Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3.; 2.12.1.4

2025 m. liepos 3 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Kristina Linkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai - 2) prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas, paskutinį kartą 2016 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis 2017 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2019 m. lapkričio 8 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikęs bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Č. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, būtent: 2025 m. birželio 11 d. apie 15.30 val., bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja I. G., tyčia sugriebė jai už plaukų ir pervertė ant žemės, spyrė vieną kartą jai į dešinį šoną bei vieną kartą kumščiu smogė į pilvo sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tame pačiame bute, sugriebė I. G. už plaukų, juos laikydamas ją nutempė į miegamąjį, įstūmė į lovą, abiem rankom sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, vieną kartą kumščiu smogė jai į kairį šoną ir delnu ne mažiau kaip tris kartus trenkė jai į kairiąją veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kairės ausies ir kairiojo užausio srityse.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. Č. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad I. G. yra jo draugė, laikinai yra apsistojęs jos namuose, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvena pas ją apie mėnesį laiko, nes yra grįžęs iš užsienio ir kitur neturi kur gyventi. Su I. G. sugyventiniai nėra, ji tik jo draugė, bendro ūkio su ja neveda. Su I. G. konfliktas įvyko 2025 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, bet gali būti, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą - birželio 11 d. Tą dieną I. G. sūnus prašė atvykti į varžybas, tačiau I. G. į jas vykti atsisakė, teigdama, kad jaučiasi blogai. Žodis po žodžio dėl to su ja pradėjo konfliktuoti, tačiau pats nusprendė nuvažiuoti pas I. G. sūnų į varžybas ir dar pasivadino kartu I. G. mažametę dukrą R. G.. I. G. neprieštaravo, kad jis važiuotų ir pasiimtų kartu jos dukrą, tačiau jis ant jos buvo piktas, buvo vartojęs alkoholio, kas galėjo iššaukti dar didesnį jo pyktį ir agresiją. Konfliktuodamas su I. G., buvo gal apie 15.30 val., bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, tyčia sugriebė jai už plaukų ir pervertė ją ant grindų. I. G. pradėjo šaukti, kad ,,galva, galva“, suprato, kad ji užsigavo galvą, nes pats matė, kad ji pakaušiu trenkėsi į grindis. Jis išsigando, iš šaldytuvo pradėjo nešti šaldytus maisto produktus, dėti jai ant skaudančios vietos. Konfliktas nenurimo, I. G. pasijutus geriau su ja konfliktavo toliau, jai būnant koridoriuje, jis jai spyrė vieną kartą į dešinį šoną bei vieną kartą kumščiu smogė į pilvo sritį. Vėliau konfliktui nenurimus jis sugriebė I. G. už plaukų, juos laikydamas, iš koridoriaus ją nutempė į miegamąjį, įstūmė į lovą, abiem rankom sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, vieną kartą kumščiu smogė jai į kairį šoną ir delnu, ne mažiau tris kartus, trenkė jai į kairiąją veido sritį. Tokiais savo veiksmais jis galėjo I. G. sukelti fizinį skausmą. Taip pasielgė dėl emocijų, kad I. G. nevažiavo į sūnaus varžybas, tai asocijavosi su jo vaikyste, kai jo mama neatvykdavo į jo varžybas, jam skaudu dėl to buvo, dėl to pasireiškė jam pykčio priepuolis, be to, dar ir neblaivumas tokiam jo poelgiui įtakos turėjo. Jis labai gailisi dėl netinkamo savo poelgio, labai pergyvena, kad sumušė I. G., jos atsiprašė, su ja susitaikė, ji jam jokių pretenzijų neturi. R. G. konflikto metu buvo savo kambaryje, R. G. kambario durys buvo uždarytos, pats jis jas uždarė, kad mergaitė nematytų konflikto, tačiau triukšmą ji galėjo girdėti. Po I. G. sumušimo pats nuėjo į mergaitės kambarį, paklausė, ar nori ji važiuoti į brolio varžybas, ji labai apsidžiaugė, jie kartu išėjo iš namų. Labai gailisi padaręs nusikaltimą (el. b. l. 127-130).

