- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-1359-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04098-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- UAB „Žaidas“, L. G., M. K.
- Ieškovas
- L. G., G. B., Advokačių V
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei, Z. Z., Z. G., UAB „Sedonita“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Žaidas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. G., G. B., Advokačių V. K. ir S. E. Š. profesinės bendrijos, G. Ž. teisių perėmėjos D. Š., J. I. ieškinį atsakovams UAB „Žaidas“, L. G., M. K., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Z. Z., Z. G., UAB „Sedonita“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-8), prašydami įpareigoti atsakovus L. G., M. K. ir UAB „Žaidas“ pateikti L. G. ir M. K. projektų patvirtintas kopijas, leidimus statybai, sutartis su rangovu bei sąmatas; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Žaidas“ perskaičiuoti lokalinę sąmatą už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastąjį remontą, atsižvelgiant į statybos darbų, medžiagų, įrengimų ir kitų kaštų vertę, kurią pagal savo projektus turi padengti L. G. ir V. K. savo lėšomis; 3) patenkinti prevencinį reikalavimą - uždrausti atsakovei UAB „Žaidas“ reikalauti iš ieškovų piniginių lėšų už stogo remontą bei skaičiuoti delspinigius iki bus išreikalauti dokumentai ir perskaičiuota stogo paprastojo remonto sąmata, atsižvelgiant į darbus ir medžiagas, kurios turi būti apmokėtos išimtinai L. G. ir M. K. lėšomis pagal jų suderintus projektus; 4) priteisti iš atsakovų turėtas ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus, ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Žaidas“ reikalauti sumokėti už paprastąjį stogo remontą bei skaičiuoti delspinigius iki bus perskaičiuota sąmata. Nurodė, kad ginčas kilo dėl stogo remonto darbų kainos, kurios negalima patikslinti neturint L. G. ir V. K. paruoštų projektų ir sąmatų, todėl atsakovės UAB „Žaidas“ veiksmais, reikalaujant sumokėti pinigus už remonto darbus, gali būti padaryta ieškovams žala. Neuždraudus atsakovei UAB „Žaidas“ atlikti šių neteisėtų veiksmų, bus negalima įvykdyti teismo sprendimo dėl prevencinio reikalavimo ir ieškovai patirtų žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi (b. l. 81-82) ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – uždraudė atsakovei UAB „Žaidas“ reikalauti iš ieškovų mokėti už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastąjį stogo remontą bei skaičiuoti delspinigius iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-8588-285/2015.
Teismas nurodė, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tai įvertinęs, teismas pažymėjo, kad ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas aplinkybe, kad ieškovai siekia apginti savo pažeistas teises, susijusias su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastuoju remontu ir mokėjimo už jį. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą aplinkybę, sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovams palankų sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Žaidas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b. l. 92-96).
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad įstatyme nurodomos dvi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas galimai pasunkės; Apeliantė pažymi, kad ginčo atveju, nėra nei vieno iš nurodytų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir galiojimui. Nurodo, kad patys ieškovai ieškinyje pripažįsta, jog šiuo metu negali įvertinti ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, todėl toks ieškinys negali būti laikomas „tikėtinai pagrįstu“, kas reiškia, jog teismas be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsiaiškino aplinkybių, kurios yra iš esmės reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, o ieškovai tuo pačiu turėjo pareigą teismą informuoti apie tokių aplinkybių egzistavimą. Kadangi skundžiama nutartimi negalima pasiekti teisėtų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų (uždrausti atlikti veiksmus), todėl nutartis yra betikslė, neįvykdoma ir tuo pačiu neteisėta.
