- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-533-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18336-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-28013-429/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. R., kuriame prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo: 1) 190,34 Eur negrąžintą kreditą; 2) 46,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 9,40 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutrukimo dienos; 4) 88,81 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 65,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (190,34 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.); 6) 65,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (190,34 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2020-12-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 15 Eur žyminį mokestį ir 9) 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui A. R. procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gruodžio 2 d. pasirašytinai šeimos nariui. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo A. R. 190,34 Eur negrąžinto kredito dalį, 46,67 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 9,40 Eur administravimo mokestį, 88,81 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus – Vartojimo kredito sutarties specialiąsias ir bendrąsias sąlygas, standartinę informaciją apie vartojimo kreditą, kitus duomenis, nustatė, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB BnP Finance 2018 m. lapričio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-f6kp622j (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 202,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 65,00 proc.) ir 45,12 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį apie kreditoriaus pasikeitimą ir atsakovo pareigą sumokėti skolą ieškovei. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė įmokų mokėjimo grafiko ir paskolos negrąžino. Pagal kredito sutartį atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 250 Eur, bei sumokėti kredito kainą (palūkanas) ir administravimo mokestį. Todėl teismas sprendė, jog ieškovė iš atsakovo pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę iki sutarties nutraukimo – sumokėti 190,34 Eur skolą ir 9,40 Eur administravimo mokestį, ir reikalavimus dėl šių sumų priteisimo tenkino.
5. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų dėl 88,81 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 65,00 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (190,34 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) priteisimo, teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 46,67 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo, 88,81 Eur negautas pajamas, kurios atitinka negautų mokėjimo palūkanų po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos dydį.
6. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,34 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 65,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,34 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.). Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Be to nurodė, kad pagal Sutartį šalys susitarė dėl 202,64 Eur mokėjimo palūkanų (o sprendimu ieškovei jau yra priteisiama 88,81 Eur negautų pajamų suma ir 46,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos), todėl tokiu būdu procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 67,16 Eur (202,64 Eur – 88,81 Eur – 46,67 Eur). Teismas nurodė, jog sprendžiant priešingai, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Be to teismas nurodė, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo.
7. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 65,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (202,64 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo teismas nurodė, kad šioje dalyje ieškovės ieškinys atmetamas. Nurodė, kad paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius turi teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų, t. y. šios palūkanos turi būti numatytos sutartyje arba įstatyme. Ieškovė savo reikalavimą priteisti 65,00 proc. kompensacines palūkanas grindė sutarties bendrųjų sąlygų nuostatomis, tačiau šios sutarties sąlygos reglamentuoja sutartinių (pelno), o ne kompensacinių palūkanų mokėjimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad šalys būtų susitarę dėl 65,00 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, todėl ir reikalavimas priteisti 65,00 proc. dydžio palūkanas nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos laikytinas nepagrįstu. Be to teismas nurodė, kad šiuo atveju nuo bylos iškėlimo teisme dienos kompensuojamąją funkciją atlieka ieškovės prašomos priteisti 5 proc. metinės palūkanos.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, sprendė, kad iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė byloje sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį bei patyrė 121 Eur atstovavimo išlaidas, viso 136 Eur. Teismas nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Todėl ieškovės reikalavimus tenkinęs iš dalies, t. y. 67 proc., teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 91,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių dalyje dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,34 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2020 m. gruodžio 28 d., ir priteisti ieškovei iš atsakovo A. R. 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,34 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 28 d.); 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių dalyje dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,34 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,34 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą bei 121 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant apeliacinį skundą.
11. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška, tikėtumo ir realumo, skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška nėra pagrįstas ir tikėtinas, ieškovė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška yra sąlyginis. Tokie teismo argumentai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Vilniaus apygardos teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pradinio kreditoriaus ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjo BnP Finance, UAB pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (šiuo atveju atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi jau vien sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį. Atsakovas sutartimi prisiimtų pareigų tinkamai nevykdė, sutartis buvo nutraukta, o kartu neliko ir anuiteto metodu pagrįsto mokėjimo grafiko. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius bei nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnyje įvirtintų bendrai kredito kainai taikomų reikalavimų, todėl pradinis kreditorius, jeigu atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinęs šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavęs planuotas pajamas. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Teismui konstatavus, kad pradinis kreditorius negautas pajamas (nuostolius) pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Ieškovė įrodė, kad pradinis kreditorius turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iš anksto sutartimi suplanuotas pajamas. Taip pat iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei negautas pajamas (nuostolius) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties termino pabaigos.
