- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- I2-1503-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04050-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Transdepas"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transdepas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Nr. 760047456 (toliau – Sprendimas).
2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pasak pareiškėjo, skundžiamu Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Toks Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjo darbdavys buvo nubaustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.
2.2. Nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, pareiškėjas teigia, kad jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., tačiau pastarąjį atsakovas panaikino dėl to, jog Departamentas gavo informacijos iš Valstybinės darbo inspekcijos dėl UAB „Transdepas“ (toliau – ir Bendrovė) pripažinimo pažeidusia įstatymo nuostatas, susijusias su trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka. Bendrovei 2021 m. liepos 13 d. nutarimu buvo paskirta 200,00 Eur bauda už minėtos tvarkos pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi 2021 m. liepos 9 d., kai Bendrovė dar nebuvo nubausta ir pripažinta pažeidusia Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Taigi pareiškėjas mano, kad Departamentas pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi atbuline data, kas reiškia, kad neteisėtai ir nepagrįstai.
2.3. Pabrėžia, kad dėl tokio Departamento priimto Sprendimo pareiškėjas atsidūrė visiškoje teisinio neapibrėžtumo situacijoje, nes pareiškėjas negali dirbti ir grįžti iš darbo komandiruotės užsienyje, kurioje yra šiuo metu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia iš esmė šiais argumentais:
3.1. 2021 m. liepos 13 d. Bendrovei surašytas nutarimas, kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą (už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus). Bendrovei paskirta 200,00 Eur bauda sumokėta 2021 m. liepos 29 d. Taigi, atsakovo teigimu, pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
3.2. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Departamentas pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi panaikino atgaline data, nes tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs bei neatitinka realios situacijos. Įstatyme nurodytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Nors pareiškėjui leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios. Pats pareiškėjas savo skunde neginčija Sprendimo pagrindo.
3.3. Taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl tokio priimto sprendimo pareiškėjas negalės dirbti ir grįžti iš darbinės komandiruotės užsienyje. Teigia, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų ir šiame įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Dėl to Departamentas turi pareigą panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, todėl Sprendimas nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių.
3.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas. Mano, kad priimtas Sprendimas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d., tuo pagrindu, jog ketina dirbti Bendrovėje Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi).
4.2. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760047456, galiojantis iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., pareiškėjui buvo išduotas 2021 m. rugpjūčio 11 d.
4.3. Departamentas, atlikdamas užsieniečių kontrolę ir siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi, 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 10K-28188 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją, prašydamas pateikti informaciją, ar Bendrovė (Bendrovės vadovas ar jos įgaliotas asmuo) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.
4.4. Departamentas 2021 m. rugsėjo 16 d. gavo Valstybinės darbo inspekcijos raštą Nr. SD-126-18099, kuriame nurodyta, kad 2021 m. liepos 13 d. Bendrovei surašytas nutarimas, kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą (už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus) ir Bendrovei paskirta 200,00 Eur bauda, kuri sumokėta 2021 m. liepos 29 d.
4.5. Atsižvelgiant į tai, Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad skundžiamas Sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, kuriame nustatyta, kad laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi leido nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. dirbti Ukrainos piliečiui A. M., turėjusiam nacionalinę „D“ vizą, išduotą kitos įmonės (UAB „Baltic transline“) prašymu.
7. Įstatymo 50 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 19 (a) punkte nustatyta, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys numato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad minėtame 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis).
ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Taigi leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas.
8. Nagrinėjamu atveju pasakytina, kad pareiškėjas neginčija ginčijamo Sprendimo pagrindo, kad Bendrovė yra bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Teismo vertinimu, Departamentas turėjo vertinti ir įvertino duomenis, kurie buvo aktualūs priimant skundžiamą Sprendimą, jog Bendrovė Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. liepos 31 d. nutarimu nubausta pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą už tokį pažeidimą jai skiriant minimalią 200,00 Eur baudą (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nėra svarbu, ar būtent pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nes tokios aplinkybės nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Pažymėtina, kad tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).
9. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Departamentas pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi atbuline data. Dėl šio argumento pasisakydamas, teismas pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 5344-556/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, pagrįstai skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.
10. Pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, kad dėl priimto Sprendimo pareiškėjas negali dirbti ir grįžti iš darbo komandiruotės užsienyje, vertintinas kaip neturintis įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir, kaip teisingai atsakovas pažymėjo, ginčijamo Sprendimo vykdymas šioje situacijoje yra sustabdytas pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl pareiškėjo leidimas laikinai gyventi galioja. Taip pat akcentuotina, kad, be kita ko, priimtas Departamento Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, jei pareiškėjai atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindą.
11. Teismas konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus reikalavimus, jame išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹ straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.