2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kyla reali grėsmė dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su atsakovo teise kreiptis į teismą, pažeidimu. Pažymi, kad bylos nagrinėjimas, įvertinus visas stadijas, gali užtrukti iki 2-3 metų, tai reiškia, jog visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, UAB „Žaidas“ negalės ginti savo, kaip kreditoriaus teisių kreiptis į teismą dėl skolos už stogo remontą priteisimo. Be to, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir pažeidžia ieškovų ir atsakovės interesų pusiausvyrą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
3. Pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar ieškovams išvis kyla kokia nors žalos kilimo grėsmė, ar ieškiniu siekiama ginti realiai pažeistas ieškovų teisės, o ne numanomas. Nurodo, kad skundžiama nutartis neigiamai paveikia UAB „Žaidas“ veiklą, kadangi administratorius negali atgauti iš savininkų teisėtai apmokėtos sumos rangovui, vadinasi negali pilna apimtimi vykdyti kitų savo sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Taip pat pažymi, kad UAB „Žaidas“, kaip daugiabučio namo administratorius, organizuoja pastato techninę priežiūrą ir privalo laiku ir tinkamai atsiskaityti su paslaugas teikiančiomis įmonėmis.
4. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo sąlyga), nes nei ieškovai, nei pirmos instancijos teismas ginčo nutartyje nenurodo teisės aktų, kuriuos pažeidė atsakovai. Ieškinio reikalavimas – įpareigoti perskaičiuoti sąmatą, patiems ieškovams nežinant ar tikrai ji yra klaidingai surašyta, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu negali būti pažeidžiamas proporcingumo (pusiausvyros) principas tarp būsimo sprendimo užtikrinimo naudos ir teisių ribojimo masto. Teismas, priimdamas neteisėtą nutartį, neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pasekmių, nepaaiškino kaip būsimo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, jeigu UAB „Žaidas“ atgaus iš savininkų pinigus už atliktus darbus, o esant priešingam teismo sprendimui – permokos dalį privalės grąžinti savininkams. Kadangi, nagrinėjamu atveju, nėra tikimybės, kad ieškovų ieškinys gali būti tenkinamas, vadinasi neegzistuoja ir sprendimo neįvykdymo rizika.
5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neabejotinai pažeidė nešališkumo principą veikdamas išimtinai pagal ieškovų pageidavimą ir nepateikdamas jokių motyvų, kodėl ieškovai turi prioritetą likusiųjų subjektų (atsakovų ir trečiųjų asmenų) teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu. Apeliantė pažymi, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė visiškai nesuteikia jokios naudos būsimo sprendimo įvykdymo prasme, bet tik pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principus, taigi nutartis yra priimta pažeidžiant CPK 144 str. 1 d. ir bendruosius teisės principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo dėl atsakovės UAB „Žaidas“ atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 127-130). Trečiojo asmens nuomone, Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, ir papildomai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimas yra viešasis interesas, todėl jis negali būti priešpastatomas prieš atsakovo UAB „Žaidas“ žmogiškųjų išteklių ar papildomų finansinių išlaidų padidėjimą, ilgesnį bylos nagrinėjimo laiką ar kitokius motyvus. Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovą UAB „Žaidas“ tik vienu aspektu, t. y. jis negali reikalauti iš gyventojų sumokėti už stogo remontą, todėl trečiojo asmens nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų mažiau žalos, nei jų netaikymas, kadangi tenkinus ieškovų ieškinį gali susidaryti situacija, kad atsakovas UAB „Žaidas“ turėtų teisę į mažesnę piniginių lėšų sumą, negu reikalauja iš gyventojų sumokėti šiuo metu. Nurodo, kad ginčo atveju, turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, siekį užtikrinti viešąjį visuomenės interesą, nes atsiradus viešojo intereso pažeidimams būtų pažeidžiami ne tik atsakovo UAB „Žaidas“, bet ir daugiabučio gyvenamojo namo, adresu Vasario 16-osios g. 7, Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 131-137). Ieškovai nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vienas iš ieškinyje keliamų reikalavimų yra prevencinis reikalavimas, kuriuo yra prašoma uždrausti apeliantei UAB „Žaidas“ reikalauti iš ieškovų piniginių lėšų už stogo remontą iki bus išreikalauti dokumentai ir perskaičiuota stogo paprastojo remonto sąmata, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prevencinio reikalavimo nebus galima įvykdyti. Ieškovai atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukelia UAB „Žaidas“ jokių neigiamų pasekmių. Ieškovai pažymi, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė proporcingumo principo, nes ginčo