2.2. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino bei neva sąlyginio reikalavimo pobūdžio. Negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška, ir nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju, bei trečiuoju atveju ieškovė neturėjo ir neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti ieškovei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. netgi anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 65,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kadangi sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, ieškovė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą ieškovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ieškovė patirs ateityje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad ieškovė patiria negautas pajamas (nuostolius) tol, kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau ieškovė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei vieną iš negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formuluoja procentine išraiška. Ieškovė į negautų pajamų (nuostolių) reikalavimą, kuris yra išreikštas procentine išraiška, įdeda papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovas išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojosi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime nurodytu argumentu, kad reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška yra sąlyginis reikalavimas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, ieškovė įgijo teisę skaičiuoti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog negautos pajamos (nuostoliai) preliminariai gali būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki dienos, kuomet sutartis būtų galiojusi, jeigu nebūtų nutraukta. Taigi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pagrindas yra atsiradęs dar kur kas anksčiau nei buvo kreiptasi į teismą ir nepriklauso nuo tam tikrų aplinkybių atsiradimo ar neatsiradimo ateityje. Visos sąlygos dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo egzistuoja jau nuo sutarties sudarymo ir jos nutraukimo dienos bei nepriklauso nuo tam tikrų aplinkybių ateityje atsiradimo. Dėl to teismas neturėjo teisės spręsti, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška yra sąlyginis. Tuo labiau, kad patenkinus tokį reikalavimą būtų priimtas sąlyginis sprendimas. Teismas pripažino pagrįstomis negautas pajamas (nuostolius) paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Kitaip tariant, teismas pripažino, kad teisė į negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą ieškovei atsirado iš karto po sutarties nutraukimo dienos ir egzistuoja iki šiol. Todėl apeliantės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nėra sąlyginis. Be to, apeliantė pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad šis reikalavimas buvo realus, pagrįstas sutarties sąlygomis ir nėra tikėtinas bei hipotetinis. Tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktika numato galimybę nuostolius prisiteisti periodinėmis išmokomis bei procentine išraiška iki tol, kol sueis tam tikri konkretūs, bet ne visada iki galo apibrėžti. Todėl ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi.
2.3. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos prilyginimo kompensuojamosioms palūkanoms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai interpretuoja naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas ir remiantis tokiais motyvais sprendžia netenkinti ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laiko kompensuojamomis palūkanomis, ir, remiantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, sprendžia ieškovei jų nepriteisti. Teismas, teisingai nurodo, jog minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Remiantis šiais išaiškinimais teismas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo tenkina ir priteisia jai 88,81 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, tačiau ieškovės 65,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (190,34 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos jau prilygina kompensuojamosioms palūkanoms, taip sau prieštaraudamas. Ieškovė teismo neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tačiau teismas, visiškai neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl negautų pajamų skaičiavimo tvarkos po sutarties termino pabaigos, savo iniciatyva ieškovės prašytas negautas pajamas (nuostolius) po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos kvalifikuoja kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius), ieškovė turi teisę skaičiuoti tik iki sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, dienos, kadangi šis terminas rodo tik preliminarų negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo laikotarpį. Pats skundžiamas teismo sprendimas įrodo, jog net ir pasibaigus sutarties terminui, atsakovas ir toliau valdo, naudoja ir disponuoja 190,34 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos likučiu, tuo pačiu neleisdamas ieškovei atgauti ir perskolinti 190,34 Eur vartojimo kredito sumos už sutartyje nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą. Todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo teigti, kad ieškovės teisėtas lūkestis gauti pajamas iš atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos pasibaigė kartu su sutarties įvykdymo, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminu. Ieškovės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią vartojimo kredito sumą, kurios ieškovė negali atgauti, perskolinti bei iš jos perskolinimo gauti realias pajamas. Ieškovei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.
