, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu, nusikalto praėjus tik kiek daugiau nei dviem savaitėm po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, baustas administracine tvarka. Pažymėtina tai, kad tais atvejais, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (LR BK 27 str. 1 d.), o, vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. R. Z. inkriminuoto nusikaltimo sankcija numato laisvės atėmimą šešeriems metams. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams, t. y. bausmę, kuri nesiekia sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, todėl ją laikyti per griežta nėra pagrindo.
Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis po galvos traumos galėjo viską ne taip gerai prisiminti ir sąžiningai klysti, privalėjo taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti žymiai mažesnę bausmę. Pažymėtina, kad, pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nenustatė nė vienos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs nors dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, taip pat byloje nėra duomenų, jog yra bent viena iš būtinų aplinkybių, numatytų BK str. 2 d. 1–6 punktuose, todėl šiuo atveju taikyti BK 62 straipsnį ir skirti R. Z. švelnesnę, nei įstatymas numato, bausmę nėra teisinio pagrindo.
Kolegijos nuomone, nuteistajam R. Z. paskirtą bausmę tiek už jo padarytą veiką, tiek ir dalinio sudėjimo būdu subendrintą bausmę, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Bendrindamas paskirtą bausmę su neatlikta bausmės dalimi pagal 2010-03-22 nuosprendį, teismas tinkamai taikė LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas, kadangi R. Z. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės pagal 2010-03-22 nuosprendį, t. y. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu. Šiuo atveju įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2010-03-22 nuosprendį, nėra pagrindo, kadangi nuteistasis 2012-02-10 buvo sulaikytas vykdant būtent 2010-03-22 nuosprendį ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlikinėjo 2010-03-22 nuosprendžiu paskirtą bausmę, o bendrinant bausmes prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta tik neatliktos pagal 2010-03-22 nuosprendį bausmės dalis ir bausmės pradžia nustatyta nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos. Apeliantas, tvirtindamas, kad teismas, paskirtą bausmę bendrindamas su neatlikta bausme pagal 2010-03-22 nuosprendį turėjo taikyti BK 63 str. 9 d., yra neteisus, kadangi šios įstatymo nuostatos taikomas tik tada, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką, o šiuo atveju nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurią padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžių paskirtos bausmės.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.