3. Be M. Č. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji paklaustas parodė, kad su M. Č. susipažino prieš nepilną mėnesį. Tik susipažinus, M. Č. persikėlė gyventi pas ją, adresu (duomenys neskelbtini). Nors jie gyveno kartu, tačiau su juo jokio bendro ūkio nevedė, M. Č. jai buvo tik draugas. Taip pat kartu bute gyvena ir jos dukra iš kitos santuokos, tai yra R. G.. Pradžioje su M. Č. sutarė draugiškai, tačiau po kurio laiko tarp jų prasidėjo žodiniai konfliktai. 2025 m. birželio 11 d. apie 15.30 val. jai paskambino sūnus N. V., kuris gyvena su jos mirusios mamos sugyventiniu A. J.. Pokalbio metu sūnus jos pasiteiravo, ar ji atvyks į lengvosios atletikos varžymas, kuriose jis turėjo dalyvauti. Kadangi ji turi dalinį paralyžių, sūnui paaiškino, kad jaučiasi prastai ir į varžybas atvykti negalės. Jų pokalbį išgirdęs neblaivus M. Č. ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais: ,,žiurkė, padla, žertva, tu pas sūnų negali nuvažiuoti į varžybas“. Po šių žodžių neblaivus draugas jos dukrą nuvedė į kitą kambarį ir uždarė duris. Tada, šis priėjęs prie jos, toliau keikėsi, ko pasakoje rankomis griebė ją už plaukų ir pervertė ant žemės. Šitokiu būdu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtainėje skalėje (10 skaudžiausia) vertina 8 balais. Nugriuvusi ant žemės ėmė šaukti ,,galva, galva“. Kaip suprato, po šio veiksmo M. Č. šiek tiek išsigando ir paėmęs šaldytą mėsos gabalą atnešė jai, kad užsidėtų ant galvos. Pamena, kad draugas, nuėjęs į prieškambarį, ėmė rengti jos dukrą ir toliau necenzūriniais žodžiais plūdosi ant jos. Keliais nuėjusi iki prieškambario, ji dukrą apkabino ir pasakė, kad ji niekur neis. Draugas įkalbinėjo R. G., kad ši ruoštųsi važiuoti į brolio varžybas. R. G. teigė norinti važiuoti į brolio varžybas, tačiau reikalavo, kad kartu važiuotų ir ji. Pokalbio metu R. G. pasakė, jog norinti atsigerti ir įsipylusi vandens, nuėjo į savo kambarį. Tuo metu M. Č. uždarė mergaitės duris ir toliau plūdosi ant jos. Ji tuo metu klūpėjo buto koridoriuje. Priėjęs draugas vieną kartą spyrė jai į dešinį šoną bei iš rankos kumščio smogė jai į pilvo sritį. Šitokiu būdu jai vėl buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 10 balų. Nuo patirtų smūgių ji susirietė. Tada draugas sugriebė ją už plaukų ir nusitempė į miegamąjį. Įstūmęs ją į lovą, šis rankomis sugriebė ją už kaklo ir stipriai suspaudė. Šitokiu būdu jai vėl buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 10 balų. Smaugdamas vyras jai šaukė: ,,aš tave užmušiu, žiurke“. Ar jo grasinimai buvo realūs, šito pasakyti negali, kadangi asmenį pažįsta neilgai. Gali nurodyti, kad kažkuriuo metu jai ėmė trūkti oro. Vyrui paleidus jos kaklą, draugas toliau ją mušė, tai yra vieną kartą rankos kumščiu smogė jai į kairį šoną ir rankos delnu tris kartus trenkė jai per kairią veido sritį. Šiuo metu jai vėl buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina taip pat 10 balų. Po šių smūgių M. Č. nuo jos atsitraukė ir pasakė: ,,žiurke, tu man nieko nepadarysi, aš Rusne nusivesiu į brolio varžybas“. Po šių žodžių, M. Č. pasiėmė jos dukrą ir išėjo. Kas iškvietė policiją, ji nežino, nes netrukus į namus atvyko pareigūnai bei greitosios medicinos ekipažas. Netrukus pareigūnams pavyko surasti M. Č., kuris dukrą grąžino pareigūnams. Tuo tarpu su GMP ekipažu į gydymo įstaigą nevyko, tačiau vakare nusprendė kreiptis į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jai buvo diagnozuotas liemens sumušimas, galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimas. Po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. (b.l. 11-21) Papildomai apklausta nukentėjusioji I. G. parodė, kad M. Č. yra jos draugas, laikinai apsistojo gyventi jos namuose, nes nesenai grįžo iš užsienio ir neturi kur gyventi. Jos namuose jis gyvena apie mėnesį laiko, su juo jokio bendro ūkio neveda. Taip nurodė ir pareiškime. Gal policijos pareigūnams kažkuriuo metu sakė, kad M. Č. jos sugyventinis, bet tik dėl to, kad jis gyvena pas ją, todėl taip išsireiškė, bet tikrai jis nėra jos sugyventinis. M. Č. dėl sužalojimų ji jokių pretenzijų nebeturi, nes jis jos atsiprašė, jie susitaikė. Byloje ji civilinio ieškinio nereškia. Mano, kad dukra konfliktą galėjo girdėti, tačiau negalėjo matyti, nes jos kambario durys buvo uždarytos, pati matė, kaip jas M. Č. uždarė (el. b. l. 32-35);