2.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Todėl, nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsakovas A. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
14. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir atsakovas A. R. 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-f6kp622j, pagal kurią atsakovui suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių laikotarpiui, metinė palūkanų norma – 65,00 proc., paskolos gavėjo sumokama palūkanų suma per kredito laikotarpį – 202,64 Eur. Atsakovas įsipareigojo suteiktą vartojimo kreditą grąžinti ir sumokėti palūkanas iki 2020 m. lapkričio 28 d., tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų. Pradinė kreditorė siųstu išankstiniu pranešimu nuo 2020 m. vasario 28 d. su atsakovu sudarytą Sutartį nutraukė. Ieškovė (apeliantė) ir pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 bei pagal 2020 m. balandžio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą ieškovė perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę. Ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį apie kreditoriaus pasikeitimą ir atsakovo pareigą sumokėti skolą ieškovei. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė įmokų mokėjimo grafiko ir paskolos negrąžino.
15. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. R., kuriame prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo 190,34 Eur negrąžintą kreditą, 46,67 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 9,40 Eur administravimo mokestį, 88,81 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 65,00 proc. negautas pajamas nuo negrąžinto kredito sumos (190,34 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.), 65,00 proc. kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (190,34 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
16. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo A. R. 190,34 Eur negrąžinto kredito dalį, 46,67 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 9,40 Eur administravimo mokestį, 88,81 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė, t. y. netenkino ieškovės reikalavimų priteisti jai 65,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (190,34 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) ir tokio pat 65,00 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (190,34 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2020-12-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliacinį skundą pateikė ieškovė, kuri prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių paminėtose dalyse dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) ir dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų paskirstymo. Taigi apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,34 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ir 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,34 Eur, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, taip pat sumažintų bylinėjimosi išlaidų nuo 136 Eur iki 91,12 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti dalies jos reikalavimų, prašo priteisti jai iš atsakovo 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,34 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2020 m. lapkričio 28 d. (apeliantė apeliaciniame skunde kredito sutarties termino pabaigą nurodo 2020 m. gruodžio 28 d., tačiau, atsižvelgiant į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus, nustatyta, kad sutarties termino pabaigos data yra 2020 m. lapkričio 28 d.). Apeliaciniame skunde ji teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai šių nuostolių, nurodydamas, jog reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška nėra pagrįstas ir tikėtinas, reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška yra sąlyginis ir kad ieškovė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.
20. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo paskolos davėjo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų paskolos davėjas tikėjosi gauti (o nutraukęs sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. lapkričio 28 d.), galėjo tikėtis gauti 65,00 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi, apeliantė nepagrįstai prašo skaičiuoti 65,00 proc. metines mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies (190,34 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Tokiu būdu pripažintina, kad apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike). Skaičiuojant palūkanas laikoma, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų (Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punktas).
21. Apeliantė prašo priteisti negautas pajamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 17 d.). Iš byloje esančių dokumentų (vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų, standartinės informacijos apie kreditą ir juose esantį mokėjimų grafiką) matyti, kad paskolos davėjas pagrįstai nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. lapkričio 28 d.), galėjo tikėtis gauti 65,00 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio 2020 m. lapkričio 28 d. – 17,87 Eur. Taigi, būtent nuo šios sumos ieškovei gali būti priteisiamos 65,00 proc. metinės palūkanos kaip patirti nuostoliai dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo pagal sudarytą sutartį.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant apeliantei negautas pajamas (nuostolius) pagal šios nutarties 21 punktą (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
23. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti dalies jos reikalavimų, prašo priteisti jai iš atsakovo 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 190,34 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d. (nors teisinga, kaip minėta, Sutarties termino pabaigos data yra 2020 m. lapkričio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Nurodo, kad toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimo formulavimas atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam teks sumokėti apeliantei patirtų negautų pajamų (nuostolių). Be to, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
25. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
26. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
28. Nagrinėjamu atveju, apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. lapkričio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 65,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šio apeliantės reikalavimo netenkino ir šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas nekeistinas.
29. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
30. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, jos ieškinio reikalavimai yra patenkinti 85 procentais. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 136 Eur (15 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 115,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
31. Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 136 Eur bylinėjimosi išlaidas (15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus vieną reikalavimą iš dviejų, laikytina, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti pusę (50 procentų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, t. y. 68 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių iš dalies pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas: 302528679, 190,34 Eur (vieno šimto devyniasdešimties eurų 34 ct) negrąžinto kredito dalį, 46,67 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 67 ct) mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 9,40 Eur (devynių eurų 40 ct) administravimo mokestį, 88,81 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 81 ct) negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), 65,00 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2020 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. lapkričio 28 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 115,60 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.