atveju, ieškovai yra silpnesnioji pusė, kadangi apeliantė UAB „Žaidas“ turi visus dokumentus, vengia juos pateikti ieškovams, turi administraciją, kuri užtikrina atsakovo UAB „Žaidas“ veiklą, tuo tarpu gyvenamojo namo bendraturčiai - ieškovai, daugumoje yra fiziniai asmenys, kuriems ginti savo teises – sunku. Dėl šių priežasčių, atskirajame skunde nurodytas LR CPK 2 str. - civilinio proceso tikslai, turi būti taikomas ne apeliantei UAB „Žaidas“, o labiau apsaugant ieškovų interesus. Ieškovai taip pat nurodo, kad iškilus ginčui dėl lokalinės sąmatos teisingumo, negalima reikalauti pinigų už stogo paprastąjį remontą iki kol nebus pateikti dokumentai ir nebus patikrinta lokalinė sąmata. Ieškovai pažymi, kad atsakovas UAB „Žaidas“ turėjo pakankamai laiko išspręsti šį ginčą taikiai, jeigu būtų įvykdęs 2014 m. gruodžio 1 d. gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkimo įpareigojimą, t. y. butų užsakęs statybinę ekspertizę siekiant nustatyti stogo paprastojo remonto kainos pasikeitimą, atliekant tuo pačiu metu ir tam pačiam rangovui stogo rekonstrukcijos darbus L. G. ir M. K. lėšomis. Ieškovai nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi, yra apribojama apeliantės UAB „Žaidas“ konstitucinė teisė kreiptis į teismą. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neišsprendžia bylos iš esmės, ir nepasisako, ar ieškinys yra tenkintinas. Taip pat pažymi, kad ieškinio faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad apeliantė UAB „Žaidas“ piktybiškai pažeidžia ieškovų teises ir ieškovai pagristai kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/2011, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2010, 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56/2010). Darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio Vasario (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai daugumos bendru sutarimu nutarė remontuoti/keisti jų gyvenamo daugiabučio namo stogą. Tarp šalių kilo nesutarimai, paaiškėjus, kad pradėjus vykdyti daugiabučio namo stogo remonto darbus pagal administratoriaus UAB „Žaidas parengtą projektą, tuo pačiu metu yra vykdomi ir stogo remonto rekonstrukcijos darbai tiek pagal buto Nr. 8 savininkės L. G., tiek pagal buto Nr. 15 savininko M. K. (2013 m. rugpjūčio 14 d. buto Nr. 15 savininkas) parengtus projektus, kurie turėjo būti vykdomi išimtinai jų pačių lėšomis. Statybos darbus atliko tas pats rangovas UAB „Sedonita“. Ieškovai iš administratoriaus UAB „Žaidas“ pareikalavo pateikti stogo remonto sąmatos perskaičiavimui reikalingus dokumentus, tačiau jie nebuvo pateikti. Administratorius UAB „Žaidas“ 2015 m. sausio mėn. daugiabučio namo bendrasavininkams išrašė sąskaitas už stogo remonto darbus pagal neperskaičiuotą lokalinę sąmatą.
Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašo įpareigoti atsakovus L. G., M. K. bei UAB „Žaidas“ pateikti L. G. ir M. K. projektų patvirtintas kopijas, leidimus statybai, sutartis su rangovu bei sąmatas, įpareigoti atsakovę UAB „Žaidas“ perskaičiuoti lokalinę sąmatą už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastąjį remontą, atsižvelgiant į statybos darbų, medžiagų, įrengimų ir kitų kaštų vertę, kurią pagal savo projektus turi padengti L. G. ir V. K. savo lėšomis, taip pat patenkinti prevencinį reikalavimą – uždrausti atsakovei UAB „Žaidas“ reikalauti iš ieškovų piniginių lėšų už stogo remontą bei skaičiuoti delspinigius iki bus išreikalauti dokumentai ir perskaičiuota stogo paprastojo remonto sąmata, atsižvelgiant į darbus ir medžiagas, kurios turi būti apmokėtos išimtinai L. G. ir M. K. lėšomis pagal jų suderintus projektus. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Žaidas“ imtis tam ikrų veiksmų - reikalauti mokėti už paprastąjį stogo remontą bei skaičiuoti delspinigius iki bus perskaičiuota sąmata.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2014 m. gegužės 14 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų dauguma pritarė visos stogo dangos pakeitimui, mokestį už darbus paskirstant visiems butų/patalpų savininkams, proporcingai valdomam patalpų plotui, kad namo stogo remonto/keitimo darbus atliktų rangovė UAB „Sedonita“, nustatant, kad minėtų darbų vertė lygi 97 213,95 Lt, 1 m² gyvenamam plotui tenkant 121,79 Lt sumai, nurodytą sumą už stogo remonto darbus išmokant per 6 mėn. laikotarpį, lygiomis dalimis. Taip pat nėra ginčo, kad 2014 m. birželio 27 d. daugumos nuomone buvo pritarta daugiabučio namo bendrasavininkų lėšomis stogo remonto projekto parengimui. Byloje nustatyta, kad ginčas iškilo dėl atliktų stogo remonto statybos darbų apimties bei kainos, kuri, ieškovų nuomone, turėtų būti mažesnė, perskaičiavus stogo remonto darbų sąmatą, kadangi L. G. ir M. K. pagal jų iš anksto paruoštus projektus įsipareigojo patys finansuoti atliktus darbus.
Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Toks įpareigojimas atlikti veiksmus ar susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, užkertančių kelią žalai atsirasti ar padidėti galimas tik esant realiai grėsmei. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo uždrausti atsakovui UAB „Žaidas“ reikalauti mokėti už stogo remonto darbus pagal iš anksto suderintą ir parengtą projektą, kuriam pritarė visi daugiabučio namo bendrasavininkai, iki kol nebus perskaičiuota sąmata. Pirmos instancijos teismas pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones uždraudė atsakovei UAB „Žaidas“ reikalauti iš ieškovų sumokėti pinigus už atliktus darbus pagal jų pačių pritartą ir jiems pateiktą stogo remonto sąmatą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones jomis nebus pasiektas prašomas tikslas, kadangi tiek ieškinio patenkinimo, tiek ieškinio nepatenkinimo atveju, ieškovų prievolė atsiskaityti su atsakove neišnyks, ieškovams teigiamo teismo sprendimo atveju gali pasikeisti tik kainos dydis už atliktus darbus. Ieškovų argumentas, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko, siekiama išvengti galimos žalos ateityje atsiradimo ir neigiamų pasekmių susidarymo, t. y. galbūt ateityje kilsiančių naujų teisminių ginčų, prieštarauja CPK nuostatoms, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą kitoje byloje (CPK 18 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovų nurodomu tikslu prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei, kuri imperatyviai įtvirtinta CPK 144 straipsnyje.
Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti atitinkamų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių teisinio instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas prašomas laikinąsias apsaugos priemones, neargumentavo apeliacine tvarka skundžiamos laikinosios apsaugos sąsajų su CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi (teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu), nepagrindė jos būtinumo. Ieškovai, nesutikdami su atlikta darbų apimtimi ir sąmatoje paskaičiuota darbų kaina, reikalauja įpareigoti atsakovę UAB „Žaidas“ perskaičiuoti daugiabučio namo stogo remonto lokalinę sąmatą, atsižvelgiant į statybos darbus, kuriuos pagal savo projektus buvo įsipareigojusios apmokėti atsakovai L. G. ir M. K., tačiau iš pareikšto reikalavimo turinio yra akivaizdu, kad ieškovų teisė į mažesnę darbų kainą šiuo metu nėra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta, kad ieškovų teisės būtų pažeistos ar joms yra kilusi reali grėsmė, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir apribojus UAB „Žaidas“ pagrįstą teisę reikalauti iš ieškovų sumokėti pinigus už sutartus remonto darbus, būtų nepagrįstai iškeliamos vienų asmenų teisės aukščiau kitų asmenų, taip pažeidžiant ieškovų ir atsakovės UAB „Žaidas“ interesų pusiausvyrą. Todėl spręstina, kad įvertinus nurodytas aplinkybes ir laikantis interesų pusiausvyros principo nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.), nes laikinosios apsaugos priemonės būtų neadekvačios siekiamam tikslui.
Kadangi skundžiama nutartis yra priimta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemones yra išeinančios už ieškinio reikalavimų ribų, nepagrįstai varžančios atsakovo teisėtus interesus, prieštaraujančios ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principams, nutartis naikintina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.