3.2. 2025 m. birželio 12 d. I. G. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 11 d. apie 15.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ją sumušė neblaivus draugas M. Č.. Tą patį vakarą dėl patirtų sumušimų ji kreipėsi į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jai buvo diagnozuotas liemens sumušimas, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas. Prašo policijos LR įstatymų numatyta tvarka nubausti asmenį dėl jos sumušimo (el. b. l. 11-21);

3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 36-38, 39-43);

3.4. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota I. G. apžiūra, atlikta 2025 m. birželio 12 d. Užfiksuota, kad moters kairės ir dešinės pusės šonuose (vietose ties šonkauliais) stebimi maži paraudimai. Pilvo srityje stebimi paraudimai. Kairės pusės ausis šiek tiek paraudusi. Galvos srityje, ties pakaušiu, stebimas paraudimas. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nenustatyta (el. b. l. 44-46, 47-52);

3.5. specialisto išvada Nr. G 637/2025(04), kurioje nurodyta, kad I. G. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės ausies ir kairio užausio srityse. I. G. nustatyti sužalojimai galėjo būt padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. I. G. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). I. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. I. G. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. I. G. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminės traumos metu kontaktui su kietu paviršiumi/plokštuma (el. b. l. 58-60);

3.6. 2025 m. balandžio 15 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog atlikta nukentėjusiojo Z. Š. asmens apžiūra, jos metu kūne sužalojimo žymių neužfiksuota (el. b. l. 45-47);

3.7. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjos A. B. 2025 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 11 d. 15.48 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vaiko teisių tarnybos darbuotojos atvyko patikrinti šeimos pagal gautą anoniminį pranešimą, girdi, kaip viduje konfliktuoja vyras ir moteris, moteris rėkia. Gyvena sugyventiniai. Namuose gali būti 2 nepilnamečiai vaikai. Įvykio vietoje nustatyta, kad I. G. sukonfliktavo su draugu M. Č., nes ji nevyko į sūnaus sporto varžybas. Konflikto metu M. Č. jai spyrė, tampė už plaukų, trenkė per veidą. I. G. nurodė, kad su M. Č. yra pažįstama apie mėnesį laiko, jis yra apsistojęs pas ją, tačiau bendro ūkio neveda, o oficialus jos sugyventinis yra A. B., kuris tuo metu buvo kitu adresu. Tai patvirtino ir socialinės darbuotojos, kurios nurodė, kad skambinant į policiją manė, kad I. G. namuose yra su savo sugyventiniu A. B., o M. Č. nepažįsta ir jo nežino (el. b. l. 61-62);

3.8. objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Užfiksuota, kad 2025 m. birželio 11 d. 15.51 val. I. G. pranešė, kad ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė sugyventinis. Į operatorės klausimą, kur sudavė ir ką skauda, atsakė, kad spyrė į kairįjį šoną du kartus, per žandą, į šonkaulius pataikė, sako, kad skauda (el. b. l. 75-77).

Prokurorės pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018)..

5. Minėtų įrodymų visuma, t. y. M. Č. prisipažinimas, nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, asmens apžiūros protokolas, aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. Č. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja I. G., tyčia sugriebė jai už plaukų ir pervertė ant žemės, spyrė vieną kartą jai į dešinį šoną bei vieną kartą kumščiu smogė į pilvo sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tame pačiame bute, sugriebė I. G. už plaukų, juos laikydamas ją nutempė į miegamąjį, įstūmė į lovą, abiem rankom sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, vieną kartą kumščiu smogė jai į kairį šoną ir delnu ne mažiau kaip tris kartus trenkė jai į kairiąją veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kairės ausies ir kairiojo užausio srityse. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

6. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad M. Č. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja.

7. Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam M. Č. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje siūlo skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti viešųjų darbų bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

8. Kaltinamasis M. Č. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (el. b. l. 140-143).

9. Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Skiriant bausmę M. Č. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad M. Č. anksčiau teistas, jam paskirtas bausmes atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (el. b. l. 82-97), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 114-115), nedirbantis (el. b. l. 116-118), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (el. b. l. 119), neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

11. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. Č. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokurorės prašomą bausmės dydį (BK 46 straipsnis). Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

12. Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

13. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašais – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Č. skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią M. Č. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. Č. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašais – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti M. Č., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 15 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktus, nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.